- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 1S-166/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- R. V., L. M.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. ir jo gynėjos Dianos Višinskienės skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjos skundus,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Klaipėdos apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. V. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis 2009-06-23, apie 14-15 val., miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 11,436 g heroino – ją nupirkti iš kaltinamosios L. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka 2009 m. birželio 23 d. R. V. buvo laikinai sulaikytas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant vieno mėnesio terminą. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. imtinai. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi R. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad R. V. suėmimo terminas pratęsiamas, vadovaujantis BPK 122 str. 2 d. numatytu pagrindu, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. V. skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde kaltinamasis ginčija baudžiamosios bylos medžiagą: kaltinamojo akto išvadas, kratų, atliktų jo asmens bei gyvenamojoje vietoje, metu rastus duomenis, ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių išklotinių turinį ir kt. Jis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodo, kad jokių draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta. Kartu pažymi, kad jam nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, nepareikštas kaltinimas ir nesusipažinęs su bylos medžiaga. Kaltinamojo nuomone, policijos pareigūnai, siekdami susidoroti su juo, paprasčiausiai suklastojo visą bylos medžiagą.
Jis mano, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra tyčia vilkinamas, nes byla teismui perduota 2009 m. lapkričio 2 d. Tokiu būdu pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos (skunde kaltinamasis nurodo, kad tai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių) konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos.
Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, rėmėsi tuo, kad kaltinamasis anksčiau teistas bei išsituokęs. R. V. nurodo, kad jo teistumas seniai išnykęs ir byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad jis yra vedęs. Be to, apygardos teismas yra šališkas. Jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, jo senyvo amžiaus motinai reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymi, kad nebėgs ir nesislėps nuo teismo ar prokuroro.
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. V. gynėja skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį. Gynėjos nuomone, ši nutartis yra nepagrįsta. Gynėja nurodydama, kad jos ginamasis turi pragyvenimo šaltinį, pastovią gyvenamąją vietą, tiek jis, tiek jo sutuoktinė serga sunkiomis ligomis, senyvo amžiaus motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, teigia, jog teismas nesivadovavo BPK 121 str. 4 d. nuostatomis. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad R. V. nesislėps ir neketina slėptis nuo teismo. Be to, byla nėra sudėtinga ir (ar) didelės apimties, kaltinamųjų ir liudytojų skaičius nedidelis, visi proceso dalyviai gyvena Lietuvoje, duomenų gavimas iš užsienio valstybių nereikalingas ir nėra proceso veiksmų gausumo.
Jos ginamajam inkriminuoto nusikaltimo žalingi padariniai nesukelti ir narkotinės medžiagos kiekis tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytas atitinkamas ribas. Gynėjos nuomone, šios aplinkybės parodo jos ginamajam inkriminuoto nusikaltimo mažesnį pavojingumo mastą. Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, skunde advokatė teigia, kad apygardos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes R. V. pareikštas kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis.
Skunde nurodydama apygardos teismo 2010-02-22 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutarčių motyvus bei R. V. paskirto suėmimo terminus, teigia, kad jos ginamajam suėmimo terminas tęsiamas nepateisinamai labai ilgą laiką bei todėl mano, kad jos ginamojo kaltės klausimas jau išspręstas be apkaltinamojo nuosprendžio bei pažeidžiant proporcingumo principą.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. V. gynėja D. Višinskienė prašo skundus patenkinti, o prokurorė - skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Žemesnės instancijos teismas kaltinamajam R. V. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 2 d. nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu jau yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad R.V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodyti duomenys: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, privalo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Už R. V. inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 2 d. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir šiuo metu nėra išnykęs. Kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados. Iš teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadą, jog R. V. pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., padarymu. Šie duomenys yra žinomi tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjai, tačiau jie juos vertina priešingai nei teismas. Apeliacinis teismas dar kartą atkreipia kaltinamojo ir jo gynėjos dėmesį, kad šioje proceso stadijoje, nagrinėjant teisėtumo ir pagrįstumo klausimus dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, nenagrinėjami kaltinamojo skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų (liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymų, specialistų išvadų, įvykio vietos apžiūros ir kiti bylos duomenų) patikimumą ir (ar) jų įrodomąją vertę. Visus kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose analizuojamus klausimus dėl R. V. kaltės, veikos pavojingumo ir bylos medžiagos įrodomosios vertės turės spręsti teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.
Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ir jo gynėja savo skundus motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais (dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl R. V. ir jo šeimos narių bei kitos kaltinamosios sveikatos būklės, gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinių), kuriais grindžiami jo ir jo gynėjos ankstesni skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęsiami kardomosios priemonės suėmimo terminai. Į šiuos argumentus atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. kovo 23 d., 2010 m. birželio 19 d.), todėl netikslinga dar kartą plačiai pakartoti tuos pačius motyvus.
Skunde nurodyti argumentai, jog jis nesislėps nuo teismo bei jam atimta galimybė rūpintis savo šeima ir senyvo amžiaus motina, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Be to, iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies matyti, kad teismas į R. V. ankstesnį teistumą ir šeimyninę padėtį atsižvelgė kaip į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nepažeisdamas BPK 122 str. 2 d. reikalavimų. Todėl teigti, kad kaltinamajam R. V. suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis tik duomenimis apie ankstesnį jo teistumą bei šeimyninę padėtį, nėra jokio pagrindo.
Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis neinformuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir jam neįteiktą kaltinamąjį aktą, neatitinka tikrovės. Iš bylos matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą R. V. buvo pranešta apie baigtą tyrimą ir jis atsisakė susipažinti su bylos medžiaga (t. 2, b. l. 146), pateiktą kaltinamąjį aktą atsisakė priimti tiek baigus ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 68), tiek teisme (t. 3, b. l. 73), o Klaipėdos apygardos teisme jis buvo supažindintas su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 3, b. l. 67, 70).
Taip pat, kaltinamasis R. V. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas. Tačiau, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis pasinaudojo savo teise, numatyta BPK 57 str. Teismo šališkumo klausimas jau išspręstas apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl kaltinamojo R. V. priėmė jam nepalankų sprendimą – pratęsė paskirto suėmimo terminą - jokiu būdu nerodo teismo šališkumo.
Ši byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, joje jau atliktas ekspertinis tyrimas dėl kitos kaltinamosios sveikatos būklės ir sekančio posėdžio data numatyta 2010-09-21. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, EŽTT formuoja teismų praktiką, kad viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo R. V. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jos pobūdžiu ir už ją numatyta bausme, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešas interesas yra neabejotinai prioritetinis. Jis nulemia kaltinamajam R. V. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Be to, pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 str. numatytų tikslų. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Byloje nėra jokių duomenų apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. V. yra nuteistas dėl tos pačios nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas šioje byloje. Todėl teigti apie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir (ar) BPK 44 str. 6 d. pažeidimus nėra jokio pagrindo.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jos termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo R. V. ir jo gynėjos Dianos Višinskienės skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.