Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-277/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
1-15-277/2012
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00170-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
S. G.
Kaltinamasis
E.P.
Baudžiamoji byla Nr.1-15-277/2012Teisminio proceso Nr.1-59-1-00170-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2.;2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 22 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei, nukentėjusiajam S. G., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. G., Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms N. Š. ir V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas 2009 m. birželio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2008 m. liepos 19 d. iki 2008 m. liepos 21 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 92 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos bendrauti su A. P., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2011 m. gegužės 21 d., apie 21 val. 30 min., Ignalinoje, miško keliuke prie Ilgio ežero, konflikto su S. G. metu, smogdamas keliu į veidą ir nuskeldamas viršutinių pirmųjų kandžių pusę vainiko, padarė S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dviejų nuolatinių priekinių dantų pusės vainiko nuskėlimo (trauminės amputacijos) jis neteko 5 procentų bendro darbingumo.

Šalies argumentai

E. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d. M. B. pakvietė jį dalyvauti pokalbyje su S. G.. Suprato, kad M. B. nori išsiaiškinti su S. G. santykius dėl kažkokių apkalbų, o jį kviečia į pagalbą tam atvejui, jei kiltų muštynės. Draugo motoroleriu nuvažiavo prie Ilgio ežero. Ten sutiko keliu einančius kelis jaunuolius ir merginas, tarp kurių buvo ir S. G.. M. priėjo prie S. ir smogė jam kumščiu į veidą. S. taip pat kelis kartus smogė M. kumščiu į veidą. Pamatęs, kad M. prie akies atsirado kraujuojanti žaizda, puolė jam į pagalbą. Sugriebė S. už drabužių, palenkė ir keliu smogė į veidą. Pataikė ne į burną, o kažkur į žandą, todėl tuo smūgiu dantų Skaidriui nuskelti negalėjo. Po jo smūgio M. dar smūgiavo S., o jis motoroleriu išvažiavo. Mano, kad dantis S. nuskėlė ne jis, o M. B., todėl kaltės ir ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d., apie 21 val. 30 min., su dviem pusbroliais ir draugais lydėjo pažįstamas merginas miško keliuku nuo Ilgio ežero link Budrių. Prie jų motoroleriu privažiavo E. P., M. B. ir vaikinas vardu V. M. B. iš karto priėjo prie jo ir taręs: „Dabar laikyk, vyruti“, smogė kumščiu, taikydamas į veidą, bet jis spėjo pasisukti ir nestiprus smūgis teko į galvą virš ausies. Smogė M. atgal. Tuo metu prišoko E., rankomis griebė už galvos, palenkė ir keliu smogė į veidą, pataikydamas į lūpas ir nosį. Pajuto, kad nulūžo du priekiniai viršutiniai dantys, kurių nuolaužas su krauju išspjovė. Iš nosies taip pat pradėjo bėgti kraujas. Pasakęs, kad jam išmušti dantys. E. ir pats turėjo matyti, kaip jis išspjovė dantų nuolaužas. Daugiau jo niekas nemušė. Kategoriškai tvirtina, kad dantis jam sužalojo E. P., smogdamas keliu į veidą, o ne M. B., smogdamas kumščiu, nes M. smūgis buvo ne į dantis, o į galvą virš ausies. Po E. P. smūgio nebuvo parkritęs ant žemės ir jo gulinčio niekas nespardė. Vaikinai nuėjo prie motorolerio ir išvažiavo. Dėl ko buvo užpultas ir primuštas, nesuprato, nes pirmiau jokių konfliktų nei su M., nei su E. neturėjęs. Vėliau E. žadėjęs sumokėti už dantų protezavimą, bet pažado taip ir netesėjo, o per pažįstamus pradėjo grasinti, todėl apie įvykį pranešė policijai. Siekdamas nustatyti sužalotų dantų protezavimo kainą, buvo nuvykęs konsultacijai į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Gydytojas nustatė, kad gydymas ir protezavimas kainuos 3700 Lt. Tokių pinigų neturi, todėl buvo padarytas tik laikinas sužalotų dantų plombavimas. Prašo priteisti iš E. P. 3700 Lt turtinės žalos atlyginimą, nes tiek kainuos sužalotų dantų gydymas ir protezavimas. Dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą – jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepatogumus, nes dėl sužalotų dantų tapo sunkiau kramtyti maistą, sumažėjo bendravimo galimybės, nes dėl sužalojimo sunkiau kalbėti. Neturtinę žalą įvertina 1000 Lt ir taip pat prašo priteisti iš E. P..

Liudytojas M. B. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d. vakare kartu su draugais E. P. ir V. P. važinėjosi motoroleriu prie miesto estrados. Sutiko miško keliuku einančius kelis vaikinus ir dvi merginas. Tarp jų buvo ir S. G., kuris tą dieną nepagrįstai apkaltino jį, kad miesto estradoje pridaužęs stiklų, į kuriuos susižalojo koją. Nutarė apie tai pakalbėti su S. Pokalbio metu susiginčijo ir smogė S. kumščiu į galvą. Pataikė ties kairiu smilkiniu. S. smogė atgal. Pataikė kumščiu į kairę akį, prakirto skruosto odą po kaire akim. Žaizda kraujavo. Tada E. P. puolė prie S., rankomis palenkė jo galvą ir smogė keliu į veidą. Po šio smūgio S. parkrito ant žemės, jam iš nosies bėgo kraujas. Gulinčiam ant žemės S. kelis kartus spyrė į krūtinę. Į veidą koja nesmūgiavo ir dantų išmušti negalėjo. V. P. taip pat spardė ant žemės gulintį S. Tiksliai nepastebėjo į kokias vietas smūgiavo V. Apie tai, kad S. išmušti dantys, pasakė kažkas iš pažįstamų po kelių dienų. Jis negalėjo išmušti S. dantų, nes į tą veido sritį nesmūgiavo, o ar galėjo būti dantys išmušti V. P. smūgiais – nežino.

Liudytojas E. F. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d., vakare, kartu su S. G., jo pusbroliais ir savo broliu V., eidami miško keliuku nuo Ilgio ežero, lydėjo S. drauges. Jis buvo nuo visos grupės kiek atsilikęs, kai motoroleriu privažiavo E. P., M. ir dar vienas vaikinas. E. paklausė, kur S. Paaiškinęs, kad S. eina priekyje ir vaikinai nuvažiavo link S. Tarp M. ir S. prasidėjo konfliktas, jie stumdėsi. Matė, kad S. smogė kumščiu M. į veidą. Taip pat matė, kaip E. smogė S. keliu į veidą ir S. iš burnos pradėjo kraujuoti. Po to E., M. ir su jais buvęs trečias vaikinas išvažiavo. S. paprašė pažiūrėti kas atsitiko jo dantims. Pamatė, kad du priekiniai dantys išmušti.

Liudytojas V. F. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 21 d., vakare, kartu su broliu E., S. G. ir dviem jo pusbroliais nuo Ilgio ežero link Girminių kaimo lydėjo nepažįstamas merginas. Miško kelyje prie jų motoroleriu privažiavo E. P., M. ir dar vienas vaikinas. S. ir M. dėl kažkokio anksčiau buvusio konflikto susimušė. Matė, kad S. smogė M. kumščiu. Tada prie S. puolė E. Jis paėmė jį rankomis už galvos, palenkė ir keliu smogė į veidą. Dėl šio smūgio S. iš burnos pradėjo tekėti kraujas. S. pasakė ir jis pats pamatė, kad E. išmušė S. du priekinius dantis.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, datos neprisimena, būdamas su draugais M. B. ir E. P. prie ilgio ežero sutiko S. G., kuris taip pat buvo su draugais. M. B. susibarė ir susimušė su S. G.. M. smogė S., bet nepataikė, o S. pataikė M. kumščiu į veidą. Tada E. P., gindamas M., smogė S. keliu į veidą. Po to jie mopedu išvažiavo. Jis S. nemušė.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, datos jau neatsimena, kartu su broliu L., S. G. ir broliais F. nuo Ilgio ežero į kaimą lydėjo pažįstamas merginas I. ir M. Prie jų mopedu atvažiavo V. P. su E. P. ir atėjo M. B.. M. susibarė ir susistumdė su S., o E. P. puolė prie S., palenkė jo galvą ir smogė keliu į veidą. Po šio smūgio S. išspjovė du dantis. Po to V., E. ir M. sėdo ant mopedo ir išvažiavo. S. po E. smūgio nebuvo parkritęs ir kojomis jo daugiau niekas nespardė.

Liudytojas L. N. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, datos neprisimena, kartu su broliu D., S. G. ir broliais F. nuo Ilgio ežero į kaimą lydėjo pažįstamas merginas I. ir M. Prie jų mopedu atvažiavo V. P. su E. P. ir atėjo M. B.. M. susibarė ir susistumdė su S., o E. P. puolė prie S., palenkė jo galvą ir smogė keliu į veidą. Po šio smūgio S. išspjovė du dantis. Pamatęs ką padarė, E. P. išsigando. Tai buvo matyti iš jo veido išraiškos. Visi trys sėdo ant mopedo ir išvažiavo. Po E. smūgio S. nebuvo parkritęs ir kojomis jo niekas daugiau nespardė.

Liudytoja I. V. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, datos neatsimena, kartu su įsesere M. nuo Ilgio ežero ėjo namo į kaimą. Jas lydėjo S. G., broliai F. ir broliai N. Prie jų mopedu atvažiavo V. P., E. P. ir atėjo M. B., kuris pradėjo bartis su S. Jie susistumdė, o E., priėjęs prie S., palenkė jo galvą ir smogęs keliu į veidą išmušė dantis. Pamačiusi tai ir kraują ant S. veido nusisuko. Po to V., E. ir M. mopedu išvažiavo.

Liudytoja M. P. paaiškino, kad 2011 m. vasarą, datos neatsimena, kartu su įsesere I. nuo Ilgio ežero ėjo namo į kaimą. Jas lydėjo S. G., broliai F. ir broliai N. Prie jų mopedu atvažiavo V. P., E. P. ir atėjo M. B.. M. susibarė ir susistumdė su S., o E., priėjęs prie S., palenkė jo galvą ir smogė keliu į veidą. Po to smūgio pamatė, kad S. nebėturi priekinių dantų. S. po E. smūgio ant žemės nenukrito, o tik suklupo. Niekas jo daugiau nespardė.

Teismo medicinos specialisto išvada (b.l.20) patvirtina, kad S. G. padarytas viršutinių pirmųjų kandžių pusės vainiko nuskėlimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais galimai 2011 m. gegužės 21 d. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes dėl dviejų nuolatinių priekinių dantų pusės vainiko nuskėlimo (trauminės amputacijos) neteko 5 procentų bendro darbingumo. Traumuota viena anatominė sritis, todėl sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir teismo medicinos specialisto išvadą, pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad E. P. 2011 m. gegužės 21 d. konflikto su S. G. metu, smogdamas keliu į veidą ir nuskeldamas viršutinių pirmųjų kandžių pusę vainiko, padarė S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dviejų nuolatinių priekinių dantų pusės vainiko nuskėlimo (trauminės amputacijos) jis neteko 5 procentų bendro darbingumo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t.y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnis). Pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nėra aplinkybių, dėl kurių E. P. galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, todėl jam skiriama Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

E. P. pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 64 straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. G. pareiškė 4700 Lt ieškinį dėl nepilnamečiam nukentėjusiajam S. G. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą teigimu nusikaltimu padaryta 3700 Lt turtinė žala, nes tiek kainuos sužalotų dantų gydymas ir protezavimas. Nukentėjusiojo teigimu E. P. nusikalstamais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jautėsi pažemintas, patyrė dvasinį išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinę žalą įvertina 1000 Lt. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. P. 3700 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnį sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pagal pateiktą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojų konsultaciją, S. G. sužalotų dantų gydymas ir protezavimas kainuos 3700 Lt, todėl ši suma priteistina iš E. P..

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatyta, kad E. P. 2011 m. gegužės 21 d. konflikto su S. G. metu, smogdamas keliu į veidą ir nuskeldamas viršutinių pirmųjų kandžių pusę vainiko, padarė S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dviejų nuolatinių priekinių dantų pusės vainiko nuskėlimo (trauminės amputacijos) jis neteko 5 procentų bendro darbingumo., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad dėl E. P. nusikalstamos veikos S. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir neteko 5 procentų bendro darbingumo. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltinamojo turtinę padėtį. E. P. šiuo metu nedirba, neturi pastovių pajamų, nes yra Visagino technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Ignalinos skyriaus moksleivis, bet, būdamas jaunas ir darbingas, turi galimybę uždirbti nukentėjusiojo prašomam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui reikalingas lėšas. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį, kuris šiuo atveju yra 3700 Lt ir daugiau kaip tris kartus viršija nukentėjusiojo nurodytą neturtinę žalą. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 1000 Lt.

Teismas liudytojams L. N., D. N., I. V., M. P. ir nepilnamečių liudytojų V. V. ir M. P. atstovei D. S. išmokėjo 107 Lt kelionės į teismą išlaidoms atlyginti. Šios proceso išlaidos turi būti išieškotos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

Nustatyti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, bus suimtas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. P. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš E. P. S. G. naudai 3700,00 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 4700,00 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus litų 00 ct).

Išieškoti iš E. P. į valstybės biudžetą 107,00 Lt (vieną šimtą septynis litus 00 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis