Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1171-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-1171-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13948-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1171-1018/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13948-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „Maxima LT“ krovėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., smurtaudamas prieš šeimos narį - sugyventinę V. M. M., sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. kovo 24 d. apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,37 prom. girtumo laipsnis) konflikto metu tampė sugyventinei Vidai M. M. už rankų bei, paėmęs abiem rankomis už kaklo, ją smaugė.

Tokiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su sugyventine Vida M. M. apie 16 metų jo broliui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 24 d. jis nėjo į darbą, nes turėjo išeiginę, todėl iš ryto nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 2 litrus alaus. Sugyventinė buvo namuose, ji nedirba, nes turi neįgalumą. Apie 13.00 val. tarp jų prasidėjo konfliktas dėl to, kad ji kuičiasi po jo kišenes, tai pastebėjo patikrinęs striukės kišenes ir pasigedęs ten buvusių smulkių pinigų. Tai nebe pirmas kartas, kuomet ji krausto jo kišenes, jis to negali pakęsti, dėl to labai supyko, o kadangi buvo dar ir išgėręs, jis priėjęs prie jos paėmė jai už rankų ir patampė klausdamas, kodėl ji lenda į jo kišenes. Ne dėl dingusių smulkių pinigų pyko, bet dėl fakto, kad kuičiasi jo kišenėse. Paleidęs jos rankas, sugriebė jai už kaklo ir smaugė, tačiau nestipriai. Ji jam pasakė „tuoj tau atiduosiu pinigus“, tuomet jis ją paleido. Ji su telefonu išbėgo iš buto ir jį jame užrakino. Po kažkiek laiko, ji į butą jau įėjo su policijos pareigūnais, kurie jį sulaikė. Dėl to, kad sugyventinei Vidai M. M. sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi, žada jos atsiprašyti (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Vida M. M. parodė, kad 2016 m. kovo 24 d. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo jos sugyventinis M. M., gim. 1956 m., būdamas girtas. Ji su juo kartu gyvena šešiolika metų. Sugyventinis pavalgęs nuėjo miegoti. Praėjus kuriam laikui atsibudo ir pradėjo žodžiais su ja konfliktuoti. Paskui jis pradėjo kategoriškai reikalauti duoti jam pinigų. Jai nepadavus pinigų, jis sugriebė ją už rankų ir tampydamas liepė duoti pinigus. Vėliau paleidęs jos rankas, sugriebė už gerklės rankomis ir pradėjo smaugti. Negalėdama tverti, pasakė, kad tuoj duos pinigus. Sugyventiniui ją paleidus, išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu, tampant ir smaugiant, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kūno sužalojimai įvykio metu nepadaryti (b. l. 11).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios V. M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime nurodytos aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 8), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad M. M. buvo nustatytas 1,37 promilių girtumas (b. l. 25), konstatuotina, jog visiškai įrodyta, kad M. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui – sugyventinei V. M. M., fizinį skausmą. Kaltinamojo M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 33).

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 29-30), dirba UAB „Maxima LT“ (b. l. 32). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant vieneriems metams. LR BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas sutinka dėl būtinumo bei poreikio taikyti prokurorės pareiškime nurodytą įpareigojimą (būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu), tačiau įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusprendžia, kad turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.). LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, M. M. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš byloje esančio laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 24 d. 13.35 val. iki 2016 m. kovo 25 d. 8.30 val., todėl laikinojo sulaikymo laikas – viena para, įskaitytina į bausmės laiką (LR BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 24 d. 13.35 val. iki 2016 m. kovo 25 d. 8.30 val., t. y. vieną parą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. M., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Petrauskienė