- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- I-1699-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04592-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) 2018 m. gruodžio 17 d. atsisakymą išduoti vizą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pareikalauti iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) išnagrinėti prašymą iš naujo (b. l. 1–7).
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad visus dokumentus pateikė Ambasados darbuotojui, kuris įvertino dokumentus kaip tinkamus Šengeno vizai gauti. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis kelionės tikslas į Lietuvą buvo aplankyti savo draugę U. S., su kuria susipažino daugiau nei prieš du metus. Vis geriau sutariant, nusprendė 2018 m. šventes praleisti Lietuvoje kartu ir tuo pačiu susipažįstant su U. šeima. Planavo gyventi bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant pagrįsti buvimo tikslą ir sąlygas, buvo pateiktas U. S. kvietimas, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Migracijos skyriaus. Taip pat buvo gautas sutikimas gyventi bendraturčiu R. S. bei S. S. bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nupirko lėktuvo bilietus į Lietuvą - Vilnių ir atgal į (duomenys neskelbtini), tikėdamasis praleisti šventes kartu su U. ir jos šeima. Taip pat Ambasadoje pateikė įrodymus, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo trukmei Lietuvos Respublikoje, tiek išvykimui iš jos. Be to, buvo ir iki šiol yra tinkamai apsidraudęs sveikatos draudimu. Todėl Sprendimo teiginys, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų neatitinkantis tikrovės.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes Ambasados Sprendimo motyvai nepagrįsti išsamiu aplinkybių tyrimu, vizą atsisakyta išduoti tik dėl subjektyvios nagrinėjusių pareigūnų nuomonės.
Nurodo, kad pareiškėjas visą laiką noriai bendravo su Ambasada, teikė visus reikiamus dokumentus Šengeno vizai gauti. Susitikimo metu vizų centre, (duomenys neskelbtini) darbuotojams nekilo jokių klausimų dėl dokumentų tikrumo ar jų patikimumo. Be to, Ambasados darbuotojai galėjo leisti jam teikti kokius nors paaiškinimus, kad būtų galima panaikinti nepagrįstus įtarimus dėl jo atvykimo ar dokumentų tikrumo, tačiau tokių veiksmų jie neatliko ir priėmė neobjektyvų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Ambasados teiginys, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, nepagrįstas.
Pareiškėjo teigimu, Ambasados Sprendimo argumentai, kad nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nepagrįsti, nes jis buvo nusipirkęs kelionės bilietus 2018 m. gruodžio 21 d. pirmyn į Vilnių ir 2018 m. gruodžio 30 d. atgal į (duomenys neskelbtini), be to, kvietimas patvirtina, kad kviečiantis asmuo įsipareigoja pasirūpinti, jog į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis bus tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir, kad prireikus bus padengtos jo grįžimo išlaidos. Taip pat buvo pateiktas banko sąskaitos išrašas apie pinigų balansą, kaip to reikalaujama įstatyme bei kaip užtikrinimą, kad asmuo turės pakankamai lėšų tiek numatomo buvimo trukmei Lietuvos Respublikoje, tiek grįžimui atgal į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 121–123) papildomai nurodo, kad U. S., tėvai išsiskyrę ir prieš tai visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini), todėl U. S. registruota gyvenamoji vieta ir liko (duomenys neskelbtini). Po skyrybų U. tėtis persikėlė gyventi į Vilnių. Šiuo metu U. S. dirba ir gyvena kartu su tėčiu Vilniuje, todėl pakvietimo laiške pareiškėjo apgyvendinimo vieta nurodyta Vilniuje. Pareiškėjo teigimu, per neapdairumą įrašė U. S. registruotos gyvenamosios vietos adresą, o ne adresą, kur turėjo būti apgyvendintas. Susitikimo metu vizų centre (duomenys neskelbtini) darbuotojai nekilo abejonių dėl dokumentų patikimumo ar vietos nesutapimo, todėl ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant klausimą dėl Šengeno vizos išdavimo.
Nurodo, kad jis atvykęs studijuoti į (duomenys neskelbtini), nesinaudojo (duomenys neskelbtini) banko paslaugomis, turi tik (duomenys neskelbtini) išduotą banko kortelę bei sąskaitą, todėl visus pavedimus tvarko per savo šalies banką „(duomenys neskelbtini)“, kuris neturi padalinių (duomenys neskelbtini), todėl išrašų su banko darbuotojo parašu bei antspaudu galimybės gauti neturėjo. Susitikimo metu vizų centre darbuotojai nekilo abejonių dėl dokumentų patikimumo. Be to, įstatymas ar poįstatyminiai aktai nenumato imperatyvo pateikti banko išrašo su banko darbuotojų parašais. Taip pat U. S. įsipareigojo padengti visas išlaidas buvimo metu Lietuvoje, todėl banko išrašas be parašų ar antspaudų, neturėtų būti pagrindas neišduoti Šengeno vizos.
Dėl kelionės bilietų lėktuvu, nurodo, kad bilietai pirkti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus už bilietus, buvo gauti patvirtinti bilietai iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal. Nurodo, kad, jei toks skrydis nebūtų egzistavęs, jam nebūtų pavykę nusipirkti bilietų ir gauti patvirtinimus el. paštu, todėl nėra abejonės dėl bilietų tikrumo. Be to, darbuotoja tikrindama bilietų tikrumą (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje nerado skrydžio, nes net du kartus suklydo įrašydama vardą ir registracijos numerį. Todėl neatidžiai įrašius ir sumaišius duomenis vietomis, darbuotoja sistemoje nerado jokių duomenų apie jo skrydį iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 96–102).
Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinko ir kitą informaciją apie pareiškėją ir nustatė: 1) pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodyta, kad jis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (32 punktas), tuo tarpu Kvietime apgyvendinimo vieta nurodyta kita; 2) pareiškėjo pateiktas Banko išrašas, turintis pagrįsti pareiškėjo turimas pakankamas lėšas gyventi Lietuvoje, yra ir be Banko darbuotojo parašo, ir be Banko spaudo, todėl iškilo abejonė dėl banko išrašų tikrumo; 3) pareiškėjas pateikė bilietus vykti lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal, tačiau buvo nustatyta, kad pateiktų bilietų (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje nėra nurodyta; 4) pareiškėjas 2018 m. birželį mėn. gavo neigiamą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sprendimą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą studijuoti; 5) pareiškėjas 2017 m. negavo (duomenys neskelbtini) nacionalinės vizos vykti darbo tikslu. Atsižvelgiant į tai, Ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčio ir b) punkto pagrindu.
Atsakovės teigimu, Konsulas, priimdamas Sprendimą, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog pareiškėjas yra jaunas, tik pirmo kurso studentas, pasimokęs vos pusę metų, nesukūręs šeimos, gyvenantis ne savo kilmės šalyje, atkakliai siekiantis pakliūti į Šengeno erdvę, todėl kyla reali nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskrecija vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, o konsului kilus pagrįstoms abejonėms, priimti Sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Atsakovės teigimu, skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslo ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas.
Atsakovės teigimu, pagal Konsulinį statutą tik konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Taigi nėra pagrindo svarstyti pareiškėjo prašymo įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją pareikalauti iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) išnagrinėti prašymą iš naujo.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus (b. l. 131–134) pažymėjo, kad konsului nebuvo pateikti duomenys apie kvietėjos U. S. deklaruotą gyvenamąją vietą, apie jos tėvų gyvenamąsias vietas ir pan., todėl pareiškėjo teikiamuose dokumentuose atsiradę prieštaravimai dėl vietos, kur ketino apsistoti, sukėlė pagrįstą konsulo abejonę dėl užsieniečio kelionės tikslo.
Atsakovės teigimu, vizų centro darbuotojai tik priima užsieniečių teikiamus dokumentus, netikrina jų turinio tikrumo ir patikimumo bei perduoda juos Ambasadai, o sprendimą dėl vizos (ne)išdavimo pagal užsieniečio pateiktus dokumentus priima konsulinis pareigūnas, kuris neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų ar prašyti pašalinti dokumentuose esančius prieštaravimus.
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) banko išrašą be banko darbuotojo parašo ir banko antspaudo, todėl toks dokumentas nesukėlė pasitikėjimo konsului, kadangi nebuvo įmanoma įsitikinti šio išrašo autentiškumu. Pažymi, kad U. S., pateikdama kvietimą Migracijos departamente, įsipareigojo tik prireikus padengti užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybė išlaidas, tuo tarpu jos įsipareigojimo padengti visas išlaidas pareiškėjo buvimo Lietuvoje metu Ambasada nebuvo gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, pagrįstumo ir teisėtumo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Ambasadą, su prašymu išduoti Šengeno vizą, kuriame be kita ko nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas); gyvena šalyje, kuri nėra dabartinės pilietybės šalis - leidimas gyventi laikinai (duomenys neskelbtini) (18 punktas); dabartinė profesinė veikla - studentas (duomenys neskelbtini) (19–20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - šeimos ar draugų lankymas (21 punktas); kviečiančio asmens laikino apgyvendinimo vieta - (duomenys neskelbtini) (32 punktas); numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data – 2018 m. gruodžio 21 d. (29 punktas); numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data – 2018 m. gruodžio 30 d. (30 punktas); kviečiantis asmuo U. S. (31 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – kviečiantysis asmuo (suteikiama gyvenamoji vieta, padengiamos visos išlaidos buvimo metu) (33 punktas) (b. l. 103–108).
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčio ir b) punkto pagrindu, 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima bei nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (b. l. 109–111).
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas (toliau – Statutas) nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Šio Statuto 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka priima sprendimus dėl vizos ar joms prilyginamo dokumento išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl vizos ar jai prilyginamo dokumento panaikinimo. Konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (Statuto 10 straipsnio 3 dalis).
Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka, kurioje konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Šiame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos valstybių konsuliniams pareigūnams buvo išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 papunktis). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Šiame kontekste pažymėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013 m. gruodžio 19 d. priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); 3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą ,,nelegalios migracijos riziką“, skirti ,,ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60–62 punktai); 4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).
Atsakovė Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodo, kad gyvens (duomenys neskelbtini), kai kviečiantis asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (gyvenvietė (duomenys neskelbtini) rajone). Tai sukėlė abejonių, kur iš tiesų ir kokiu tikslu pareiškėjas ketina vykti. Pareiškėjo pateiktų lėktuvo bilietų (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje surasti nepavyko. Asmuo nepagrindžia kelionės tikslų ir sąlygų. Ant pareiškėjo pateikto banko išrašo nėra nei banko darbuotojo parašo, nei banko antspaudo, todėl kyla abejonė dėl pateiktų banko išrašų tikrumo. Pareiškėjas 2018 m. birželio mėn. gavo neigiamą LR ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą išduoti nacionalinę vizą studijų tikslais, 2017 m. negavo (duomenys neskelbtini) nacionalinės vizos (darbo tikslais). Šiuo metu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) aukštosios ekonomikos mokyklos pirmojo kurso magistrantas. Pareiškėjas yra jaunas, pirmo kurso studentas (pasimokęs tik pusę metų), nesukūręs šeimos, gyvenantis ne savo kilmės šalyje, atkakliai siekiantis pakliūti į Šengeno erdvę - kyla reali nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 107–109).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nepaneigė konsulo išreikštas abejones.
Iš pareiškėjo prašymo (b. l. 103–108) išduoti vizą nustatyta, kad kviečiančio asmens laikino apgyvendinimo vieta - (duomenys neskelbtini) (32 punktas); tačiau pareiškėjas nurodė, kad jis bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (gyvenvietė (duomenys neskelbtini) rajone). Tai kelia pagrįstų abejonių, kur iš tiesų ir kokiu tikslu pareiškėjas ketina vykti ir kur tiksliai jis ketina kelionės metu apsigyventi. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad per neapdairumą į prašymą įrašė U. S. registruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad U. S. realiai tuo adresu registruota, taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys rašytiniuose paaiškinimuose dėl U. S. tėvų skirtingų gyvenamųjų vietų, pareiškėjo ir U. S. ilgalaikio bendravimo, jos viešnagės pas pareiškėją, todėl ši aplinkybė pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo kelionės tikslo ir apgyvendinimo vietos.
Be to, iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė banko „(duomenys neskelbtini)“ išrašus apie pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas (b. l. 85–89), tačiau šie išrašai nėra pavirtinti banko darbuotojo parašu ir banko atspaudu. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodo, kad šis jo gimtosios šalies bankas neturi padalinių (duomenys neskelbtini), todėl išrašų su banko darbuotojo parašu bei antspaudu galimybės gauti neturėjo. Vadinasi, pareiškėjas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) banko išrašai nėra pavirtinti banko darbuotojo parašu ir banko atspaudu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas jau žinodamas, jog kyla ginčas dėl pareiškėjo pateiktų banko išrašų autentiškumo ir realumo, turėjo realias galimybes pateikti teismui banko išrašus, kurie būtų patvirtinti banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir teismui papildomų dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konsulas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti banko išrašai nepasirašyti banko darbuotojo parašu ir nepatvirtinti banko antspaudu ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl šių išrašų autentiškumo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose yra pasisakęs, jog vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-822-184/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jei Ambasados darbuotoja būtų išreiškusi abejones dėl banko išrašo orginalumo, tai pareiškėjas būtų ėmęsis visų priemonių tokių abejonių panaikinimui, atmestini kaip nepagrįsti, nes Ambasados darbuotojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų. Be to, LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-858-619/2014 pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones.
Pareiškėjas nurodo, kad U. S. įsipareigojo padengti visas išlaidas buvimo metu Lietuvoje, tačiau iš teismui pateikto Kvietimo (b. l. 83) nustatyta, kad U. S. įsipareigojo tik prireikus padengti užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybė išlaidas. Teismui nepateikti įrodymai, kad U. S. raštu įsipareigojo padengti visas išlaidas pareiškėjo buvimo Lietuvoje metu. Teismui nepateikti įrodymai, kad tokį U. S. raštišką įsipareigojimą būtų gavusi ir Ambasada. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl U. S. įsipareigojimo padengti visas išlaidas jo buvimo metu Lietuvoje, atmestini kaip nepagrįsti.
Tarp šalių ginčo nėra, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė lėktuvo bilietus (b. l. 90–91). Ambasados Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pateiktų lėktuvo bilietų interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) surasti nepavyko. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad darbuotoja tikrindama bilietų tikrumą (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje nerado skrydžio, nes net du kartus suklydo įrašydama vardą ir registracijos numerį. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas realiai buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal (b. l. 90–91), nes bilietų įsigijimo patvirtinimas gaunamas iš elektroninės sistemos tik sumokėjus už bilietus. Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad Ambasados darbuotojas tikrindamas skrydį, pirmame langelyje vietoje registracijos numerio įrašė pareiškėjo vardą, sekančiu bandymu įrašė pareiškėjo pavardę o antrame langelyje, kuriame turėjo būti įrašyta lotyniškai pavardė duomenys įrašyti teisingai (b. l. 90–91, 112–113). Įvertinus tai, kad ieškant pareiškėjo įsigytų lėktuvo bilietų buvo suklysta, šių duomenų Ambasados darbuotojai surasti nepavyko. Todėl šie pareiškėjo argumentai, kad jis turėjo realiai įsigijęs lėktuvo bilietus skyriui iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal, laikytini pagrįstais. Tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, kadangi šie duomenys buvo įvertinti surinktų ir nustatytų aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad šis argumentas nėra esminis ir lemiantis ginčijamo Sprendimo priėmimą, todėl šio fakto nustatytas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas neteisingas iš esmės.
Pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus į tai, kad pareiškėjas 2018 m. birželio mėn. gavo neigiamą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sprendimą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą studijuoti ir į tai, kad pareiškėjas 2017 m. negavo (duomenys neskelbtini) nacionalinės vizos vykti darbo tikslu. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, todėl abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Be to, priimant skundžiamą Sprendimą buvo įvertinta, kad šiuo metu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) aukštosios ekonomikos mokyklos pirmojo kurso magistrantas, yra jaunas, pirmo kurso studentas (pasimokęs tik pusę metų), nesukūręs šeimos, gyvenantis ne savo kilmės šalyje, atkakliai siekiantis pakliūti į Šengeno erdvę, todėl kyla reali nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Vizų kodekso pagrindais, nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima bei nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į ES tikslo ir buvimo sąlygų, nes egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo įrodymais nebuvo paneigta.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamo Sprendimo motyvai nepagrįsti išsamiu aplinkybių tyrimu, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Teismas nenustatė, jog Ambasada, priimdama skundžiamą Sprendimą, būtų pažeidusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti Ambasadą išduoti jam Šengeno vizą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.