Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui Č. D., ieškovo Č. D. įmonės atstovui Č. D. ir jų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovo Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ atstovui advokatui Vygintui Viktorui Juknai viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Naujienų redakcija“ skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Č. D. ir Č. D. įmonės ieškinį atsakovui UAB „Naujienų redakcija“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Straipsnyje visi šie teiginiai pateikiami visiškai nemotyvuotai, be jokių įrodymų. Jie neatitinka tikrovės, yra išgalvoti, melagingi, o pats straipsnis - absoliučiai tendencingas ir griežtai neigiamas ieškovo ir jo įmonei priklausančio baro atžvilgiu.

Ieškovui pareiškus žodinį protestą ir pasipiktinimą tokiu melagingu straipsniu, "Naujienų" laikraščio redakcija 2006-07-13 savo laikraščio numeryje Nr. 72 (3141), antrajame puslapyje išspausdino atsiprašymą, kuriame nurodė, kad išspausdino "kritinį skaitytojos laišką nepatikrinusi faktų" ir konstatavo, jog paskleista informacija buvo neteisinga. Šitoks atsiprašymas negali ieškovo patenkint, nes atsiprašymas turėtų būti adekvatus padarytam įžeidimui, t.y. ne trumpos žinutės, išspausdintos puslapio apačioje ir daugumos skaitytojų greičiausiai nepastebimos, o analogiškos straipsniui formos ir dydžio. Taigi, faktiškai atsakovas nepaneigė savo melagingo straipsnio taip, kaip tai numato įstatymas. Paskelbęs tokį melagingą straipsnį, laikraštis labai pakenkė ieškovo ir jo įmonei priklausančio baro reputacijai, o toks "atsiprašymas" niekaip negali tos reputacijos atstatyti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti savo įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau šiomis Konstitucijos nuostatomis numatyta informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų teises. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Kai paskleista informacija pažeidžia teisės normas ir kitų asmenų teises – taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą, civilinė atsakomybė neatsiranda. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tokios nuostatos yra įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 9 (psl. 49-61)).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad straipsnis išspausdintas pagal kritinį skaitytojos laišką, išreiškusį nuomonę apie baro veiklą. Taigi apeliantas kelia klausimą, ar jo paskleista informacija yra žinia ar nuomonė. Apelianto tvirtinimu straipsnis yra poleminis, kviečiantis diskutuoti svarbiu šių dienų klausimu – barų veiklos rezultate galimomis iškilti neigiamomis pasekmėmis. Straipsnyje rašoma:

1. "Savininkas, beje, pats mėgstantis kilnoti taurelę, nemandagiai elgiasi su klientais";

2. "Akivaizdūs higienos reikalavimų pažeidimai";

3. "Piktina ir įtartinai sumažėjusios patiekalų porcijos";

4. "Šveicarijos gyventojai pamiršo provincijos ramybę: iki vidurnakčio skamba tranki muzika, aplink šlaistosi būreliai girtų jaunuolių";

5. "netvarkos kulminacija - neseniai įvykęs šiurpus atsitikimas. Pasilinksminti į Šveicarijos barą atvykę neblaivūs jonaviečiai peiliu sužalojo nekaltą moterį";

6. "Jau pats metas savininkams susimąstyti, ar jų verslas - pramogų vieta, o gal tik tvinksintis skaudulys?..."

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes šiais teiginiai buvo paskleistos tikrovę neatitinkančios žinios.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad žinios buvo paskleistos ir kad šios žinios yra apie ieškovą.

Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Taigi tam, kad būtų taikomas CK 2.24 straipsnis, teismas turi nustatyti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taikymo praktikos civilinėse bylose dėl garbės ir orumo gynimo. Su šiuo apelianto argumentu taip pat negalima sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas palygino atsakovo pareikštus duomenis su veiksmais, įvykiais, kurie egzistuoja tikrovėje. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos filialo 2005-08-03 išduotas individualiai Č. D. įmonei leidimas-higienos pasas verstis ūkine komercine veikla, Objektų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos suveikimus 2005-09-01 sutartis, fotolentelė, valstybės metrologijos tarnybos 2006-07-17 patikros liudijimas bei liudytojų G. S., L. G., S. D., Ž. D., D. A. ir N. Ž. parodymai (b.l. 34-38, 39, 41, 42). Be to, atsakovas ne tik nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), bet ir pripažino, kad jo paskleista informacija apie ieškovą ir jo įmonę neatitinka tikrovės, tai yra ieškovui pareiškus žodinį protestą ir pasipiktinimą tokiu melagingu straipsniu, "Naujienų" laikraščio redakcija 2006-07-13 savo laikraščio numeryje Nr. 72 (3141), antrajame puslapyje išspausdino atsiprašymą, kuriame nurodė, kad išspausdino kritinį skaitytojos laišką nepatikrinusi faktų ir atsiprašo S. ir Č. D. dėl neteisingos informacijos (b.l. 8). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė tiesos (netiesos) kriterijų, t. y. vertino, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, ar ne.

Apeliantas nurodo, jog neplatino dezinformacijos ir informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, nesiekė pakenkti baro reputacijai. Straipsnyje neteigiama, kad baras neatitinka tokioms įmonėms keliamų reikalavimų, neteigiama, kad bare apgaudinėjami klientai, neteigiama, kad Č. D. yra grubus girtuoklis. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodyti, ar paskleisti duomenys žemina asmens (ieškovo) garbę ir orumą, privalo ieškovas. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 (6 punktas) paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas teiginius: „Savininkas, beje, pats mėgstantis kilnoti taurelę, nemandagiai elgiasi su klientais"; "Akivaizdūs higienos reikalavimų pažeidimai"; "Piktina ir įtartinai sumažėjusios patiekalų porcijos"; "Šveicarijos gyventojai pamiršo provincijos ramybę: iki vidurnakčio skamba tranki muzika, aplink šlaistosi būreliai girtų jaunuolių"; "netvarkos kulminacija - neseniai įvykęs šiurpus atsitikimas. Pasilinksminti į Šveicarijos barą atvykę neblaivūs jonaviečiai peiliu sužalojo nekaltą moterį"; "Jau pats metas savininkams susimąstyti, ar jų verslas - pramogų vieta, o gal tik tvinksintis skaudulys?..." teisingai įvertino kaip informaciją žeminančią ieškovo garbę ir orumą, bei žeminančią įmonės reputaciją, kadangi straipsnyje išdėstyti teiginiai, nepriklausomai nuo jų reiškimo formos (skaitytojų laiškai) neabejotinai yra įžeidžiantys, nes Č. D., kaip asmeniui priskiria moralės ir paprotinių normų pažeidimus – girtavimą, netinkamą, grubų elgesį su klientais, Č. D. įmonei priskiria nesąžiningą gamybine-ūkinę ir komercinę veiklą – higienos reikalavimų pažeidimus, klientų apgaudinėjimą parduodant sumažintas patiekalų porcijas, tvarkos bare neužtikrinimą bei sieja su kriminaliniu nusikaltimu. Minėti teiginiai visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Iš to išplaukia, jog tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

Apeliantas teigia, kad buvo pažeisti įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimai. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas savo iniciatyva turėjo įtraukti dalyvauti byloje straipsnio autorių trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad straipsnio autorius, viešosios informacijos rengėjui atskleidus jo pavardę, įtraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Viešosios informacijos rengėjui neatskleidus autoriaus – atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą kyla pačiai visuomenės informavimo priemonei (LR Visuomenės informavimo įstatymo 52, 54 straipsniai, CK 2.24, 6.250 straipsniai). Taigi, esant tokiai situacijai teismas nagrinėdamas bylą į bylos nagrinėjimą įtraukti straipsnio autorių trečiuoju asmeniu neprivalėjo. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovui išspausdinant atsiprašymą nebuvo pažeisti LR Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 3 d. reikalavimai. LR Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 3 d. nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą reikalavimą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma, reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas išspausdino atsiprašymą kitoje leidinio vietoje, pateikdamas trumpą žinutę, savo forma ir dydžiu netapačią straipsniui. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad LR Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo dviejų ieškovų savarankiškus ieškinius atsakovui, todėl apelianto apeliaciniame skunde keliami teiginiai dėl CPK 43 straipsnio 1 dalies pažeidimų nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir priteisė ieškovams per didelį atlygintinos neturinės žalos dydį.

CK 6.250 str.1d. nurodyta, kad „ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais“. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikant materialines teisės normas dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šios kategorijos bylose. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal įstatyme numatytus kriterijus. Iš esmės pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį šiomis nuostatomis vadovavosi, tačiau nevisiškai tiksliai. Lietuvos teismų praktikoje pripažinta nuostata, kad pagrindiniu būdu yra paskelbtų žinių paneigimas, o moralinės žalos turtinio atlyginimo dydis neturi būti pernelyg didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje V.Žiemelis v. UAB “Lietuvos rytas”, Nr. 3K-7-130/00, bylų kategorija 40; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje S. Černiauskaitė v. Tauragės rajono meras ir kt., Nr. 3K-3-529/01, bylų kategorija 20.6). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog dėl straipsnio išspausdinimo jis patyrė turtinės žalos ir negavo kokių tai pajamų. Teisėjų kolegija tokiai teismo konstatuotai aplinkybei pritaria. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovo laikraštis platinamas Jonavos rajone, jo tiražas nėra didelis, atsakovas pats pripažino, kad jo paskleista informacija apie ieškovą ir jo įmonę neatitiko tikrovės ir gana per trumpą laiką išspausdino atsiprašymą bei, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teisminės praktikos sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteistą ieškovui žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 Lt, o priteistą ieškovo įmonei žalos atlyginimą sumažinti iki 2500 Lt ( CPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimu iš atsakovo UAB „Naujienų redakcija“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovui Č. D. už garbės ir orumo įžeidimą sumažinti iki 1000 Lt.

Teismo sprendimu iš atsakovo UAB „Naujienų redakcija“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovui Č. D. įmonei už įmonės reputacijos pažeminimą sumažinti iki 2500 Lt.

Iš atsakovo priteistą žyminį mokestį ieškovui sumažinti iki 105 Lt.

Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš ieškovų priteisti po 67,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) atsakovui.