- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-438-479/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Almantas Padvelskis, Savinijus Katauskas
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-438-479/2009
30.9.1.; 121.20.
NUTARTIS
2009 m. liepos 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei J. K. dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo leisti atlikti jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal R. J. projektavimo firmos techninį projektą be atsakovės J. K. sutikimo. Paaiškino, kad ji ir atsakovė yra namų valdos su žemės sklypu bendraturtės. Nurodė, kad nori atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato rekonstrukciją. Yra parengtas techninis projektas, tačiau atsakovė neduoda sutikimo, kelia savo sąlygas, todėl pažeidžia ieškovės interesus ir trukdo disponuoti jai priklausančiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė G. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliantė nurodo, kad be atsakovės sutikimo ji negali kreiptis dėl statybos leidimo rekonstrukcijos darbams atlikti. Architektės parengtas projektas nepažeidžia atsakovės teisių bei įstatymų reikalavimų, todėl ji negali riboti ieškovės teisės atlikti pastarajai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Teismas neišsiaiškino faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Atsakovė iš esmės neprieštaravo pareikštam ieškiniui, nesutiko tik dėl langų įrengimo pietinėje namo pusėje, balkonėlio įrengimo antrajame aukšte ir dėl laiptinės turėklų įrengimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. K. su juo nesutinka bei prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės gauti atsakovės leidimą bendro turto rekonstrukcijai atlikti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad negali tenkinti ieškovės reikalavimo leisti atlikti rekonstrukciją, nes tokia teisė yra suteikta tik atitinkamų institucijų įgaliotiems asmenims, o ieškovė nenurodė, kad bendraturtės atsakovės sutikimas yra reikalingas kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Statinio rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4–6 straipsnius. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal nurodyto straipsnio 2, 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti statytojas privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė negali inicijuoti numatomo statinio rekonstravimo procedūros ir gauti statybos leidimo, nes atsakovė atsisako duoti sutikimą atlikti darbus pagal ieškovės parengtą projektą. Apie būtinybę suderinti projektą su bendraturčiu nurodyta ir 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo sąlygų sąvade. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Tokio pobūdžio bylose su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesu, ir nurodė, kad nesuderinus su ja buvo atlikti fasado pakeitimai – ieškovė užmūrijo du namo langus, priestato antrajame aukšte iškirto balkoninį langą, o pirmajame aukšte įrengė laiptų aikštelę (terasą). Pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybių, kaip ieškovės pateiktas rekonstrukcijos projektas pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teises. Nenustatyta, ar namo dalies rekonstrukcija pakeis atsakovės gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovės pateikto pastato rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas neatitinka techninių reikalavimų bei tokiu būdu įgyvendinus statytojos (ieškovės) teisę, būtų pažeistos kitos bendraturtės (atsakovės) teisės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo atskleista bylos dėl leidimo atlikti namo ir ūkinio pastato rekonstrukciją be bendraturtės sutikimo esmė.
Kadangi procesas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš valstybės biudžeto ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 128 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovei G. R. iš valstybės biudžeto grąžinti 128 Lt žyminio mokesčio, 2008 m. gruodžio 29 d. sumokėto už apeliacinį skundą.