- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-194-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02572-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. J.
- Pareiškėjas
- N. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-749-721/2022 pagal pareiškėjos N. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. T. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-741-869/2021 S. ir J. J. atleido nuo nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus pareigų. Naujaisiais nepilnamečių mergaičių globėjais (rūpintojais) ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti N. T. ir G. T..
2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 priteistas iš J. J. ir V. J. išlaikymas nepilnametėms Z. J. ir G. J. po 50 Eur mokamų išmokų kiekvienai kas mėnesį dydis nebuvo pakeistas, tebėra galiojantis. Remdamasi 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-741-869/2021, pareiškėja (nepilnamečių nuolatinė globėja (rūpintoja) bei gaunamų lėšų administratorė) prašė išduoti vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018. Pareiškėja pažymėjo, jog teismo sprendimas nevykdomas nuo 2020 m. kovo 13 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nutarta pareiškėjos prašymą patenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018.
4. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 vykdomasis raštas išduotas nebuvo, taip pat į tai, kad nepilnamečių vaikų globėjais ir rūpintojais paskirti N. T. ir G. T., pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. J. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teiktinu išlaikymu savo vaikams dėl prastos finansinės padėties. Suinteresuotas asmuo turi neįgalumą, nedirba, turi įsiskolinimų, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą. Suinteresuotas asmuo moka už vaikų draudimą, pirko vaikams daiktus, maistą. Jos gautinas pajamas sudaro išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens galimybės teikti išlaikymą yra ribotos.
5.2. Vaikų globėjai netinkamai atlieka savo pareigas, todėl vaikai turėtų būti grąžinti biologinei motinai, o jų globėja paskirta A. D., kuri yra suinteresuoto asmens sesuo ir sutinka būti nepilnamečių vaikų globėja.
5.3. Nepilnamečių vaikų tėvas taip pat turi pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, be to, jis yra dirbantis, taip pat gauna išmokas.
5.4. Vaikų globėjos prašymas neatitinka tokio prašymo turiniui keliamų reikalavimų.
5.5. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal suinteresuoto asmens prašymą dėl vaikų atskyrimo panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo. Kol ši byla nebus išnagrinėta, vykdomasis raštas neišduotinas.
6. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja N. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismui pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja turi teisę kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
6.2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-908-715/2021, iškelta pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nutraukimo. 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymas paliktas nenagrinėtas. Teisme byla nebuvo išnagrinėta, kadangi J. J. priimdavo ir pasirašydavo ne jai skirtus procesinius dokumentus, pateikdavo atsiliepimus kitų vardu. Kelia abejonių ir šioje byloje pateiktas A. D. pasirašytas sutikimas.
7. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. T. nurodė, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad jo sutuoktinė N. T. turi teisę kreiptis dėl vykdomųjų raštų civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 išdavimo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo. Suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 nuspręsta ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies; atskirti Z. J. nuo tėvo V. J. dėl tėvo sveikatos būklės; atskirti G. J. nuo tėvo V. J. dėl tėvo sveikatos būklės; atskirti Z. J. nuo motinos J. J. dėl motinos sveikatos būklės; atskirti G. J. nuo motinos J. J. dėl motinos sveikatos būklės; nustatyti nuolatinę globą Z. J. ir G. J. jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su globėju, globėjo buveinės vietoje; priteisti iš V. J. išlaikymą Z. J. ir G. J. po 50 Eur mokomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2017-08-31 iki dukrų pilnametystės; priteisti iš J. J. išlaikymą Z. J. ir G. J. po 50 Eur mokomis išmokomis kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2017-08-31 iki dukrų pilnametystės; priteisti iš V. J. išlaikymo dukroms įsiskolinimą 100 Eur; priteisti iš J. J. išlaikymo dukroms įsiskolinimą 100 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi (bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka) nutarta atsakovės J. J. apeliacinį skundą atmesti; Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 vykdomieji raštai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išduoti nebuvo.
9. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4390-832/2019 (duomenys neskelbtini) atleistas nuo nepilnamečių Z. J. ir G. J. globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus pareigų. Šios teisės buvo paskirtos naujiems mergaičių globėjams (rūpintojams) S. Š.-J. ir J. J.. Nurodyta nutartimi išlaikymo dydis nebuvo pakeistas, tačiau nepilnamečių mergaičių gaunamų lėšų ir turto administratoriais paskirti S. Š.-J. ir J. J..
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12367-869/2020 taikytos laikinosios apsaugos priemonės; nutarta iki teismo sprendimo priėmimo laikinai pavesti nepilnamečio vaiko Z. J. globėjos pareigas vykdyti suinteresuotam asmeniui N. T., nustatyti nepilnamečio vaiko Z. J. gyvenamąją vietą su N. T. jos gyvenamojoje vietoje, paskirti N. T. nepilnametės Z. J. turto ir lėšų administratore uzufrukto teise; iki teismo sprendimo priėmimo laikinai pavesti nepilnamečio vaiko G. J. globėjos pareigas vykdyti suinteresuotam asmeniui N. T., nustatyti nepilnamečio vaiko G. J. gyvenamąją vietą su N. T. jos gyvenamojoje vietoje, paskirti N. T. nepilnametės G. J. turto ir lėšų administratore uzufrukto teise.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-741-869/2021 nutarta atleisti J. J. ir S. Š.-J. nuo Z. J. bei G. J. globėjų bei gaunamų lėšų administratorių pareigų; nepilnamečių Z. J. bei G. J. globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti N. T. ir G. T.; nepilnamečių Z. J. bei G. J. globos (gyvenamąją) vietą nustatyti globėjų N. T. ir G. T. gyvenamojoje vietoje.
12. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
13. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018, teisme buvo gautas pareiškėjos N. T. (nepilnamečių vaikų globėjos bei gaunamų lėšų administratorės) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nutarta pareiškėjos prašymą patenkinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, įstatyme nenustatyta jos apskundimo atskiruoju skundu galimybė, išskyrus dėl teismo nutarties, kuria išduodamas vykdomasis raštas vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587, 646 straipsniai). Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, jis šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 650 ir 651 straipsniai).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sisteminė CPK 584, 586, 587, 646, 650, 651 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Vien tik vykdomojo rašto išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui. Vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21, 23 punktai).
17. Pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išspręsti klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, apskundimo atskiruoju skundu galimybė nustatyta CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: pirma, šio kodekso nustatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
18. CPK XLIV skyriaus 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Tokių teismo nutarčių apskundimo galimybė nenustatyta ir kitose įstatymo normose. Kita vertus, įstatyme nėra įtvirtinta norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu išimtiniu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Kadangi CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, tiesiogiai šioje normoje nenustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą apeliacinės instancijos teismui ir taip pat tiesiogiai nenustatyta, kad tokios pirmosios instancijos teismo nutartys yra neskundžiamos atskiruoju skundu, tai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu galimybės sprendžiama pagal bendrąją normą, nustatytą CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurią vertinama, ar tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
20. Nutartis laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti arba yra užbaigiamas. Teisinis reguliavimas suponuoja, kad vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) pradėti vykdymo procesą – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nurodė, jog nutartį per septynias dienas galima skųsti atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai negali pakeisti aptarto teisinio reglamentavimo, kuriuo nustatyta, jog dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, įstatyme nenustatyta jos apskundimo atskiruoju skundu galimybė, išskyrus dėl teismo nutarties, kuria išduodamas vykdomasis raštas vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
22. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą vykdomojo rašto išdavimo tvarką neskundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, ji nėra apskundimo atskiruoju skundu ir peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.
23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
24. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties.
Nutartis neskundžiama.