- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-372-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04098-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. D.-R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas K. D.-R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D.-R. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
K. D.-R. 2015 m. liepos 28 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi K. D.-R. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu K. D.-R. prašo peržiūrėti jo bylą ir priimti jam palankesnį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
Skunde K. D.-R. nurodo, kad apylinkės teismo teisėjas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi neteisinga informacija apie jo nubaudimą 2000 metais. Pažymi, kad jam už padarytą pažeidimą buvo paskirta 1 300 Lt bauda, tačiau teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta. Taip pat nurodo, kad 2014 m. gruodžio 13 d. sėsdamas už automobilio vairo jis buvo įsitikinęs, kad yra blaivus, nes alkoholio buvo pavartojęs nedaug ir jau buvo praėjusios kelios valandos po jo pavartojimo. Automobilį jis vairavo dėl to, kad sirgo jo mažametė dukra ir reikėjo nuvykti į budinčią vaistinę nupirkti vaistų. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, nes jais sugriovė savo gyvenimą: prarado darbą, įklimpo į skolas. Mano, kad priimdamas skundžiamą nutartį teisėjas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, t. y. į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl to, kad jis turi sveikatos problemų, augina du mažamečius vaikus, be to, jam reikia slaugyti garbaus amžiaus tėvus. Kartu pažymi, kad jis yra inžinierius, bet jau 8 mėnesius negali rasti darbo, nes beveik visi darbdaviai pateikia reikalavimą turėti vairuotojo pažymėjimą. Tai, be kita ko, labai apsunkina jo šeimos gyvenimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. D.-R. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo netenkinti K. D.-R. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Atsiliepime pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Paskirta nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad K. D.-R. sąmoningai nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas, o prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir šeimos turtinei padėčiai. Atsiliepime taip pat pažymima, kad K. D.-R. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,59 promilės, įvertinus prietaiso paklaidą, girtumas), tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad K. D.-R. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (be šio pažeidimo) buvo baustas 8 kartus, 2000 m. birželio 24 d. buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o tai ypač neigiamai apibūdina pastarojo asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios – jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
K. D.-R. atskirasis skundas netenkinamas.
ATPK 329 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju formaliai yra visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą: nuo teisės vairuoti transporto priemones K. D.-R. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų teisės pažeidimų nepadarė (40–45 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (34 b. l.). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą, įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti pažeidėjui paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Iš bylos matyti, kad K. D.-R. teisė vairuoti transporto priemones atimta už vieno iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymą – už tai, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, iki pažeidimo, už kurį yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimu, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (11–15 b. l.), ir tai rodo, kad jis iš ankstesnio baustumo nepasimokė – vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir šie duomenys neigiamai apibūdina K. D.-R. asmenybę, rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pritarti apylinkės teismo išvadai, kad sutrumpinus K. D.-R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Tai, kad K. D.-R. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmą kartą padarė seniai – 2000 m. birželio 24 d., nėra pagrindas šios aplinkybės nevertinti – teismas K. D.-R. padarytus pažeidimus pagrįstai vertino ne kaip pavienius, bet kaip visumą, apibūdinančią pastarojo asmenybę. K. D.-R. skunde nurodyta aplinkybė, kad už minėtą 2000 metais padarytą pažeidimą jam buvo paskirta bauda, o ne atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo pavojingumo nemažina. Dėl to nesutiktina ir su K. D.-R. teiginiu, kad jis iš savo elgesio pasimokė ir yra atsakingas vairuotojas. Duomenų, patvirtinančių pastarojo teiginius, kad jis 2014 m. gruodžio 13 d. būdamas neblaivus už automobilio vairo sėdo dėl to, kad reikėjo nuvykti į vaistinę nupirkti sergančiam vaikui vaistų, byloje nėra, be to, net ir ši aplinkybė nepateisintų pažeidėjo sprendimo vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Išimtinėmis nelaikytinos ir K. D.-R. nurodytos aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones būtinumu dėl turimų sveikatos problemų, atsiradusių nepatogumų šeimoje, finansinių sunkumų bei dėl būtinumo vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje. Sėsdamas prie vairo neblaivus K. D.-R. turėjo suvokti ir suvokė, kad elgiasi neteisėtai, suprato, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti problemų ne tik jam, bet ir jo šeimai, tačiau vis tiek pasirinko neteisėtą elgesio būdą. Pažymėtina, kad dėl teisės vairuoti netekimo kylančios neigiamos pasekmės nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, nes administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi dėl administracinės nuobaudos taikymo asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, jo netinkamo elgesio pasekmė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti K. D.-R. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.