- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- I3-348-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00250-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius
- Kategorijos
- 18.2Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 18.18.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. prašymą trečiam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. D. savo prašymu prašo atnaujinti terminus pateikti prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio L. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 1877 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2). Pareiškėja skunde nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad buvusio savininko L. L. nuosavybės teisę į žemę liudija Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-07-24 archyvo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir analogiško turinio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017-03-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad įstatymu nustatytais terminais prašymo bei dokumentų pateikti negalėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Jos motina J. D. 1991 m. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į savo motinos J. L. turėtą 1599 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei į tėvo L. L. turėtą žemę. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos motinai J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės J. L. turėtos 0,1240 ha žemės, vėliau atkurtos nuosavybės teisės ir į likusią 0,0359 ha žemės, tačiau į L. L. turėtą žemę nuosavybės teisės nėra atkurtos iki šiol dėl jai nežinomų priežasčių. Paaiškino, kad jai visą laiką buvo žinoma, kad senelis L. L. (duomenys neskelbtini) turėjo žemės. Ji su motina J. D. gyveno (duomenys neskelbtini), motina nuo (duomenys neskelbtini) sunkiai sirgo, o (duomenys neskelbtini) mirė. Ji daugelį kartų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio L. L. turėtą žemę, tačiau minėtos tarnybos specialistai su ja nenorėdavo kalbėti, nepaaiškindavo, kodėl neatkuriamos nuosavybės teisės į senelio turėtą žemę. Mano, kad praleisti terminai prašymui ir dokumentams pateikti turėtų būti atnaujinami.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 39-41) su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad Žemės tvarkymo departamento archyvo fonde, Biržų apskrities Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų sklypų aptarnavimo plane, patvirtintame (duomenys neskelbtini) eksplikacijoje įrašytas savininkas L. L., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1877 m²) sodybinės žemės; Biržų apskrities Biržų miesto ūkininkų žemės vienkiemiais išskirstymo plane (1927 m.), eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas L. L., kuris valdė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 9870 m ²); valdė tėvo K. L. žemę, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (15,390 ha). Pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes atkurti nuosavybės teises į savo senelio L. L. valdytą žemę. Prašo nelaikyti svarbia aplinkybe tai, kad pareiškėja J. D. su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) slaugė sunkiai sergančią savo motiną J. D.
Prašymas netenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja J. D. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jos senelio iš motinos J. D. pusės L. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 1877 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ( toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pažymėtina, kad tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.) galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardintiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jeigu mirusio turto savininko miręs vaikas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009, 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).
Taigi, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Iš pareiškėjos J. D. paaiškinimo ir administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad turto savininkas L. L. mirė (duomenys neskelbtini) ( žiūr. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, b. l. 21). Turto savininko dukra ir pareiškėjos motina J. D. (pretendentė pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pasibaigimo. Nustatyta, kad pareiškėjos motina J. D. (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, b. l. 16) kreipėsi su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į jos motinos J. L. turėtą 1599 ha (duomenys neskelbtini) ir jai Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, b. l. 4) buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. D. būtų įstatymo nustatytais terminais pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos motina J. D. iki įstatyme nustatyto termino prašymams pateikti pabaigos, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., turėjo teisę paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į savo tėvo L. L. turėtą žemę atkūrimo, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptarta teismų praktika patvirtina, kad pareiškėja J. D., būdama mirusio savininko vaikaite ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai buvusio savininko dukrai J. D., t. y. jos motinai, savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nei vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. D., kaip L. L. vaikaitė, subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises būtų įgijusi, jei savininko dukra (pareiškėjo motina J. D.) būtų mirusi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju J. D. galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik kaip turto savininko mirusios dukros J. D. teisių perėmėja, jei pastaroji būtų laiku padavusi prašymą nuosavybės teisėms atkurti. Tokiu atveju pareiškėja turėtų teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymas terminų atnaujinimą aiškiai sieja su asmenų subjektiškumu. Terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) Kadangi J. D. tokia teisė tuo metu neatsirado, termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir skundo argumentai, susiję su priežastimis, kliudžiusiomis J. D. anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nėra reikšmingi. Kadangi pareiškėja Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijusi subjektinės teisės į L. L. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdama tokios teisės, ji negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, taigi nėra pagrindo teismui spręsti klausimo dėl jų atnaujinimo.
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjos prašymą, atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos J. D. prašymą atnaujinti terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į L. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 1877 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.