- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- I-26-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01140-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Ūrus“, Ko
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Advokatai
- Darius Bačinskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko atstovui advokato padėjėjui Dariui Bačinskui, atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei ir Marijai Lippai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiškėjas arba bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–4) prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė arba Agentūra) 2012 m. kovo 23 d. raštą „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ Nr. (2.3)-A4-838 (toliau – ir sprendimas). Nurodo, kad priimtas Agentūros sprendimas yra individualus teisės aktas, juo bendrovei buvo panaikintas 2008 m. birželio 13 d. išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000392 (toliau – ir Licencija) dalies, suteikiančios teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas Dičiūnų k., Utenos r., galiojimas ir pateikta nauja 2012 m. kovo 23 d. pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000607 su priedais. Pareiškėjo nuomone, Agentūros priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas remiantis dar neįsigaliojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) 2012 m. kovo 2 d. sprendimu „Dėl leidimo panaikinimo“ Nr. (8.26)-s-356A, kuriuo buvo panaikintas 2009 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. I-235-320-2012 ir laikinai sustabdė 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimo „Dėl leidimo panaikinimo“ Nr. (8.26)-s-356A galiojimą iki kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD. Pažymėjo, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo14 str., ši teismo nutartis yra privaloma visoms institucijoms, pareigūnams ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimas dėl TIPK leidimo panaikinimo negalėjo būti teisėtu pagrindu Agentūrai panaikinti pareiškėjui 2008 m. birželio 13 d. išduotą Licencijos dalį. Pažymi, jog tarp Licencijos ir TIPK leidimo yra tiesioginis ryšys, todėl atsakovės 2012 m. kovo 23 d. sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, jog Licencijos dalies panaikinimas teisine prasme yra ekonominė sankcija, nes panaikinus pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, įmonė netenka teisės vykdyti tam tikros veiklos. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 1 p., įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Pareiškėjo nuomone, jis visiškai nepagrįstai buvo nubaustas, suvaržant jo teises vykdyti veiklą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Agentūros sprendimas nėra įformintas teisės aktų nustatyta forma, nėra patvirtintas antspaudu, t.y. nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-105-320/2013 buvo panaikintas Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. (8.26)-s-356A.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 90–92) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, jog įvertinusi 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD raštą „Dėl leidimo panaikinimo“ Nr. (8.26)-s-356A, priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad priimtas ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus TIPK leidimą, bendrovei liko teisė vykdyti kitą Licencijoje nurodytą veiklą, kuri nebuvo įtraukta į TIPK leidimą, įskaitant teisę šalinti ne naftos produktais užterštus dumblus ir kietąsias atliekas, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, jų susidarymo vietoje tiek Utenos, tiek ir kitų regionų aplinkos apsaugos departamentų kontroliuojamose teritorijose, Agentūra 2012 m. kovo 23 raštu Nr. (2.3) -A4-838 pareiškėjui išdavė naują pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000607.
Agentūra nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jam nurodžius aplinkybes, jog 2012 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje I-235-320-2012 pritaikė laikinas reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdė Utenos RAAD sprendimo „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą, ir esant tiesioginiam ryšiui tarp pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, Agentūra turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą. Paaiškino, kad Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas įgijo privalomumo ir teisėtumo galią, todėl jis, atsakovės nuomone, negalėjo būti pakeistas ar panaikintas jį priėmusio subjekto sprendimu.
Agentūra nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas, nėra įformintas teisės aktų nustatyta forma (pvz., nutarimu, sprendimu, įsakymu, potvarkiu), nėra patvirtintas anspaudu, todėl pagal faktą net neturi teisinės galios. Pažymėjo, kad Taisyklėse nėra nustatyta sprendimo forma. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, administracinis sprendimas gali būti nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas. Agentūros teigimu, ginčijamas Sprendimas yra priimtas kompetentingos institucijos, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, jame yra išreikšta viešojo administravimo valia, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą tik dėl formos yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės nurodė, jog įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-105-320/2013, kuriuo buvo panaikintas Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. (8.26)-s-356A, su nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikštu skundu sutinka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 93–94) nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. Utenos RAAD buvo išdavęs pareiškėjui TIPK leidimą Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei Dičiūnų k., Utenos r., kurį 2012 m. kovo 2 d. panaikino. Paaiškino, kad pareiškėjui TIPK leidimas panaikintas buvo todėl, kad pareiškėjas veiklą vykdė neturėdamas Atliekų tvarkymo įstatyme numatyto privalomo turėti draudimo kompanijos ar banko garanto, užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų (11 str. 3 d.). Taigi, pirma - pareiškėjas yra pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, o antra – veiklą vykdė jis neturėdamas apibrėžto turinio garantijos. Atkreipė dėmesį, jog priešingai, nei sąmoningai klaidindamas teismą motyvuoja pareiškėjas, civilinės atsakomybės draudimas nėra tas pats, kas minėta Garantija. Pareiškėjas puikiai tai žino, kadangi veiklą vykdydamas visoje Lietuvoje, Kauno, Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pateikęs tinkamus Garantus, o Utenos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje – veiklą vykdė neturėdamas Garantijos ir piktybiškai vengė ją pateikti.
Šalies argumentai
Utenos RAAD atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas sąmoningai klaidina Vilniaus apygardos administracinį teismą, savo skunde, nurodydamas, kad esą Utenos RAAD kreipėsi į Agentūrą dėl pareiškėjo licencijos suvaržymo, kaltina piktybiškumu, suinteresuotumu ir pan. Pažymėjo, jog Utenos RAAD tik informavo Agentūrą apie savo priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimą pareiškėjui ir jokios licencijos panaikinti neprašė ir negalėjo prašyti. Atsakovė – savarankiškas viešojo administravimo subjektas, kuris vadovaudamasis teisės aktais, savarankiškai priima jo kompetencijai priskirtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
2008 m. birželio 13 d. pareiškėjui buvo išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392, suteikianti teisę rinkti, saugoti, šalinti, naudoti pavojingas atliekas. Licencija buvo koreguota 2009-10-09 (tomas I, b. l. 7–11).
2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD raštu Nr. (8.26)-s-356A panaikino pareiškėjui 2009-09-21 išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. TU(2)-65 aikštelei, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. (tomas I, b. l. 16).
2012 m. kovo 23 d. Agentūra, įvertinusi Utenos RAAD 2013 m. kovo 2 d. raštą Nr. (8.26)-s-356A, sprendimu Nr. (2.3)-A4-838 panaikino pareiškėjui Licencijos Nr. 000392 dalies, suteikiančios teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas Dičiūnų k., Utenos r., galiojimą (tomas I, b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, 2012 m. kovo 23 d. pareiškėjui buvo išduota nauja pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 00067 (tomas I, b. l. 13–15).
2012 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-235-320-2012 (proceso Nr. 3-65-3-00075-2012-4) pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjo naudai ir laikinai sustabdė 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimo Nr. (8.26)-s-356A galiojimą iki kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD (tomas I, b. l. 24–25).
2012 m. balandžio 4 d. pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko kreipėsi į Agentūrą su prašymu, skubos tvarka panaikinti 2012 m. kovo 23 d. raštą Nr. (2.3)-A4-838, bei grąžino Agentūrai naująją 2012 m. kovo 23 d. pareiškėjui išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 00067 (tomas I, b. l. 26–28). Agentūra šio pareiškėjo prašymo netenkino ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą, nesutinkant su priimtu sprendimu (tomas I, b. l. 29–30).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. administracinėje byloje Nr. I-235-320-2012 (proceso Nr. 3-65-3-00075-2012-4) sprendimu pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą patenkino ir panaikino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-03-02 sprendimą Nr. (8.26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 7 d.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. kovo 23 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo Nr. (2.3)-A4-838 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kurias teismas vadovavosi.
Ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė ir Licencijos Nr. 000392 dalį panaikino, įvertinusi Utenos RAAD 2013 m. kovo 2 d. raštą Nr. (8.26)-s-356A ir vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 9 d. 3p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 10, 25.1, 26 punktais. Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 9 d. 3p. nustatyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas jeigu panaikinamas ar neatnaujinamas šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas. Atliekų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingas- ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog tarp Utenos RAAD 2013 m. kovo 2 d. rašto Nr. (8.26)-s-356A, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas TIPK leidimas Nr. TU(2)-65, ir ginčijamo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta Licencijos Nr. 000392 dalis, yra tiesioginis ryšys, todėl atsakovės Agentūros argumentas, jog tiesioginės sąsajos čia nėra, atmestinas kaip nepagrįstas.
Panevėžio apygardos administracinis teismas minėtame 2013 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. I- 105-320-2013 konstatavo, jog 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimas Nr. (8.26)-s-356A, priimtas remiantis teisės norma (Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 p.), kuri yra pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimas Nr. (8.26)-s-356A, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas, Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ginčijamas 2012 m. kovo 23 d. Agentūros sprendimas Nr. (2.3)-A4-838 dėl licencijos galiojimo panaikinimo, negali būti pagrįstas Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 3 punktas, todėl laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundas yra tenkintinas ir Agentūros sprendimas Nr. (2.3)-A4-838 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (2.3)-A4-838 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.