Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D.“ dėl pirkimo–pradavimo sutarties nutraukimo ir pinigų už nekokybišką prekę grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl baldų pirkimo–pardavimo sutarties

Iš šalių, atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį pagal, kurią ieškovė iš atsakovės įsigijo baldų komplektą IDŽCEL2862 (sofą, du fotelius) ir staliuką už 979,00 Eur. Ieškovė baldus apžiūrėjo atsakovės parduotuvėje, sumokėjo sutartą 979,00 Eur sumą. Atsakovė, ieškovės prašymu, baldus pristatė jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) sav. ir sunešė į ieškovės namus, o ieškovė už pristatymą sumokėjo 10,00 Eur (b. l. 7). Ieškovė, nusprendusi, kad baldų dalių spalvos skiriasi ir atsakovė pristatė ne tuos baldus, kuriuos išsirinko, 2018 m. lapkričio 12 d. telefonu ir 2018 m. lapkričio 14 d., 2018 m. lapkričio 22 d. pareiškimais kreipėsi į atsakovę, prašydama suvienodinti baldų spalvas, juos pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus (b. l. 8, 47). Atsakovė baldus keisti ar priimti atgal atsisakė, nurodydama, kad ieškovei pristatė tuos baldus, kuriuos ji išsirinko parduotuvėje, jų spalvos yra vienodos, o atspalviai gali kisti dėl kambario apšvietimo bei pasiūlė ieškovei baldus pristatyti į parduotuvę tikslu ištirti pretenzijas, o joms pasitvirtinus spręsti pinigų grąžinimo klausimą (b. l. 10). 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir Tarnyba) dėl netinkamos kokybės baldų (b. l. 9). 2019 m. gruodžio 19 d. Tarnyba, nustačiusi prašymo trūkumus, įpareigojo ieškovę iki 2019 m. sausio 11 d. juos pašalinti (b. l. 22-23). 2019 m. gegužės 15 d. Tarnybos atstovė, dalyvaujant ieškovei, jos sutuoktiniui ir atsakovės atstovui, apžiūrėjo baldus ieškovės namuose adresu (duomenys neskelbtini) sav. ir 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė vertinimo išvadą Nr. 1BA-10, kad baldai tinkami naudoti pagal paskirtį ir yra tinkamos kokybės, nežymūs baldų medžiagos atspalvio skirtumai priskirtini prie medžiagos savybių ir matomi tik esant tam tikram apšvietimui, tačiau įprastinio naudojimo sąlygomis nėra pastebimi (b. l. 12-13).

Byloje ieškovė reikalauja nutraukti baldų pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus už baldų komplektą IDŽCEL 2862 ir staliuką – 979,00 Eur bei 10,00 Eur už šių prekių pristatymą todėl, kad baldai yra nekokybiški, nes skiriasi sofos ir fotelių spalvos, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu.

Šalių ginčas dėl prekių (baldų) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Ieškovė teigė, kad nupirkti iš atsakovės baldai yra nekokybiški – skiriasi sofos ir fotelių spalvos, kas paaiškėjo tik baldus pastačius jos namo kambaryje. Baldų spalvų skirtumus ieškovė įrodinėjo savo ir liudytojų paaiškinimais bei nuotraukomis. Tačiau liudytojų M. S. P. ir S. S. parodymai vertintini kaip subjektyvi jų nuomonė, kadangi jie prieštarauja net ir pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms. S. S. nurodė, kad skiriasi baldų atspalvis, žiūrint iš kurios pusės prieisi, o M. S. P. nurodė, kad visi baldai skirtingų spalvų – sofa tamsiai rudos spalvos, vienas fotelis rudas į pilkumą, kitas visai pilkas. Liudytoja A. K., nurodė, kad ji yra žurnalistė ir atlieka žurnalistinį tyrimą pagal ieškovės pageidavimą, baldų nematė, apie jų pirkimą nieko nežino. Pačios ieškovės veiksmai iki ieškinio padavimo teismui, jos atsisakymas atsakovės siūlomo baldų keitimo į kitą tokių pačių baldų komplektą, paaiškinimai ir pasisakymai teismo posėdžio metu – „baldai nedžiugina širdies“, „dabar tų baldų nereikia“, „baldai ne prie dūšios“, patvirtina, kad ji baldų nenori, bet tai niekaip nepatvirtina, kad baldai yra nekokybiški. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad baldų spalvos kinta nuo apšvietimo fotografavimo metu (b. l. 17-21).

Atsakovė teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie baldų nekokybiškumą, o jos nurodytos baldų spalvos problemos atsiranda dėl kambario apšvietimo. Šiuos atsakovės teiginius patvirtina ir liudytojai J. V., J. V. ir Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 10-46, kurį priėmė tarnyba išnagrinėjusi ieškovės 2018 m. gruodžio 19 d. (su 2019 m. sausio 11 d. papildymu) prašymą. Tarnyba baldų apžiūros metu nustatė, kad nėra gamyklinių defektų ar kitų baldų kokybės neatitikimų, už kuriuos turėtų būti atsakinga atsakovė, o nežymūs baldų medžiagos atspalvio skirtumai priskirtini prie medžiagos savybių ir matomi tik esant tam tikram apšvietimui, tačiau įprastinio naudojimo sąlygomis nėra pastebimi, todėl atsakovė nepažeidė teisės aktuose numatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės baldus ieškovei. Komisijos išvada yra išsami, motyvuota, nuosekli, paremta rašytiniais įrodymais, atlikta baldų apžiūra, todėl ja netikėti nėra pagrindo. Šis įrodymas laikytinas prima facie įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad visos aukščiau minėtos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieškovė įsigijo nekokybiškus ar su trūkumais baldus. Teismas pažymi, kad ieškovės įsigyti baldai turi tokias savybes, kokių ieškovė tikėjosi, o baldų trūkumai, kurie būtų pripažintini pakankamu pagrindu ieškovei nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, nepaaiškėjo, nes nenustatyta, kad atsakovė pardavė ieškovei skirtingų spalvų baldus ir dėl to negalima jų naudoti (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Netenkinus ieškovės ieškinio pagrindinio reikalavimo dėl 2018 m. lapkričio 12 d. sudarytos baldų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 500,00 Eur neturtinės žalos, todėl šis reikalavimas atmestinas plačiau nepasisakant (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kaip vartotoja yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašė priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 250,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir 250,00 Eur už atstovavimą teisme (b. l. 68-72). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos 11,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R.O. L. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D.“.

Priteisti iš ieškovės R.O. L. 11,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.