- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-620-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00038-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracija, atstovaujama Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. P., A. M., A. L. ir A. Z. 75 307,53 Lt žalos atlyginimo (1–14 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos vyriausiojo prokuroro, ieškinį paliko nenagrinėtu, iš ieškovo atsakovui S. P. priteisė 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui A. Z. – 434,42 EUR bylinėjimosi išlaidų (134–136 b. l.).
Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu dėl ieškinio patikslinimo buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis beveik 2 mėnesiams, tačiau ieškovas teismo nustatytu terminu neištaisė ieškinio trūkumų, nepateikė patikslinto ieškinio, pripažino, kad ieškovas pats nesistengia, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau. Viena iš šalių pareigų yra domėtis nagrinėjamos bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Byloje dalyvauja prokuroras, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu neprieštaravo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu (142–144 b. l.) ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuriame savivaldybės administracijos vardu buvo pateiktas ieškinys, vyko nedalyvaujant savivaldybės administracijos atstovams. Savivaldybės administracijai ieškinio ar jo kopijos nepateikė nei prokuroras, nei bylą nagrinėjantys teismai. Civilinio ieškinio nuorašą savivaldybės administracijos prašymu jai Šiaulių apylinkės teismas pateikė tik 2015 m. sausio 27 d. Įvertinant baudžiamosios bylos, kurioje buvo pateiktas ir pirmojoje instancijoje patenkintas ieškinys, nagrinėjimo terminus, bylos aplinkybes ir sudėtingumą, nuteistųjų skaičių, savivaldybės administracijai, nedalyvavusiai procese, sudėtinga ginti prokuroro pareikštą ieškinį.
2. Nuosprendžių ir nutarčių pateikimas pasibaigus jų apskundimo terminams, teismo motyvai dėl baudžiamosios bylos galutinio sprendimo įtakos civilinei bylai, proceso dalyvio - ieškovo savivaldybės administracijos siejimas su ja atstovaujančiu prokuroru, suformuoja pagrįstą išvadą, kad prokuroras ir teismai sprendė, jog savivaldybės administracijos, kuriai byloje atstovavo prokuroras, interesai yra ginami tinkamai, ir dėl tos priežasties jos atstovai į bylą nekviestini.
3. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jos pažeista teisė arba įstatymų saugomi interesai, tačiau remiantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, savivaldybei teisme atstovauja meras. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovu yra nurodyta Akmenės rajono savivaldybės administracija. A. A. rajono savivaldybę ir Akmenės rajono savivaldybės administraciją kaip skirtingus juridinius asmenis, turinčius teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista teisė arba įstatymų saugomi interesai, neginčijamai nustatyta, kad ieškovas yra nepakeistas, ir procese ieškovu laikoma Akmenės rajono savivaldybės administracija, atstovaujama prokuroro.
4. Atsižvelgiant į tai, kad buvo numatytas parengiamasis teismo posėdis ir jame dalyvavo tas pats prokuroras, dalyvavęs ir baudžiamosios bylos nagrinėjime, net ir nepatikslinus ieškinio, pasirengimas bylos nagrinėjimui objektyviai buvo galimas.
5. Teismo nutartimi iš savivaldybės administracijos priteistos atsakovams S. P. ir A. Z. advokatų teisinės pagalbos išlaidos. Vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas. Toks sprendimas pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (153–155 b. l.) atsakovas A. Z. prašo atmesti atskirąjį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad 2015-01-29 parengiamajame teismo posėdyje buvo patenkintas ieškovo atstovės prašymas pateikti patikslintą ieškinį, kadangi susijusioje su šia civiline byla, baudžiamojoje byloje buvo priimti procesiniai sprendimai, kurie turi įtakos civiliniam ieškiniui, tiesiogiai jo dalykui ir pagrindui. Civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas, paskirtas kitas parengiamasis posėdis. 2015-03-18 teisme įvyko antras parengiamasis teismo posėdis į kurį neatvyko ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovas, pateiktas prašymas civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovas teismui taip ir nepateikė patikslinto ieškinio, nors tam buvo sudaryta galimybė. Akivaizdu, kad ieškovas nesirūpina procesu, nesiekia tinkamai įgyvendinti savo teises. Teismui pateiktas ieškinys neatitinka turinio ir formos reikalavimų, be to, nei ieškovas, nei jo atstovas nepašalino 2015-01-29 parengiamajame teismo posėdyje nurodytų ieškinio trūkumų, per teismo nustatytą terminą nepateikė patikslinto ieškinio, visa tai rodo, kad pats ieškovas nesistengia, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (156–159 b. l.) atsakovas S. P. prašo atmesti atskirąjį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė ieškinio trūkumus, tačiau ir nustatė terminą šiems trūkumams ištaisyti, tačiau ieškovas teismo nurodytų trūkumų per teismo nustatytą laiką neištaisė. Pareiga tikslinti pateiktą ieškinį atsirado tiek prokurorui, kaip juridinio asmens atstovui, tiek ir juridiniam asmeniui, kurį jis atstovavo. Esant tokiai faktinei situacijai, kai teismo nustatytu laiku ieškovas, atstovaujamas prokuroro bei inter alia veikdamas per kitą atstovą pavedimo pagrindu, teismui nepateikė duomenų apie nustatytų trūkumų ištaisymą, t.y. nepateikė patikslinto ieškinio, teismas privalėjo palikti pradinį ieškinį nenagrinėtu kaip tai imperatyviai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas bei galiojanti teismų praktika.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (161–162 b. l.) atsakovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį palikti nepakeistą, priteisti 100 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas parengiamajame teismo posėdyje patenkino ieškovo prašymą pareikšti patikslintą ieškinį, bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė kitą parengiamąjį posėdį. Tačiau į pakartotiną parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, savo įsipareigojimo pateikti patikslintą ieškinį nevykdė, vienok prašė bylą nagrinėti savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Akmenės rajono savivaldybės administracijos atskirajame skunde nurodoma nuostata - pageidavimas būti ieškovu byloje, patvirtina, o ne paneigia, jog yra esminiai ieškinio trūkumai, kliudantys tolimesnį bylos nagrinėjimą, tačiau jie nepašalinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas skundžiama nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu, konstatavęs, jog ieškovas pats išreiškė poziciją dėl ieškinio patikslinimo, ieškinys yra su trūkumais, per teismo nustatytą terminą ieškovas ieškinio trūkumų neištaisė, patikslinto ieškinio nepateikė. Be to, teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į Šiaulių apygardos teismo 2014-02-03 nutartį bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-11 nutartį, kuria pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendis ir Šiaulių apygardos teismo 2014-02-03 nutartis, kurie neabejotinai turi įtakos ieškinio teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimus, kurių pagrindu teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš 2015-01-29 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad protokoline nutartimi teismas nutarė, kad bylos nagrinėti teismo posėdyje negalima todėl, kad yra priimti sprendimai baudžiamojoje byloje, kurie turi įtakos civiliam ieškiniui, kad ieškinys gali keistis, jis gali būti atsiimamas, gali būti keičiamas ieškinio dalykas arba pagrindas, teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, pripažino būtinu prokuroro dalyvavimą (112 b. l.). Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovas į 2015-03-18 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, patikslinto ieškinio nepateikė. Ieškovui nepatikslinus ieškinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1 dalies 11 punktu, 2015-03-19 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu (134–136 b. l.).
LR CPK 296 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas nei protokoline, nei rašytine nutartimi nenurodė ieškovui, kad ieškinys yra su trūkumais, kad ieškovas turi ištaisyti ieškinio trūkumus, nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti, nenurodė ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmių, t. y. nepasisakė, kokie gi yra trūkumai, trukdantys teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Tokiu būdu nebuvo priimta nutartis, įpareigojanti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties pašalinti ieškinio trūkumus nepriėmė, todėl laikytina, kad neįpareigojo ieškovo pašalinti ieškinio trūkumų, todėl neturėjo ir pagrindo užbaigti bylos procesą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 punktu. Esant šioms bylos aplinkybėms, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismui manant, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, priimtina nutartis, nustatanti ieškinio trūkumus ir įpareigojanti šiuos trūkumus ištaisyti.
Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo tinkamumo bei prokuroro dalyvavimo šioje byloje, ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsakovai S. P. ir A. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
LR CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
Iš aukščiau nurodytos teisės normos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertins ne tik ieškinio, bet ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant ir netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimo nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.