Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei dalyvaujant nukentėjusioms ir privačioms kaltintojoms K. G., R. G., advokatei Ingai Maskoliūnaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1975-06-23 Utenoje, lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 155 str. 1d., S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

R. G. 2009 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. S. G. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), K. G. išvadino necenzūriniais žodžiais, prostitute, tuo viešai užgauliai ją pažemindama kitų asmenų akivaizdoje.

Be to, R. G. 2009 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. S. G. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), K. G. griebė už plaukų ir vieną kartą stipriai timptelėjo, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

K. G. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. S. G. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liepė R. G. dingti iš jos namų, vadino necenzūriniais žodžiais, tuo viešai užgauliai pažemindama nukentėjusiąją kitų asmenų akivaizdoje.

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo R. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tuo viešai užgauliai pažemindamas nukentėjusiąją kitų asmenų akivaizdoje.

Taip pat, S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su keliu pastūmė R. G., suduodamas keliu jai į kelį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamoji ir privati kaltintoja R. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-11-28 nuvyko pas S. G. pasikalbėti. S. G. stovėjo vienas. Ji S. G. apsikabino. K. G. priėjo ir pasakė „čia mano namai, nešdinkis iš namų“, o ji atsisuko ir sugriebusi K. G. už plaukų bei patraukė nuo savęs. Ji K. G. neįžeidinėjo. S. G. su keliu ją pastūmė, suduodamas jai į kelį. Jai ant kelio atsirado kraujosruva. Ji išėjo į lauką ir išėjo S. G. šaukdamas necenzūrinius žodžius, kuriuos pakartojo 5-6 kartus. Iš K. G. prašo 5000 Lt neturtinės žalos dėl įžeidimų, iš S. G. 5700 Lt dėl keiksmažodžių ir sukelto fizinio skausmo.

Kaltinamoji ir privati kaltintoja K. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009-11-28 atvažiavo R. G. ir priėjusi prie jos necenzūriniais žodžiais liepė eiti iš S. G. gyvenimo ir iš jo namų. Išvadino ją necenzūriniais žodžiais, priėjusi iš už nugaros stvėrė už plaukų ir tempė. Ji jautė fizinį skausmą. Atbėgo S. G. ir išprašė ją iš namų. R. G. išeidama dar vadino ją necenzūriniais žodžiais. Prašo priteisti iš R. G. 5700 Lt neturtinės žalos. Kai atėjo R. G., ji su ja pasisveikino, daugiau R. G. neištarė nei vieno žodžio.

Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kalbėjo telefonu savo namo verandoje, kai įėjo R. G., kuri jį apkabino ir praėjo pro verandą į kambarį. Įėjęs į kambarį suprato, kad kažkas atsitiko, nes K. G. buvo susinervavusi, išbalusi, kiti išsigandę. Jis R. G. išprašė iš namų, necenzūrinių žodžių jai nesakė, nespyrė.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja B. B. parodė, kad pas juos į namus atvažiavo R. G., kuri priėjo prie K. G. ir pradėjo vyti ją iš namų, vadino negražiais žodžiais, sugriebė už plaukų iš už nugaros ir pešė. Kambaryje buvęs A. G. apgynė K. G.. A. G. ir S. G. R. G. išvarė į lauką. Jie R. G. negražių žodžių nesakė.

Liudytoja A. G. parodė, kad 2009-11-28 ji su savo motina R. G. nuvažiavo pas S. G. pasikalbėti. R. G. nuėjo į namą, o ji liko mašinoje. Po 2-3 min. R. G. išėjo iš namo, o. S. G. šaukė ant R. G. negražius žodžius. Kai parvažiavo namo, pastebėjo ant R. G. šlaunies didžiulę mėlynę. Ji sakė, kad S. G. stūmė ir atsirado mėlynė.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis matė kaip pas K. G., buvusią virtuvėje, atėjo R. G.. S. G. tuo metu kalbėjo telefonu prie lauko durų, vernadoje. Įėjusi R. G. pasakė K. G., kad leistų pakalbėti su S. G. ir tempė K. G. už plaukų, vadino necenzūriniais žodžiais. Atėjo S. G. ir išprašė R. G. į lauką, sakydamas, ką čia darai. S. G. nebuvo išėjęs į lauką. S. G. ir K. G. negražių žodžių R. G. atžvilgiu nesakė. K. G. konflikto metu tylėjo. S. G. nepanaudojo fizinių veiksmų R. G. atžvilgiu.

Nukentėjusios K. G. aiškinimu R. G. atėjusi į jos namus, girdint B. B. bei A. G., išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusios parodymus visiškai patvirtino liudytojai B. B. ir A. G.. Kaltinamoji R. G. neigia necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais vadinusi K. G., tačiau šie jos parodymai atmetami ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės, nes paneigti nukentėjusios ir minėtų liudytojų parodymais. Kaltinamoji R. G., girdint kitiems asmenims, išvadino nukentėjusiąją K. G. necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, tuo viešai užgauliai ją pažemindama. Jos veika atitinka LR BK 155 str. 1 d. sudėtį.

Nukentėjusioji K. G. teigia, kad R. G. iš už nugaros stvėrė jai už plaukų ir tampė. Ji jautė fizinį skausmą. Kaltinamoji R. G. pripažino sugriebusi K. G. už plaukų, kai ši besikalbant jai su S. G., prie jų priėjo ir patraukusi ją nuo savęs. Nukentėjusios tampymą už plaukų patvirtino ir liudytojai B. B. bei A. G.. Jie nurodė tas pačias aplinkybes kaip nukentėjusioji, t.y., kad R. G. atėjusi į virtuvę, kurioje buvo K. G., išvadino ją necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, o paskui sugriebė už plaukų ir tampė. Liudytojų ir nukentėjusios aiškinimu, tuo momentu, kai R. G. užsipuolė K. G., S. G. vienas buvo verandoje ir kalbėjo telefonu. K. G. kaltinamajai nieko nesakė ir nedarė, todėl R. G. jos nuo savęs atitraukti nereikėjo. S. G. taip pat patvirtino, kad jis į virtuvę, kurioje R. G. užpuolė K. G., atėjo jau pasibaigus konfliktui.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. G., tempdama nukentėjusiąją už plaukų, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl jos veikimo nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir norėjo tokių padarinių, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

R. G., sugriebdama K. G. už plaukų ir tempdama, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymius.

R. G. kaltina K. G. tuo, kad ši jai liepė dingti iš jos namų, vadino necenzūriniais žodžiais, tuo viešai užgauliai pažemindama ją kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamoji K. G. neigia sakiusi R. G. įžeidžiančius žodžius. Ji aiškina, kad kai atėjo R. G., ji su ja pasisveikino, daugiau neištarė nei vieno žodžio. Įvykį matę liudytojai B. B. bei A. G. patvirtino, kad K. G. nesakė jokių įžeidžiančių žodžių R. G.. Kitų įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltinimą K. G., byloje nesurinkta. Esant šioms aplinkybėms, K. G. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisintina, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. G. kaltina S. G., kad jis su keliu ją pastūmė, suduodamas jai į kelį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą bei išėjęs į lauką vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tuo viešai užgauliai pažemindamas kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamasis S. G. neigia smurtavęs prieš R. G. bei sakęs jai įžeidžiančius žodžius. Jis parodė kalbėjęs telefonu savo namo verandoje, kai atėjo R. G., kuri jį apkabino ir praėjo pro verandą į kambarį. Kada jis baigė kalbėti telefonu ir taip pat įėjo į kambarį, tai suprato, kad kažkas atsitiko, nes K. G. buvo susinervavusi, išbalusi, kiti išsigandę. Jis R. G. išprašė iš namų, necenzūrinių žodžių jai nesakė ir jai nespyrė. Kaltinamojo parodymus visiškai patvirtino K. G., liudytojai B. B. ir A. G., kurie parodė, kad S. G. išprašė R. G. į lauką, sakydamas „ką čia darai“, jis pats į lauką išėjęs nebuvo.

Liudytoja A. G. parodė, kad R. G. išėjus iš S. G. namo, ji girdėjo kaip S. G. šaukė ant jos negražius žodžius, o parvažiavusi namo, pastebėjo ant R. G. šlaunies didžiulę kraujosruvą. R. G. sakiusi, kad ją S. G. stūmė ir atsirado mėlynė. Liudytojos A. G. parodymai atmestini, nes jie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. R. G. nesikreipė į medicinos įstaigą ar teismo medicinos ekspertą ir nėra objektyvių duomenų, kad jai būtų buvęs padarytas kūno sužalojimas. Be to, R. G. ir liudytoja A. G. nurodo skirtingą sužalojimo vietą. R. G. sako, kad S. G. jai sudavė į kelį ir atsirado kraujosruva, o A. G. tvirtina kraujosruvą mačiusi ant R. G. šlaunies. Be pačios R. G. ir liudytojos A. G. parodymų, byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų S. G. vartojus prieš R. G. necenzūrinius ar kitus įžeidžiančius žodžius. K. G., B. B. bei A. G., tiesiogiai matę įvykį, parodė, kad S. G. išprašė R. G. iš namų, tačiau necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Liudytoja A. G. yra R. G. dukra ir gali būti suinteresuota palaikyti jos versiją dėl neva neteisėtų S. G. veiksmų motinos atžvilgiu. Todėl šios liudytojos parodymai negali būti laikomi visiškai objektyviais ir pakankamais S. G. kaltei pagrįsti. Kitų įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltinimą S. G., byloje nesurinkta. Esant šioms aplinkybėms, S. G. pagal LR BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes kaltinamajai R. G., atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamosios R. G. asmenybę, atsižvelgiama, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, neįtraukta į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas.

Atsižvelgiant į teigiamus kaltinamąją R. G. apibūdinančius duomenis bei į tai, kad ji padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, jai skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo (LR BK 55 str.).

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės K. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant ieškinio dydį, atsižvelgiama į nukentėjusios dėl smurto patirtą fizinį skausmą, smurtiniais veiksmais ir įžeidimu padarytą dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą jai artimų žmonių akivaizdoje, tai, kad kaltinamoji padarė tyčines nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį: šiuo metu nedirba, nekilnojamojo ir registruojamojo turto neturi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 1200 Lt dėl įžeidimo ir 300 Lt dėl fizinio skausmo sukėlimo padarytai neturtinei žalai atlyginti, t.y. viso – 1500 Lt.

R. G. civiliniai ieškiniai K. G. dėl 5000 Lt ir S. G. dėl 5700 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 2d., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

pagal LR BK 155 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., K. G. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., S. G. pagal LR BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš R. G. 1500 Lt K. G. nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. 500,00 Lt K. G. ir 500,00 Lt S. G. advokato atstovavimo išlaidų.

R. G. civilinius ieškinius K. G. dėl 5000 Lt ir S. G. dėl 5700 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.