- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- AS-858-204-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Alytaus
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 419-353/2010 pagal pareiškėjos J. U. skundą atsakovei Alytaus apskrities viršininko administracijai ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. U. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. vasario 9 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2004 m. spalio 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 38-19388 panaikinimo (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl jos, todėl apie jį sužinojo tik tuomet, kai Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-829-422/09, t. y. 2009 m. lapkričio 19 d.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, skundas turėjo būti paduotas per vieną mėnesį skaičiuojant šį terminą nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo apie skundžiamo akto priėmimą. Teismas nusprendė, kad pareiškėja naudojosi žemės sklypu, esančiu šalia jos nuosavybės teise priklausančios namo dalies, nesidomėdama savo teisių apimtimi ir termino skundui paduoti praleidimą grindė nežinojimu. Teismas nusprendė, kad pasyvi pareiškėjos pozicija ir ginčijamo sprendimo turinio nežinojimas negali būti pripažintas svarbia skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimi.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja J. U. prašo panaikinti 2010 m. vasario 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik užkirto kelią pažeistoms jos teisėms apginti, bet ir pažeidė bendruosius teisės principus dėl ieškinio senaties taikymo, kuriais remiantis teismas turi priimti reikalavimą apginti pažeistą teisę net kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Pareiškėjos teigimu teismas negali atsisakyti priimti asmens pareiškimo motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas, nes norint išsiaiškinti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to ieškinio senaties terminą teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 (trisdešimt) dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. AS39-421/2008).
Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, Alytaus apskrities viršininkas skundžiamą sprendimą Nr. 38-19388 priėmė 2004 m. spalio 19 d. Iš byloje esančios medžiagos taip pat aišku, kad pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jos atžvilgiu 2009 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė nutarimą (toliau – ir nutarimas), kuris buvo ginčytas teismine tvarka administracinėje byloje Nr. II-829-422/09. Šioje byloje buvo ir VĮ Registro centro 2007 m. rugsėjo 11 d. pažymėjimas, kuriame, be kita ko, nurodytas skundžiamas aktas, t. y. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 38-19388. Pareiškėja minėtoje administracinėje byloje Nr. II-829-422/09 buvo proceso šalis, taigi turėjo visas procesines teises, numatytas ABTĮ 51 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 272 straipsnyje, įskaitant teisę susipažinti su bylos medžiaga (t. y. ir su ginčijamu sprendimu). Pareiškėja sužinojimą apie skundžiamo akto priėmimo datą siejo su Kauno apygardos administracinio teismo žinioje buvusios bylos Nr. II-829-422/09 išnagrinėjimo data, t. y. 2009 m. lapkričio 19 d., tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nusprendė, kad terminas, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, yra 2009 m. rugsėjo 10 d.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai nustatė momentą, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamas skundo padavimo šioje byloje terminas.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato galimybę atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių asmuo neturėjo galimybės paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.
Kauno apygardos administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėja nesidomėjo savo teisių apimtimi, skundo praleidimo terminą grindė skundžiamo sprendimo turinio nežinojimu, t. y. nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu sprendimu būdama proceso šalis administracinėje byloje Nr. II-829-422/09. Be to pareiškėja 2009 m. lapkričio 12 d. sudarė sutartį su advokatu dėl atstovavimo (b. l. 19). Pareiškėja nei Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nenurodė jokių objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo paduoti skundo per įstatymo nustatytą terminą.
Todėl darytina išvada, kad skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius teisės principus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Šiuo atveju pažymėtina, kad ši byla sprendžiama administracinės teisenos tvarka, todėl joje taikytinas ABTĮ ir, kai tai būtina, specialieji įstatymai (ABTĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kadangi ABTĮ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas aiškiai nustato terminus, per kuriuos gali būti paduotas skundas dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto, teisinio pagrindo administracinės teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje taikyti civilinės teisės institutą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.