Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimo Švirino, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. LK-188 taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. K. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 16 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. spalio 19 d.).

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad K. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 41 balas. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis K. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 41 balas, taip pat nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą, taigi nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, tik 20 balų yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas tris kartus, šiuo metu bausmę atlieka ir už analogišką nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas ir anksčiau – grasinimą nužudyti (BK 145 straipsnis), paskutinių nusikalstamų veikų padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs, taigi K. K. laikytinas recidyvistu. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu K. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistojo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jie yra jo nusikaltimų modelio dalis, ir tai patvirtina, kad nuteistasis teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas taip pat parodo, jog nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia būti pavyzdingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. K. nededa didelių pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, alkoholio vartojimo problemos, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, savitvardos problemos, problemų sprendimo įgūdžių stoka.

11. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl apelianto motyvai, kad teismas be įstatyminio pagrindo ėmėsi nagrinėti Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą, laikytini nepagrįstais. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASys metodiką buvo daug didesni. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybes, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.

12. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis K. K. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu teigti, jog K. K. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, pagrindo nėra, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuojama, kad byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė ir yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Nuteistojo K. K. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo K. K. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. K. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.