- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2089-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00467-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti jam susipažinti visą Svilonių medžiotojų būrelio finansinės-ūkinės veiklos dokumentaciją už paskutiniuosius 4 metus, įskaitant visuotinių narių susirinkimų, valdybos ir pirmininko vienasmeniškai priimtus dokumentus, ūkinės-komercines sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimų dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius, bankinių operacijų išrašus) bei visus kitus šio laikotarpio dokumentus, kurie yra būrelyje; įpareigoti atsakovą dokumentus arba jų patvirtintas kopijas pateikti ieškovui su patvirtintu jų aprašu, sudarant ieškovui tinkamas sąlygas ir suteikiant pakankamai laiko su jais susipažinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nurodydamas, jog atsakovas po ieškinio pareiškimo teisme ieškinį patenkino ir pateikė jam susipažinti dokumentus pagal 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 14 d. aprašus bei pateikė būrelio bankinių operacijų išrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė ieškovo M. J. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui dėl pažeistų teisių atstatymo ir civilinę bylą Nr. e2-10363-527/2018 nutraukė; grąžino ieškovui 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo ieškovui 279,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 266,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; padaręs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisė 12,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, nenustatęs duomenų, kad ieškovo ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti 400 Eur už teisinę pagalbą ir 25 procentus sumokėto žyminio mokesčio – 18,75 Eur. Atsakovas prašė iš ieškovo priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 363 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdyje bei 72,60 Eur už kelionę į teismo posėdį (duomenys neskelbtini); 363 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje bei 72,60 Eur už kelionę į teismo posėdį (duomenys neskelbtini).
6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, kadangi ieškovo pateikti su ieškiniu įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu, išsiųstu registruotu laišku būrelio buveinės adresu bei ieškovui žinomu M. T. elektroninio pašto adresu, tokiu būdu kreipėsi į būrelio pirmininką, reikalaudamas pateikti jam susipažinti visą būrelio finansinės-ūkinės veiklos dokumentaciją už paskutinius 4 metus.
7. Teismo vertinimu, nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, kad išsiųstus raštus, kuriuose buvo numatytas pakankamai trumpas laikas (iki 2017 m. rugsėjo 23 d.) dokumentams pateikti, būrelio pirmininkas gavo iki 2017 m. rugsėjo 23 d., tačiau tai, kad su ieškiniu į teismą buvo kreiptasi tik 2018 m. kovo 16 d., rodo, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko ieškovo reikalavimams įgyvendinti. Kita vertus, teismo nuomone, ta pati aplinkybė, jog ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po pusės metų, prieš tai negavęs jokio rašytinio patvirtinimo apie atsakovui siųstų dokumentų įteikimą pirmininkui bei nenusiuntęs priminimo dėl nepateikimo prašytų dokumentų, rodo ir tam tikrą paties ieškovo nesąžiningumą, į kurį teismas atsižvelgė paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas tik 2018 m. balandžio 17 d. gavęs iš teismo ieškinį, ilgai nelaukdamas ėmėsi priemonių išsiaiškinti ieškovo reikalavimų apimtį ir juos įgyvendinti, 2018 m. gegužės 3 d. perduodant dokumentus ieškovui, kuris atsisakė juos priimti, kadangi, jo teigimu, dalis dokumentų buvo nepasirašyti. Teismo nuomone, toks ieškovo elgesys nelaikytinas tinkamu ir sąžiningu, kadangi ieškovas, būdamas geranorišku, galėjo priimti ir tokius dokumentus, pats juos išvardydamas ir padarydamas atitinkamas atžymas apie perduotų dokumentų trūkumus.
9. Tuo tarpu atsakovo elgesys, stengiantis ginčą išspręsti kuo mažesnėmis sąnaudomis, iki teismo posėdžio geruoju patenkinti ieškovo reikalavimus, pateikus ieškovui jo prašytus bankinius išrašus, pradžioje byloje dalyvaujant be advokato ir tik 2018 m. liepos 18 d. sudarius teisinių paslaugų sutartį, kai jau buvo aišku, jog šalims nebepavyko sudaryti taikos sutarties ir byla jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, teismo nuomone, vertintinas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir procesinių pareigų atlikimu, kaip ir atsakovo atstovų atvykimas į visus teismo posėdžius, kai tuo tarpu ieškovas nedalyvavo 2018 m. birželio 29 d. parengiamajame ir 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžiuose, tuo labiau, kad būtent 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu atsakovo pirmininkas patvirtino, jog ieškovui yra perduoti visi turimi dokumentai, kurių prašė ieškovas, kas reiškia, jog jau to posėdžio metu ieškovas galėjo pateikti atsisakymą nuo ieškinio, kas būtų padėję išvengti papildomai atsakovo turėtų 435,6 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dėl atvykimo į 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį.
10. Teismas taip pat nurodė, kad esminę reikšmę ginčo atveju, sprendžiant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi tai, kad ieškovui būrelio dokumentai buvo perduoti jau po ieškinio pareiškimo 2018 m. kovo 16 d., todėl sprendė, jog procentine išraiška didesnė tokių šalių išlaidų atlyginimo našta turėtų tekti atsakovui.
11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovo, neteikusio byloje jokių procesinių dokumentų, turėtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra per didelės ir mažintinos iki 800 Eur, bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokiu būdu: ieškovui iš atsakovo priteisė 2/3 ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (418,75/3*2=279,17 Eur), o atsakovui iš ieškovo priteisė 1/3 atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (800/3=266,67 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde ieškovas M. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (papildomai priteisti 406,25 Eur), o atsakovo prašymą priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmetant. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai atsižvelgė į faktą, jog ieškovas kreipėsi į teismą tik po pusės metų po to, kai būrelio pirmininkas nepatenkino ieškovo raštiško prašymo susipažinti su dokumentais, kurį vertino, kaip ieškovo nesąžiningumą. Apelianto nuomone, priešingai, jis nesikreipė į teismą iš karto, kadangi ne vieną kartą bandė geruoju įkalbėti pirmininką duoti jam dokumentus susipažinti, siekdamas išspręsti problemą geruoju, be teismo.
12.2. Teismas nepagrįstai atsakovo elgesį proceso metu vertino kaip sąžiningą, kaip to pavyzdį nurodydamas atsakovo 2018 m. gegužės 3 d. bandymą perduoti ieškovui dalį dokumentų, kuriuos jis atsisakė priimti. Ieškovas nurodo, jog jis pareikalavo, kad būrelio pirmininkas surašytų pateikiamų dokumentų aprašą ir savo parašu patvirtintų, jog tai yra visi jo žinioje esantys būrelio dokumentai, tada jis ir pasirašys, kad juos visus gavo. M. T. atsisakius tai padaryti, jis atsisakė tuos dokumentus priimti. Dokumentus būrelio pirmininkas perdavė ieškovo sūnui, kuris padarė jų aprašą ir pateikė juos ieškovui. Kadangi dokumentų buvo akivaizdžiai per mažai, ieškovas pareikalavo būrelio pirmininko pateikti jam ir likusius. Tiktai 2018 m. birželio 14 d. tie dokumentai ieškovui buvo pateikti. Tačiau ir tada būrelio pirmininkas M. T. atsisakė savo parašu patvirtinti, jog ieškovui yra pateikęs visus būrelio dokumentus.
12.3. Neatitinkantis įstatymo nuostatas teismo teiginys, kad ieškovas proceso metu elgėsi nesąžiningai, kadangi nedalyvavo 2018 m. birželio 29 d. parengiamajame ir 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžiuose. Minėtuose posėdžiuose dalyvavo ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. B., ir tai yra tinkamas bylos vedimo būdas, numatytas CPK 51 straipsnyje.
12.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, teigdamas, jog ieškovo nedalyvavimas 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdyje, kuriame būrelio pirmininkas patvirtino, kad perdavė ieškovui susipažinti visus būrelio dokumentus, sąlygojo atsakovo bylinėjimosi išlaidų išaugimą. Juk 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdyje jau dalyvavo atsakovo atstovė advokato padėjėja J. J., t. y. atsakovas jau buvo sudaręs teisinės pagalbos sutartį, o sekančiame teismo posėdyje jis prašė apklausti dar vieną liudytoją.
12.5. Ieškovas proceso metu nebuvo nesąžiningas, nevilkino proceso, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas. Atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus teismo proceso metu, ir ne iš karto, o vilkindamas procesą. Dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovas iš tiesų turėjo galimybę sumažinti bylinėjimosi išlaidas, pasirašydamas ieškovo pasiūlytą taikos sutartį. Tačiau atsakovas su jos sąlygomis nesutiko ir pasirinko tolesnį bylinėjimosi kelią, pats priėmė sprendimą naudotis byloje advokato padėjėjos paslaugomis ir dėl to turėjo išlaidų.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Šio ginčo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl ieškovo kaltės, dėl to pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė tinkamai. Ieškovo prašymas dėl informacijos pateikimo atsakovui išsiųstas 2017 m. rugsėjo 15 d. ir iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra per ilgesnį nei pusės metų laikotarpį, ieškovas pakartotinai nesikreipė nei raštu, nei žodžiu į būrelio pirmininką, nors terminas pateikti duomenis buvo nurodytas labai trumpas — iki rugsėjo 23 d., kas suponuoja, kad dokumentų reikėjo skubiai. Ieškovas nepatikrino, kas ir kada atsiėmė jo siųstą registruotą laišką dėl informacijos pateikimo. Toks elgesys neatitinka atidaus, protingo ir rūpestingo asmens standarto ir negali būti laikomas tinkamu būdu įgyvendinti savo teisę susipažinti su būrelio informacija. Ieškovas net ir kreipdamasis į teismą tinkamai nesuformulavo reikalavimo dėl informacijos pateikimo, per visą bylos nagrinėjimo laiką nesukonkretino prašomų pateikti dokumentų, ieškinio reikalavimą suformulavo skirtingai, nei buvo nurodytas 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte dėl informacijos suteikimo. Tokiu būdu buvo apsunkinta atsakovo teisė gintis. Nepaisant to, ieškovui buvo sudarytos galimybės 2018 m. gegužės 3 d. susipažinti su būrelio informacija, tačiau ieškovas neatvyko. Be to, 2018 m. gegužės 31 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad dokumentus iš būrelio jau yra gavęs. Teismas ne kartą ragino ieškovą detalizuoti, kokius dokumentus jis jau yra gavęs ir kokių dar trūksta, tačiau ieškovas to nepadarė, savo reikalavimų nepatikslino, dėl ko bylos nagrinėjimas tik nepagrįstai užsitęsė. Dėl šių priežasčių, teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo būtų priteistos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
13.2. Ieškovas sąmoningai vilkino teismo procesą, t. y. į 2018 m. birželio 29 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, kuriame turėjo būti pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartis, ieškovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė nei teismui, nei savo atstovui advokato padėjėjui V. B.. Kaip nurodė ieškovo atstovas, ieškovas apskritai neatsakinėjo į jo skambučius. Per teismo papildomai paskirtą laiką iki 2018 m. liepos 17 d. 14 val. taikos sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, jam nesutikus, kad būrelis padengtų 50 proc. jo patirtų išlaidų teisme. Tačiau visiškas ieškovo reikalavimų patenkinimas ir nepagrįstų išlaidų padengimas prieštarauja taikos sutarties esmei, pagal kurią šalys ginčą išsprendžia abipusiu nuolaidų būdu.
13.3. Nors ieškovas nurodo, kad atstovo dalyvavimas pagal CPK 51 straipsnį yra laikomas tinkamu teisių įgyvendinamu, tačiau šio ginčo atveju ieškovo atstovas nebuvo informuotas savo kliento, t. y. ieškovo, apie tai, kad ieškovas nedalyvaus teismo posėdyje. Ieškovas nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nei teismui, nei atstovui, neatsiliepė į savo atstovo skambučius, dėl to atstovas negalėjo tinkamai atstovauti savo kliento, nes nežinojo jo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų. Būtent dėl to ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. B. ir prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Toks ieškovo elgesys neatitiko atidaus, protingo ir rūpestingo asmens standarto ir negali būti laikomas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.
13.4. Nei LR asociacijų įstatymas, nei atsakovo įstatai nenumato pareigos būrelio pirmininkui sudaryti aprašą dokumentų, pateikiamų būrelio nariui susipažinti, tuo labiau, jog nėra nustatyta būrelio pirmininko pareiga raštu patvirtinti, kad būrelio nariui pateikti visi dokumentai. Todėl ieškovo argumentas, kad jis geranoriškai sutrumpino proceso trukmę, atsisakęs reikalavimo dėl dokumentų aprašo, yra nepagrįstas, kadangi toks sprendimas buvo priimtas pasitarus su savo atstovu ir įvertinus savo reikalavimo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ieškovui atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ieškovui atsisakius savo reikalavimų, pareikštų atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais, tačiau, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, kuris tapo atsakovo turėtų papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi, sprendė, jog ieškovas privalo jas iš dalies atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
17. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
20. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Ieškovas prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, jog atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą pateikti prašomus dokumentus – Svilonių medžiotojų būrelio finansines–ūkinės veiklos ir kitus dokumentus pagal 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 14 d. aprašus ir būrelio bankinių operacijų išrašą. Taigi spręstina, kad ieškinio atsisakymą lėmė tai, jog atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui ieškovo naudai. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertino kaip esminę, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, jog procentine išraiška didesnė tokių išlaidų atlyginimo našta turėtų tekti atsakovui.
21. Spręsdamas dėl ieškovo elgesio tinkamumo atsisakant ieškinio, t. y. ar jis įstatymo jam suteikta teise atsisakyti ieškinio pasinaudojo laiku ir tinkamai, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovo prašyti dokumentai jam buvo perduoti dar prieš antrąjį parengiamąjį posėdį, vykusį 2018 m. birželio 29 d., tačiau pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teismui buvo pareikštas tik nagrinėjant bylą iš esmės 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas 2018 m. balandžio 17 d. gavęs iš teismo ieškinį, ėmėsi priemonių išsiaiškinti ieškovo reikalavimų apimtį ir juos įgyvendinti, 2018 m. gegužės 3 d. perduodant dalį dokumentų ieškovui, kuris, kaip jis pats patvirtino teismo posėdžio metu, atsisakė juos priimti. 2018 m. gegužės 31 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas patvirtino šiuos dokumentus gavęs, tačiau teigė, kad jam pateikti yra ne visi dokumentai. 2018 m. birželio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė dar dalį prašomų dokumentų. Šiame parengiamajame teismo posėdyje pats ieškovas nedalyvavo, todėl ieškovo atstovas, paruošęs taikos sutartį, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi jam nepavyko susisiekti su pačiu ieškovu. 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio, į kurį ieškovas taip pat neatvyko, metu atsakovas patvirtino, jog ieškovui yra perduoti visi turimi dokumentai, kurių prašė ieškovas.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas galėjo pateikti atsisakymą nuo ieškinio, kas būtų padėję išvengti papildomai atsakovo turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dėl atvykimo į 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį. Nors apeliantas teigia, kad jo atstovo dalyvavimas 2018 m. birželio 29 d. parengiamajame ir 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžiuose pagal CPK 51 straipsnį yra laikomas tinkamu teisių įgyvendinamu, tačiau, kaip liudija bylos duomenys, šiuo atveju pats apelianto atstovas nebuvo informuotas apelianto apie tai, kad jis nedalyvaus teismo posėdyje, apeliantas nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nei teismui, nei savo atstovui, į atstovo telefoninius skambučius neatsiliepė, dėl to atstovas nežinojo jo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų. Būtent dėl to ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. B. ir prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Toks ieškovo elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standarto. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju būtent paties ieškovo nepakankamai tinkamas procesinis elgesys sąlygojo padidėjusias atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinęs proceso šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas, spręsti dėl atitinkamos dalies atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juolab, kad atsakovo procesinis elgesys rodo, jog jis nuo pat pradžių dėjo pastangas išspręsti kilusį ginčą kuo mažiausiomis sąnaudomis.
23. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė ir tą aplinkybę, jog ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po pusės metų, prieš tai negavęs jokio rašytinio patvirtinimo apie atsakovui 2017 m. rugsėjo 15 d. siųstų dokumentų įteikimą bei nenusiuntęs atsakovui priminimo dėl nepateikimo prašytų dokumentų. Įvertinus nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina, kad išskirtinai tik dėl su atsakovu susijusių priežasčių apeliantas turėjo pagrindą pareikšti reikalavimą teisme, todėl apeliantui atsisakius ieškinio CPK 140 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti apelianto prašymą ir priteisti jam tik atitinkamą dalį jo turėtų bylinėjimo išlaidų. Pagrindo kitaip įvertinti apelianto pateikto ieškinio ir jo atsisakymo priežastis negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuteikia ir apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai.
24. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo iš viso prašomų priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį sumažino iki 800 Eur. Apeliantas atskirajame skunde atsakovei kompensuotino bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
25. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
26. Ieškovui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.