Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. E. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų kaip paduotą nesilaikant nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atskirajame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikia naujus įrodymus, tačiau, kiek galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, naujų įrodymų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina vertindamas pirmosios instancijos teismo motyvuojamoje dalyje išdėstytų argumentų pagrindu.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

11. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

13. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir antstolio J. P. kilo dėl vykdomojo dokumento, išduoto dėl pareiškėjo L. E. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vykdymo (vykdomosios bylos Nr. 0172/24/01861). Nors pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad 2026 m. kovo 9 d. kreipėsi į antstolį J. P. su skundu dėl antstolio veiksmų, neteisėto vykdomojo rašto panaikinimo, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipimosi į teismą metu (2026 m. kovo 9 d.), prašydamas antstolį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir prieš kreipdamasis su skundu į teismą kreipėsi į antstolį J. P.. Nepateikus skundo dėl antstolio veiksmų, nebuvo apibrėžtas nei ginčo objektas, nei skundžiami konkretūs vykdymo veiksmai, nei jų atlikimo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju pareiškėjas įvykdė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

15. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios imperatyviai nustato specialią procesinę tvarką, taikomą sprendžiant skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese, ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnis 2 dalis 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).

16. Papildomai pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose pareiškėjas jau yra inicijavęs kitą civilinę bylą Nr. 2YT-8847-995/2026 tuo pačiu pagrindu dėl antstolio veiksmų, neteisėto vykdomojo rašto panaikinimo, kuriuo pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepagrįsto vykdomojo rašto eigos sustabdymo. Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis J. P. 2026 m. kovo 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. 26-172-17355 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, persiuntė pareiškėjo skundą su vykdomąja byla Nr. 0172/24/01861 teismui ir prašė skundo netenkinti. Procesinis sprendimas šioje byloje dar nėra įsiteisėjęs.

17. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo L. E. skundą dėl antstolio veiksmų ir neteisėto vykdomojo rašto panaikinimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

18. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių (Klaipėdos miesto savivaldybės dokumentų, nuomos sutarties ir kt.), nesusijusių su nagrinėjamu dalyku, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jos neturi reikšmės tinkamam skundo išnagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.