Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. ir A. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paaiškino, jog 2009 m. vasario 12 d. mirė jos motina O. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas P. K. mirė 1979 m. Nuo 1993 metų pareiškėja gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini), nes motina buvo senyvo amžiaus, daug sirgo ir jai buvo reikalinga priežiūra. Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi mamos namuose, tačiau per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja po motinos mirties tvarkė bei prižiūrėjo namus bei prie jo esančius ūkio statinius, naudojosi ir dabar tebesinaudoja motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, moka mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos O. K. mirties 2009-02-12, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo A. K. į posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2009 m. vasario 12 d. mirė pareiškėjos motina O. K. (b. l. 9), gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18). Pareiškėjos tėvas P. K. mirė 1979 m. Nuo 1993 metų pareiškėja gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini), nes motina buvo senyvo amžiaus, daug sirgo ir jai buvo reikalinga priežiūra. Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi mamos namuose, tačiau per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 10). Pareiškėja po motinos mirties tvarkė bei prižiūrėjo namus bei prie jo esančius ūkio statinius, naudojosi ir dabar tebesinaudoja motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, moka mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2009 m. vasario 12 d., priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.