Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-12 · Administracinė byla Nr. eI3-11630-952/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-11-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
eI3-11630-952/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01985-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Administracinė byla Nr. eI3-11630-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01985-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41.;55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. M.,atsakovo atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl išvados ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. 2025 m. gegužės 16 d. (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) pareiškėjas J. R. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 7 d. išvadą dėl atrankos į laisvas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) (duomenys neskelbtini) departamento (toliau – ir Departamentas, BDP) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Nr. 6.18.-8 (toliau – ir Išvada); panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2025 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. P-231 „Dėl I. T. paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti atsakovę Generalinę prokuratūrą atlikti pakartotinę atranką į Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Generalinės prokurorės 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-2 „Dėl pretendentų atrankos į vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas paskelbimo“ pranešta, kad 2025 m. sausio 3 d. pradedama atranka į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Pretendentai į nurodytas pareigas galėjo teikti dokumentus iki 2025 m. vasario 20 d. imtinai. 2025 m. kovo 31 d. Lietuvos vyko Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos posėdis dėl atrankos į laivas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (toliau – Posėdis). Atranka vykdyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 patvirtintų Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatais (toliau – Nuostatai). Į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas pretendavo 4 asmenys, įskaitant pareiškėją. Posėdyje dalyvavo 4 iš 7 atrankos komisijos narių, kurie atlikę pretendentų vertinimo procedūras, nusprendė išrinkti vieną tinkamiausią pretendentę ir teikti jos kandidatūrą Generalinei prokurorei. Pareiškėjo vertinimu, priimant Išvadą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų vertinimui. Nuostatų 8 punktas numato, kad Atrankos komisijos tikslas – atrinkti tinkamiausius kandidatus į laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Atrankos komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais (Nuostatų 9 punktas). Atrankos komisiją sudaro, jos pirmininką iš komisijos narių, sekretorių (ne komisijos narys) skiria generalinis prokuroras įsakymu. <...> (Nuostatų 11 punktas). Šiuo konkrečiu atveju, generalinio prokuroro 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I-54 (pakeitimai 2024 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. I-57) sudaryta Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija iš 7 asmenų. 2025 m. kovo 31 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo 4 iš 7 Atrankos komisijos narių, iš kurių vienas yra generalinės prokurorės pavaduotojas, su ja susijęs tiesioginiais pavaldumo ryšiais. Atkreipia dėmesį, kad pagal Nuostatų 44 punktą, atrankos komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Atrankos komisijos narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Atrankos komisijos posėdžio pirmininko balsas. Šiuo atveju, nors Nuostatų 37 punktas numato, kad Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Atrankos komisijos nariai, tačiau minimalaus komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, paliekant galimybę generalinės prokurorės pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus. Juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju atlikus atranką tinkamiausia pretendente pripažinta I. T., kuri nuo pat atrankos paskelbimo pradžios buvo laikoma galimai Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro favorite, nes, Atrankos dalyvių duomenimis, Atrankoje dalyvavo būtent jo pasiūlymu ir su išlyga, kad paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, bus atsakinga tik už tarptautinio bendradarbiavo ir teisinės pagalbos sritį. Pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 50 punktu, būsimas tiesioginis ar kitas aukštesnysis vadovas kviečiamas į Atrankos komisijos posėdį pristatyti, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turi turėti atrinktas kandidatas. Vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų. Tokia informacija Atrankos komisijai gali būti pateikta (raštu) ir iki posėdžio. Pažymi, kad Nuostatai nenumato, jog toks pristatymas vykdomas kandidatams nedalyvaujant. Departamento vyriausiasis prokuroras, kaip matyti Išvadoje, 2025 m. kovo 31 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo, tačiau jo pozicija dėl kandidatams reikalingų profesinių žinių ir asmeninių savybių nebuvo pristatyta, su visu posėdžio garso įrašu pretendentams taip pat neleista susipažinti. Toks atrankos organizavimas ir vykdymas, kai pretendentams į pareigas nepristatoma būsimo vadovo pozicija dėl keliamų reikalavimų, akivaizdžiai yra nesuderinamas su Nuostatų 9 punkte įtvirtintais teisėtumo ir viešumo principais bei kelia pagrįstų abejonių dėl Atrankos skaidrumo. Be to, paskelbus Išvadą pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jam nebus pateikta Atrankos komisijos posėdžio protokolo kopija, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu, iš kurio negalima susidaryti vaizdo apie vykdytą atrankos procedūrą, taip apsunkinant galimybę įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovės atsiliepimo priedo Nr. 7 Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos posėdžio protokolo Nr. 6.18.-7 matyti, jog kandidatams nedalyvaujant Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiasis prokuroras, pristatydamas laisvą pareigybę nurodė, kad paskirtas Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas „būtų atsakingas už pakankamai plačias Departamento kompetencijai priskirtas veiklos sritis: represuotų asmenų statuso atkūrimo procesą; tarptautinį bendradarbiavimą ir teisinį susižinojimą bei su tuo susijusį tarpinstitucinį atstovavimą tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu; ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo praktikos formavimą daugelyje nusikaltimo sričių; dalyvavimą teisėkūros procesuose pagal prokuratūros veiklos sritis; valstybinio kaltinimo palaikymo paskirstymą. Vertindamas Lietuvos Respublikos Seimo Generalinei prokuratūrai 2025-2028 m. nustatytus prioritetus, pažymėjo, kad dėmesys turi būti skiriamas: nepilnamečių justicijai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir smurtu, teisinio susižinojimo stiprinimui, kad reikalauja daug ekspertinio lygmens žinių“. Nepaisant to, kaip nurodyta protokole, „Atsakydamas į posėdžio pirmininko klausimą, nurodė, kad pagrindinė Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kuruojama sritis būtų tarptautinis susižinojimas, administracinis paskirstymas dėl valstybinio kaltinimo palaikymo teismuose, kas reikalauja didelių laiko sąnaudų, taip pat kitos veikos sritys pagal paminėtus prokuratūrai nustatytus prioritetus“. Taigi, akivaizdu, kad nors pareigybei priskirtos itin plačios funkcijos, Departamento vyriausiasis prokuroras, nedalyvaujant kandidatams akcentavo kaip esmines tas sritis, kuriose kaip minėta, buvo išreiškusi pageidavimą dirbti tinkamiausia paskelbta kandidatė, jau ir iki atrankos dirbusi Departamente. 2025 m. kovo 31 d. vykdyta atranka, kai pretendentams nebuvo leista susipažinti su Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl svarbiausių kvalifikacinių ir asmeninių savybių, reikalingų jo pavaduotojo pareigoms užimti, kelia pagrįstų abejonių, ar Atrankos komisija užtikrino objektyvų pretendentų vertinimą, ir ar toks Atrankos vykdymas, neteikiant dalies būtinos informacijos pretendentams ir neatskleidžiant kiekvieno iš jų vertinimo motyvų, užtikrina prokurorų nepriklausomumą ir viešąjį interesą, ar tai nėra susiję su administracijai parankaus kandidato parinkimu. Taigi, jau vien aplinkybė, kad visiems Atrankoje dalyvavusiems pretendentams nebuvo tinkamai pristatyta Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl kandidatams keliamų reikalavimų bei būtinų svarbiausių savybių, atrankoje dalyvavo Departamento vyriausiojo prokuroro iniciatyva pakviesta pretendentė, Atrankos komisiją sudarė lyginis skaičius komisijos narių (t. y. buvo reali galimybė balsams pasiskirstyti po lygiai), o Atrankos komisijos pirmininkas, turintis lemiamą balsą balsams pasiskirsčius po lygiai, yra tiesiogiai pavaldus generalinei prokurorei, sudaro pagrindą vertinti, kad vykdant atranką buvo pažeisti Nuostatų 9 punkte įtvirtinti nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo principai. 2025 m. kovo 31 d. vykusioje atrankoje į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas dalyvavo keturi pretendentai: D. A., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento prokuroras; J. R., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) persekiojimo vyriausiasis prokuroras; M. T., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento prokuroras; I. T., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento prokurorė. Atrankos komisijos sprendimu, tinkamiausia pretendente išrinkta I. T., kurios vienintelės kandidatūrą nuspręsta teikti generalinei prokurorei. Atkreipia dėmesį, kad pagal Nuostatų 52 punktą, <...> Tinkamiausiais kandidatais pripažįstami daugiau kaip pusę Atrankos komisijos narių balsų surinkę pretendentai. Atrankos komisijai pakvietus pretendentus, Atrankos komisijos pirmininkas paskelbia atrinktus tinkamiausius kandidatus. <...>. Išvadoje nurodyta, kad balsavimui dėl pripažinimo tinkamiausiais ir lygiaverčiais kandidatais buvo pasiūlyti du pretendentai. Atrankos komisijos nariai vienbalsiai tinkamiausia kandidate pripažino I. T., tačiau Išvadoje nenurodyta kiek komisijos narių balsų surinko kitas kandidatas už kurį buvo balsuojama, t. y. iš Išvados nėra aišku ar kitas kandidatas surinko mažiau ar daugiau kaip pusę komisijos narių balsų. Atkreipia dėmesį, kad skelbiant Atrankos komisijos priimtą sprendimą, komisijos pirmininkas G. I. pažymėjo, jog visi pretendentai yra labai rimti ir tinkami, tačiau paminėjo, jog išsiskyrus Atrankos komisijos narių balsams buvo atrinkta tik viena kandidatė I. T., nes ji labiausiai atitiko Departamento vyriausiojo prokuroro nupasakotas kandidatui reikalingas kompetencijas, t. y. tas kompetencijas, kurios nebuvo pristatytos kaip svarbiausios visiems Atrankos dalyviams ir kurių dalyviai, nors jas ir turėdami, galbūt negalėjo išryškinti individualių pokalbių metu, nes nežinojo, kad būtent jos lemia pasirinkimą. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatai komisijos nariams leidžia tinkamiausiais pripažinti kelis kandidatus, t. y. tie patys nariai galėjo balsuoti už abu pretendentus. Vadovaujantis Nuostatų 54.2. punktu, Išvados aprašomojoje dalyje be kita ko nurodoma <...> pretendentai, kuriuos Atrankos komisija pripažino tinkamiausiais, aplinkybės ir motyvai, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant Atrankos komisijos sprendimus dėl tinkamiausių kandidatų, už tinkamiausius kandidatus balsavusių Atrankos komisijos narių skaičius. Taigi, toks procedūrinis neaiškumas, Išvados nemotyvuotumas, kai joje nenurodoma už kuriuos du kandidatus buvo balsuojama, kaip pasiskirstė Atrankos komisijos narių balsai (juo labiau, kad pirmininkas nurodė, kad jie išsiskyrė, o Išvadoje parašyta, kad už tinkamiausią kandidatę balsuota vienbalsiai), t. y. kiek komisijos narių balsavo už antrąjį kandidatą, ir kokie motyvai lėmė tik vieno pretendento pripažinimą tinkamiausiu, neabejotinai laikytinas esminiu. Pažymi, kad iš atsakovės pateikto Atrankos komisijos posėdžio protokolo matyti, jog Atrankos komisija balsavo dėl pripažinimo lygiaverčiais ir tinkamiausiais kandidatais už du kandidatus. Vienas jų surinko 2 balsus, kita – 4 balsus. T. y. už vieną kandidatą balsavo daugiau kaip pusė Atrankos komisijos narių, o už kitą – lygiai pusė Atrankos komisijos narių ir būtent komisijos pirmininko balsas, o ne motyvai, susiję su kandidato asmeninėmis ar dalykinėmis savybėmis, nulėmė, kad vienas iš dviejų nebuvo pripažintas lygiaverčiu ir tinkamiausiu kandidatu. Pažymi, kad nesant Departamento vyriausiajam prokurorui, jį pavaduoja pavaduotojas. Taigi, pavaduotojas turi gebėti vykdyti visas šiai pareigybei priskirtinas funkcijas, kadangi bet kurią iš jų gali prireikti atlikti pavaduojant nesantį Departamento vyriausiąjį prokurorą. Atrankos komisijos tinkamiausia pretendente pripažinta I. T. yra anksčiau išsakiusi savo nenorą dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus, t. y. tinkamiausia išrinkta pretendentė, kuri, girdint kolegoms, yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Tokios pretendentės pripažinimas tinkamiausia, iš esmės neatitinka Nuostatų 8 punktu įtvirtinto Atrankos komisijos tikslo – atrinkti tinkamiausius kandidatus. Neabejotinai Atrankos komisijos nariai, susipažinę su atrinktos kandidatės tarnyba prokuratūros sistemoje, turėjo pastebėti, kad ši kandidatė tarnybą pradėjo Generalinėje prokuratūroje, kur atliko stažuotę, dirbo mokymų skyriuje, vėliau Departamento prokurore, buvo atsakinga už tarptautinę teisinę pagalbą, todėl lyginant su kitais pretendentais neturi nei vadovavimo patirties, nei patirties organizuojant ikiteisminius tyrimus bei palaikant valstybinį kaltinimą įvairių lygių teismuose. Atkreipia dėmesį, jog prieš tai Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas užėmęs asmuo pagal kompetencijos pasidalinimą tarp vadovų kuravo valstybinio kaltinimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir nepilnamečių justicijos sritis. Tinkamiausia išrinkta kandidatė, skirtingai negu kiti atrankoje dalyvavę pretendentai, patirties turi tik vienoje iš nurodytų sričių. Kadangi Departamento nuostatai nebuvo panaikinti ar pakeisti, mano, kad situacija liko nepasikeitusi dėl pretendentams reikalingos patirties ir kompetencijų. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra Atrankos komisijos narys ir su visa pretendentų ir Atrankos komisijai pateikta medžiaga nėra susipažinęs, todėl jo vertinimai ir teiginiai apie tinkamiausia pripažintą kandidatę yra neetiški ir nekorektiški. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad rėmėsi turimais duomenimis apie kandidatės profesinę patirtį, iš kurios akivaizdu, jog tam tikrų kompetencijų kandidatė, objektyviai negalėjo įgyti. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 6 priedu patvirtintoje Pretendento į laisvas arba atsilaisvinsiančias vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas individualaus vertinimo balais lentelėje nurodyta po kiek maksimaliai balų gali būti skiriama už kiekvieną vertinimo kriterijų. Su šia lentele nei vienam iš pretendentų susipažinti nebuvo leista. Šiuo atveju Išvadoje kaip tinkamiausia išrinktos pretendentės stipriosios pusės nurodyta jos kaip prokurorės patirtis, turimas mokslinis laipsnis, asmeninės savybės bei užsienio kalbos mokėjimas, t. y. tos savybės, kuriomis pasižymi ir kiti kandidatai. Taigi, trūkstant motyvacinės Išvados dalies, kitiems Atrankoje dalyvavusiems kandidatams, nėra suprantama kas lėmė būtent šios kandidatės pripažinimą tinkamiausia. Pažymi, kad kiti atrankoje dalyvavę pretendentai, įskaitant pareiškėją, taip pat turi ilgametę patirtį (netgi ilgesnę) vykdant prokurorų funkcijas, nuolat tobulina savo turimą kvalifikaciją, yra gerai vertinami savo tiesioginių vadovų, yra motyvuoti ir suinteresuoti tobulinti Prokuratūros darbą ir kt. Be to, pareiškėjas, skirtingai negu į vienas aukščiausių Prokuratūros sistemoje pareigų (Nuostatų 6.5 punktas) atrinkta tinkamiausia pretendentė, turi ir vadovaujamo darbo patirties. Jis taip pat pateikė anglų kalbos lygio sertifikatą. Taigi, nėra aišku, kaip buvo atliekamas pretendentų vertinimas ir kodėl tik vienos kandidatės anglų kalbos mokėjimo lygis vertintas kaip privalumas. Kadangi Išvadoje neskelbiamas kiekvieno kandidato surinktų balų skaičius, pareiškėjas, kaip ir kiti atrankoje dalyvavę pretendentai neturi galimybės įsitikinti, kad buvo įvertinti visi reikšmingi kriterijai ir, kad tinkamiausia pripažinta kandidatė tikrai surinko daugiausia atrankos komisijos balų. Atrankos komisijos sprendimas kaip tinkamiausią teikti tik vieną kandidatę, kai Nuostatai suteikia galimybę tinkamiausiai pripažinti kelis kandidatus, akivaizdžiai pažeidžia Generalinės prokurorės diskrecijos teisę rinktis iš kelių geriausių kandidatų t. y. atlikti realią atranką, o ne skirti jau kažkieno atrinktą ir galimai proteguojamą kandidatą. Juolab, jog visuotinai žinoma, jog daugeliu atvejų Generalinė prokurorė pati savo iniciatyva rinko informaciją apie jai pateiktus kelis kandidatus, t. y. kalbėjosi su jais asmeniškai, domėjosi jų kompetencijomis, patirtimi bei įgūdžiais, gebėjimu dirbti komandoje, vienyti kolektyvą. Atkreipia dėmesį, kad Atrankos komisijos tinkamiausiai pripažinta kandidatė labiausiai neatitinka pareigybei ((duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas) keliamų reikalavimų palyginus su kitais pretendentais. Komisijos tinkamiausiai pripažinta kandidatė neturi kompetencijų valstybinio kaltinimo srityje, nepilnamečių justicijos srityje, vadovavimo patirties, taip pat ikiteisminių tyrimų atlikimo, organizavimo ir kontrolės srityse. Apibendrina, kad Išvada yra nemotyvuota, iš jos nėra aišku, kodėl tik viena Atrankoje dalyvavusi kandidatė pripažinta tinkamiausia, kokios konkrečiai jos kompetencijos ar kvalifikacija lėmė tokį pasirinkimą, Atranka vykdyta pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintus nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principus, procedūra vykdyta neskaidriai, visi pretendentai nesupažindinti su visa Atrankoje svarbia informacija, t. y. Išvada priimta padarius esminius procedūrinius atrankos proceso pažeidimus, todėl naikintina.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2025 m. sausio 3 d. pradėta atranka į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos posėdis, kuriame buvo vykdoma atranka į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, įvyko 2025 m. kovo 31 d. Atrankos komisija tinkamiausia kandidate į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas nutarė pripažinti I. T., Generalinės prokuratūros Departamento prokurorę. Vadovaujantis Nuostatų 54 punktu, 2025 m. balandžio 7 d. pasirašyta Atrankos komisijos Išvada dėl atrankos į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Generalinė prokurorė 2025 m. balandžio 17 d. pasirašė Įsakymą, kuriuo paskyrė I. T. penkeriems metams nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2030 m. gegužės 1 d. imtinai į Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas patikslintame skunde teismui nurodė, kad, jo vertinimu, priimant Išvadą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų vertinimui. Su šiais pareiškėjo argumentais atsakovė nesutinka. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1, 3 ir 6 dalies nuostatas, generalinio prokuroro 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I-54 „Dėl Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos sudarymo“ (toliau – Įsakymas) trejiems metams sudaryta Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija: G. I., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu), Komisijos pirmininkas; K. B., Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus teisių laboratorijos vadovė (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko siūlymu); R. B., Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu); A. K., Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Teisės grupės vadovas (Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu); A. M., V. D. universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius, Teisės klinikos vadovas (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko siūlymu); E. M., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu Prokurorų profesinės sąjungos ir profesinės sąjungos „Prokuratūros bendruomenė“ teikimu); D. S., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu). Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad 2025 m. kovo 31 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo 4 iš 7 Atrankos komisijos narių, iš kurių vienas yra generalinės prokurorės pavaduotojas, su ja susijęs tiesioginiais pavaldumo ryšiais. Atkreipė dėmesį, kad minimalaus komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, paliekant galimybę generalinės prokurorės pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus. Atrankos komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo keturi iš septynių Komisijos narių, todėl šiuo aspektu ginčo tarp šalių nėra. Pažymi, kad Atrankos komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl teisėtų priežasčių. Vertinant faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo (Nuostatų 37 punktas) kontekste Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu, todėl procedūrinio pažeidimo šiuo aspektu nebuvo padaryta. Taip pat pažymi, kad iš posėdyje dalyvavusių 4 Atrankos komisijos narių, 2 buvo ne prokuratūros atstovai. Atrankos komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad Atrankos komisijos posėdyje buvo pasinaudota Nuostatų 44 punkte įtvirtintu reglamentavimu Atrankos komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai ir šiuo atveju jokio procedūrinio pažeidimo nebuvo padaryta. Pažymi, kad Atrankos komisijos posėdyje dalyvavę Atrankos komisijos nariai pareiškėjo nepasiūlė kaip vieno iš tinkamiausių pretendentų ir nebuvo balsuojama dėl jo pripažinimo kaip vieno iš tinkamiausių kandidatų, todėl Nuostatų 44 punkto reglamentavimo taikymas pareiškėjo atžvilgiu nėra aktualus ir jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, t. y. Nuostatų 44 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu jokių neigiamų teisinių pasekmių jam nesukėlė. Atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjo argumentai, jog minimalaus Atrankos komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, paliekant galimybę generalinės prokurorės pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, o tai, pareiškėjo teigimu, kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis galimo pareiškėjo teisių pažeidžiamumo kontekste. Aplinkybė, kad Atrankos komisijos pirmininkas yra generalinės prokurorės pavaduotojas ir tiesiogiai pavaldus generalinei prokurorei, taip pat nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos pirmininko šališkumu, o situacijos, kai Atrankos komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, aptarimas teisiniu reglamentavimu savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas. Be to, Atrankos komisijoje taip pat dalyvavo ir kitas generalinei prokurorei tiesiogiai pavaldus Atrankos komisijos narys, tačiau pareiškėjui jo pavaldumo aspektas abejonių nesukėlė ir papildomų argumentų nebuvo pateikta, todėl Komisijos pirmininko kaip generalinės prokurorės pavaduotojo atžvilgiu keliamas galimas šališkumo dėl pavaldumo klausimas yra išskirtinai subjektyvaus pobūdžio. Teismui pateiktas Atrankos komisijos protokolas patvirtina, kad pretendentams buvo išaiškintos jų teisės. Pareiškėjas nušalinimų Komisijos pirmininkui ir nariams nepareiškė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių abejonių dėl Atrankos komisijos sudėties nešališkumo atrankos metu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad atrankoje dalyvavo Departamento vyriausiojo prokuroro iniciatyva pakviesta pretendentė, pripažinta tinkamiausia kandidate, kuri nuo pat atrankos paskelbimo pradžios buvo laikoma galimai Departamento vyriausiojo prokuroro favorite, nes, Atrankos dalyvių duomenimis, Atrankoje dalyvavo būtent jo pasiūlymu ir su išlyga, kad paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, bus atsakinga tik už tarptautinio bendradarbiavo ir teisinės pagalbos sritį. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka, nes jie yra deklaratyvaus ir subjektyvaus pobūdžio, grindžiami gandais, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad bet kokie argumentai ar teiginiai, grindžiami ne objektyviais duomenimis, o subjektyviomis prielaidomis, nuogirdomis ar gandais, negali būti laikomi pagrįstais ir teisiškai reikšmingais argumentais, nes tokie teiginiai prieštarauja teisinio aiškumo, pagrįstumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 50 punktu, vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų. Atrankos komisijos posėdžio protokole yra užfiksuota, kad Departamento vyriausiasis prokuroras pareigybės pristatymo metu Nuostatų 50 punkte suteikta teise išsakyti savo nuomonę apie pretendentus nepasinaudojo ir tai patvirtina, kad nebuvo išskirtas nė vienas pretendentas. Atrankos komisijai Departamento vyriausiasis prokuroras nurodė pagrindines kompetencijas, už kurias bus atsakingas naujai paskirtas kandidatas, kurios buvo priskirtos ir iki tol pareigas užėmusiam vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, t. y. tarptautinis susižinojimas, administracinis paskirstymas dėl valstybinio kaltinimo palaikymo teismuose. Vien tai, kad atrankoje dalyvauja pretendentas, turintis aukštą kvalifikaciją, reikšmingą profesinę patirtį ir kitus dalykinius konkurencinius pranašumus, nesudaro pagrindo teigti, kad iš anksto yra žinomas ar kokiu nors kitu būdu proteguojamas tokio asmens paskyrimas į pareigas, nes, kaip jau minėta, gandai negali būti laikomi pagrįstais ir teisiškai reikšmingais argumentais. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad visiems Atrankoje dalyvavusiems pretendentams nebuvo tinkamai pristatyta Departamento vyriausiojo prokuroro pozicija dėl kandidatams keliamų reikalavimų bei būtinų svarbiausių savybių ir toks atrankos organizavimas ir vykdymas, kai pretendentams į pareigas nepristatoma būsimo vadovo pozicija dėl keliamų reikalavimų, akivaizdžiai yra nesuderinamas su Nuostatų 9 punkte įtvirtintais teisėtumo ir viešumo principais bei kelia pagrįstų abejonių dėl Atrankos skaidrumo. Atrankos komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad pretendentai buvo informuoti, kad Atrankos komisijos kvietimu posėdyje dalyvauja Departamento vyriausiasis prokuroras R. V., ir jis pristatys Komisijai savo viziją bei lūkesčius, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turėtų turėti atrinktas (-i) kandidatas (-ai) į laisvas Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Pažymi, kad Nuostatai yra galiojantys, jie paskelbti Teisės aktų registre. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina teisės akto reglamentavimas, nesudaro pagrindo teigti, kad toks atrankos organizavimas ir vykdymas pažeidžia teisėtumo ir viešumo principus ar kitaip kelia abejones dėl Atrankos skaidrumo, todėl, atsakovės nuomone, šiuo aspektu taip pat nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų. Atsakovės nuomone, atrankos procedūros buvo organizuotos ir vykdytos objektyviai: visi pretendentai atrankoje dalyvavo vienodomis sąlygomis ir buvo vertinami pagal iš anksto apibrėžtus kriterijus, numatytus Nuostatuose, kuriuose detalizuoti pretendentų vertinimo kriterijai (Nuostatų 71 punktas) užtikrina vertinimo skaidrumą ir objektyvumą. Pažymi, kad pareiškėjas prie pirminio skundo yra pateikęs Departamento nuostatus, o tai suponuoja, kad pareiškėjas dar prieš atranką žinojo šiuos Departamento nuostatus. Pretendentas turėjo visas galimybes atitinkamai pasiruošti atrankai ir prisistatyti Komisijai pagal turimą profesinę patirtį, kompetenciją, žinių gilinimą tam tikroje srityje ar siekiamoms pareigoms užimti, asmenines būdo savybes ar pateikti kitą informaciją, kuri, pareiškėjo nuomone, aktuali siekiamoms pareigoms užimti, tačiau galimybių pasinaudojimas ir papildomų pastangų pasitelkimas yra susijęs su pretendento asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pareiškėjo argumentai, kad neišklausęs vyriausiojo prokuroro pristatymo negalėjo išryškinti savo kompetencijų individualaus pokalbio metu, vertintini kritiškai, nes yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad pretendentams nebuvo leista susipažinti su visu posėdžio garso įrašu, o po Išvados paskelbimo jam buvo paaiškinta, kad nebus pateikta Atrankos komisijos posėdžio protokolo kopija, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu, iš kurio negalima susidaryti vaizdo apie vykdytą atrankos procedūrą, taip apsunkinant galimybę įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka, nes jie neatitinka realios faktinės situacijos. Vadovaujantis Nuostatų 45 punktu, Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas pokalbių su pretendentais garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Atrankos komisijos posėdis yra protokoluojamas ir nėra daromas viso posėdžio garso įrašas. Garso įrašas daromas tik su pretendentais jų individualaus pokalbio metu. Tai patvirtina Atrankos komisijos posėdžio protokolas ir jo priedai, todėl šiuo aspektu jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Pagal Nuostatų 23.3 papunktį, pareiškėjas turi teisę susipažinti su Išvada, Atrankos komisijos posėdžio protokolu (susipažįstant su protokolo priedais, leidžiama susipažinti tik su savo pokalbio garso įrašu ir individualaus vertinimo lentelių nuasmenintomis kopijomis), tačiau tokio raštiško prašymo pareiškėjas nepateikė. Pažymi, kad atrankoje dalyvavęs kitas pretendentas kreipėsi su prašymu pagal Nuostatų 23.3 papunktį ir jis buvo informuotas apie galimybę susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio protokolu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Atrankos komisijos nariai vienbalsiai tinkamiausia kandidate pripažino I. T., tačiau nenurodyta kiek komisijos narių balsų surinko kitas kandidatas, už kurį buvo balsuojama, t. y. nėra aišku, ar kitas kandidatas surinko mažiau ar daugiau kaip pusę komisijos narių balsų. Daro išvadą, kad Nuostatai nenustato imperatyvios pareigos Išvadoje nurodyti visus pretendentus, dėl kurių vyko balsavimas. Priešingai, teisinis reglamentavimas įpareigoja nurodyti tik tuos pretendentus, kuriuos Atrankos komisija pripažino tinkamiausiais ir už tinkamiausius kandidatus balsavusių Atrankos komisijos narių skaičių. Šiuo atveju Išvadoje buvo nurodyta informacija tik apie tinkamiausia pripažintą kandidatę, nurodant už tinkamiausią kandidatę balsavusių Atrankos komisijos narių skaičių, todėl, atsakovės nuomone, šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Pažymi, kad informacija apie balsavimą dėl pasiūlytų balsavimui pretendentų nurodyta Atrankos komisijos posėdžio protokole, kurio, kaip jau minėta, pareiškėjas susipažinti neprašė. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Atrankos komisijos tinkamiausia pretendente pripažinta I. T. yra anksčiau išsakiusi savo nenorą dalyvauti organizuojant baudžiamojo persekiojimo veiksmus, t. y. tinkamiausia išrinkta pretendentė, kuri, girdint kolegoms, yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Tokios pretendentės pripažinimas tinkamiausia, iš esmės neatitinka Nuostatų 8 punktu įtvirtinto Atrankos komisijos tikslo – atrinkti tinkamiausius kandidatus. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, nes jie yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami gandais, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nėra aišku, kaip buvo atliekamas pretendentų vertinimas ir kodėl tik vienos kandidatės anglų kalbos mokėjimo lygis vertintas kaip privalumas. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad pretendentų užsienio kalbos mokėjimo lygį Atrankos komisijos Išvadoje tai nurodyta, nes buvo atrinkta tik viena kandidatė I. T.. Atrankos komisija sprendė ir pareiškėjo užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo pažymos pripažinimo klausimą ir pažymas vertino, skirdama balus, tačiau tai nurodyta tik Atrankos komisijos posėdžio protokole ir jo prieduose, bet ne Išvadoje, nes pareiškėjas net nebuvo Atrankos komisijos pasiūlytas pretendentu, už kurį būtų balsuojama, kaip tai reglamentuota Nuostatų 52 punkte. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad trūkstant motyvacinės Išvados dalies, kitiems Atrankoje dalyvavusiems kandidatams, nėra suprantama kas lėmė būtent šios kandidatės pripažinimą tinkamiausia. Pažymi, kad Išvada yra motyvuota, kodėl Atrankos komisijos narių nuomone, I. T. atrinkta tinkamiausia kandidate. Vien tai, kad motyvacija netenkina pareiškėjo ar skiriasi nuo pareiškėjo nuomonės, nesudaro pagrindo teigti, kad Išvada nemotyvuota ir nėra suprantama. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Atrankos komisijos sprendimas kaip tinkamiausią teikti tik vieną kandidatę, kai Nuostatai suteikia galimybę tinkamiausiais pripažinti kelis kandidatus, akivaizdžiai pažeidžia generalinio prokuroro diskrecijos teisę rinktis iš kelių geriausių kandidatų, t. y. atlikti realią atranką, o ne skirti jau kažkieno atrinktą ir galimai proteguojamą kandidatą. Iš teisinio reglamentavimo daro išvadą, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse yra įtvirtinta generalinio prokuroro, be kita ko, atsakingo ir už prokuratūros personalo formavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms. Generalinis prokuroras turi teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, kuris iš kandidatų sąraše esančių kandidatų yra tinkamiausias vykdyti jam patikėtas pareigas. Ši Generalinio prokuroro diskrecinė teisė galioja ir tuo atveju, kai Atrankos komisija pateikia tik vieną tinkamiausią kandidatą. Keliamo ginčo atveju Atrankos komisija pateikė vieną atrinktą tinkamiausią kandidatę, kuri generalinio prokuroro Įsakymu buvo paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Tai dar kartą patvirtina, kad atrankos procesas buvo skaidrus, o procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Pažymi, kad pareiškėjo skunde pateiktas argumentas, kad Atrankos komisijos tinkamiausia pripažinta kandidatė labiausiai neatitinka Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybei keliamų reikalavimų palyginti su kitais pretendentais, nes ji neturi kompetencijų valstybinio kaltinimo srityje, nepilnamečių justicijos srityje, vadovavimo patirties, taip pat ikiteisminių tyrimų atlikimo, organizavimo ir kontrolės srityse yra subjektyvaus vertinimo. Pareiškėjas nėra Atrankos komisijos narys ir su visa pretendentų ir Atrankos komisijai pateikta medžiaga nėra susipažinęs, todėl tokie pareiškėjo vertinimai ir teiginiai neetiški ir nekorektiški tiek Atrankos komisijos, tiek atrinktos kandidatės ar kitų kolegų atžvilgiu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo patikslinto skundo argumentai dėl skundžiamos Išvados yra tiek teisiškai, tiek faktiškai nepagrįsti, skundas grindžiamas pateikiant klaidingą faktinių aplinkybių informaciją ir jų netinkamą vertinimą teisė aktų kontekste. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pažeidė teisė aktų nuostatas bei priėmė neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus. Atsakovės nuomone, Įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nenustato jam jokių teisių ar pareigų ir nesukelia teisinių pasekmių.

3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros Išvados ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Byloje nustatyta, kad Generalinė prokurorė 2025 m. sausio 3 d. įsakymu nusprendė 2025 m. sausio 3 d. pradėti atranką į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Pareiškėjas J. R. įtrauktas į Pretendentų, ketinančių dalyvauti atrankoje į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas sąrašą (2025 m. vasario 21 d.). Be pareiškėjo į sąrašą įtraukti dar trys kandidatai.

Komisijos posėdis į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas vyko 2025 m. kovo 31 d.

2025 m. balandžio 7 d. surašyta Išvada, kurioje nurodyta, kad „Atlikus visas pretendentų vertinimo procedūras Komisija teikia Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei kandidatę: I. T., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento prokurorę“.

2025 m. balandžio 17 d. priimtas Įsakymas, kuriuo I. T., Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento prokurorė, penkeriems metams nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2030 m. gegužės 1 d., imtinai, paskirta eiti Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

6. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenų, pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti sudaroma Prokurorų atrankos komisija. Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas, atrankai atlikti sudaroma Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (10 straipsnio 3 dalis).

Nuostatai nustato Prokurorų atrankos komisijos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija) sudarymo ir veiklos organizavimo, atrankos į laisvas ar atsilaisvinsiančias prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (toliau – atranka) skelbimo ir vykdymo tvarką, pretendentų į laisvas ar atsilaisvinsiančias prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (toliau – pretendentai) teises, pareigas ir vertinimo kriterijus (Nuostatų 1 punktas).

Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija atlieka asmenų, pretenduojančių į laisvas arba atsilaisvinsiančias vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, atranką.

Atrankos komisijos tikslas – atrinkti tinkamiausius kandidatus į laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (Nuostatų 9 punktas). Atrankos komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais (Nuostatų 10 punktas).

7. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjo vertinimu, priimant Išvadą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų vertinimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors Nuostatų 37 punktas numato, jog Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Atrankos komisijos nariai, tačiau minimalaus komisijos narių skaičiaus dalyvavimas, paliekant galimybę generalinės prokurorės pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiai, kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus.

8. Teismas visų pirma pažymi, kad įgyvendinant Įstatymo 10 straipsnio 1, 3 ir 6 dalies nuostatas, generalinio prokuroro 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I-54 „Dėl Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos sudarymo“ (toliau – Įsakymas) trejiems metams sudaryta Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija: G. I., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu), Komisijos pirmininkas; K. B., Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus teisių laboratorijos vadovė (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko siūlymu); R. B., Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu); A. K., Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Teisės grupės vadovas (Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu); A. M., V. D. universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius, Teisės klinikos vadovas (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko siūlymu); E. M., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro siūlymu Prokurorų profesinės sąjungos ir profesinės sąjungos „Prokuratūros bendruomenė“ teikimu); D. S., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos siūlymu). 2025 m. kovo 31 d. Atrankos komisijos posėdžio nariai: G. I., K. B., A. M., D. S..

Pagal Nuostatų 37 punktą Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Atrankos komisijos nariai. Iš į bylą pateikto Atrankos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai, kiti Komisijos nariai informavo, kad Atrankos komisijos posėdyje nedalyvavo dėl teisėtų priežasčių. Šiuo aspektu Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu ir jokių pažeidimų padaryta nebuvo. Pasisakant dėl pareiškėjo nurodyto, kad dalyvaujant minimaliam Komisijos narių skaičiui ir paliekant galimybę Generalinės prokuratūros pavaduotojui priimti lemiamą sprendimą balsams pasiskirsčius po lygiais, teismas nurodo, kad tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip visiškai subjektyvią pareiškėjo nuomonę, kuri nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuostatų 44 punkte nustatyta, kad Atrankos komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Atrankos komisijos narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Atrankos komisijos posėdžio pirmininko balsas. Nuostatų 52 punkte nustatyta, kad atlikus Nuostatų 51 punkte nustatytą vertinimo procedūrą, Atrankos komisijos nariai aptaria pretendentų vertinimą pagal atskirus kriterijus, įvertina kiekvieno jų svarbą konkrečiu atveju, taip pat pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl tinkamiausių pretendentų. Kiekvienas Atrankos komisijos narys pasiūlo balsuoti dėl vieno ar kelių, jo nuomone, tinkamiausių pretendentų. Jeigu Atrankos komisijos narys mano, kad tinkamų pretendentų nėra, gali nesiūlyti nė vieno pretendento. Dėl kiekvieno pasiūlyto pretendento pripažinimo tinkamiausiu kandidatu balsuojama. Tinkamiausiais kandidatais pripažįstami daugiau kaip pusę Atrankos komisijos narių balsų surinkę pretendentai. Atrankos komisijai pakvietus pretendentus, Atrankos komisijos pirmininkas paskelbia atrinktus tinkamiausius kandidatus. Pretendentams, kurie nedalyvavo skelbiant atrankos rezultatus, apie atrinktus tinkamiausius kandidatus pranešama elektroniniu paštu. Atrankos komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad už I. T. balsavo 4 (keturi iš keturių) Atrankos komisijos narių, už kitą kandidatą, ne pareiškėją, balsavo 2 (du iš keturių) Atrankos komisijos narių. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad už pareiškėją nebalsavo nei vienas kandidatas, tai yra nebuvo balsuojama dėl pareiškėjo pripažinimo kaip vieno iš tinkamiausių kandidatų, todėl, teismo vertinimu, Nuostatų 44 punktas dėl Atrankos komisijos narių balsų pasiskirstymo pareiškėjui yra neaktualus.

9. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Nuostatų 23.2 papunktį pretendentas turi teisę pareikšti nušalinimą. Atrankos komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad „posėdžio pirmininkas paklausė pretendentų ar jie nereiškia nušalinimų Komisijai ar atskiriems Komisijos nariams. Pretendentai nušalinimų Komisijos nariams nereiškia“. Aplinkybę, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimo Atrankos komisijos nariams teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Taigi, pareiškėjo patikslintame skunde reiškiamos abejonės dėl Atrankos komisijos sudėties, balsų pasiskirstymo ir to, jog šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atrankos skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo vertinant kandidatus yra nepagrįstos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Atrankos komisijos sudėtimi, jam kylant abejonių dėl to, kad Atrankos komisijos darbe dalyvavo Generalinės prokurorės pavaduotojas, galėjo reikšti nušalinimą Atrankos komisijai, tačiau to nedarė, atitinkamai darytina išvada, kad atrankos proceso metu nebuvo pažeisti Nuostatų 9, 10 punktai.

10. Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Departamento vyriausiasis prokuroras, kaip matyti Išvadoje, 2025 m. kovo 31 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo, tačiau jo pozicija dėl kandidatams reikalingų profesinių žinių ir asmeninių savybių nebuvo pristatyta, su visu posėdžio garso įrašu pretendentams taip pat neleista susipažinti.

Nuostatų 50 punkte nustatyta, kad būsimas tiesioginis ar kitas aukštesnysis vadovas kviečiamas į Atrankos komisijos posėdį pristatyti, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turi turėti atrinktas kandidatas. Vadovas gali pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl pretendentų. Tokia informacija Atrankos komisijai gali būti pateikta (raštu) ir iki posėdžio. Iš Atrankos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiasis prokuroras R. V., kuris pristatė Atrankos komisijai savo viziją bei lūkesčius, kokių profesinių žinių ir kokių asmeninių savybių turi turėti atrinktas kandidatas į laisvas Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Taip pat Atrankos komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiasis prokuroras R. V. nesinaudos Nuostatų 50 punkte jam suteikta teise ir nepateiks savo motyvuotos nuomonės dėl pretendentų, siekiant neformuoti Atrankos komisijos narių išankstinės nuomonės. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, aukštesniojo vadovo pozicija ir pareigybės pristatymas skirti būtent Atrankos komisijai, vykdančiai savo funkcijas – atrinkti tinkamiausius ir lygiaverčius kandidatus į atitinkamas pareigas, bet ne pretendentams, kurie jau ir taip yra išreiškę valią dalyvauti atrankoje. Pažymėtina, kad, kaip nurodo atsakovė, pretendentas, dalyvaudamas atrankoje, turi galimybę susipažinti su skyriaus ar šiuo atveju Departamento veiklos sritimi, kompetencijų nuostatais, kurie yra skelbiami prokuratūros interneto svetainėje. Taip pat kaip gynybinė pozicija ir subjektyvi pareiškėjo nuomonė vertinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nors pareigybei priskirtos itin plačios funkcijos, Departamento vyriausiasis prokuroras, nedalyvaujant kandidatams akcentavo kaip esmines tas sritis, kuriose buvo išreiškusi pageidavimą dirbti tinkamiausia paskelbta kandidatė, jau ir iki atrankos dirbusi Departamente. Teismo vertinimu, tik nuo pareiškėjo priklausė kaip jis prisistatys Atrankos komisijai, kokias savo turimas kompetencijas akcentuos ar išryškins.

11. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo leista susipažinti su garso įrašu bei paaiškinta, kad pareiškėjui nebus leista susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio protokolu, o bus leista susipažinti su nuasmenintu protokolu, iš kurio negalima susidaryti vaizdo apie vykdytą atrankos procedūrą, taip apsunkinant galimybę įsitikinti tinkamu atrankos vykdymu bei objektyviu kandidatų vertinimu, akcentuotina tai, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Nuostatų 45 punkte nustatyta, jog Atrankos komisijos posėdį protokoluoja Atrankos komisijos sekretorius. Posėdyje daromas pokalbių su pretendentais garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Nuostatų 23.3 papunktyje nustatyta, kad pretendentas turi teisę susipažinti su Atrankos komisijos išvada, Atrankos komisijos posėdžio protokolu (susipažįstant su protokolo priedais, leidžiama susipažinti tik su savo pokalbio garso įrašu ir individualaus vertinimo lentelių nuasmenintomis kopijomis). Iš Nuostatų matyti, kad garso įrašas daromas tik su pretendentais jų pokalbių metu, be to, kaip matyti pareiškėjas, norėdamas susipažinti su Atrankos komisijos protokolu ir / ar jo priedais, turėjo teisę teikti prašymą, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas jokio prašymo neteikė. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino tiek pareiškėjo atstovas, tiek atsakovės atstovė. Be to, atsakovės atstovė nurodė, kad iš kito pretendento toks prašymas buvo gautas ir jis buvo informuotas apie galimybę susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio protokolu.

12. Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybes, kad atlikus atranką tinkamiausia pretendente pripažinta I. T., kuri nuo pat atrankos paskelbimo pradžios buvo laikoma galimai Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro favorite, nes, atrankos dalyvių duomenimis, atrankoje dalyvavo būtent jo pasiūlymu ir su išlyga, kad paskirta į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas, bus atsakinga tik už tarptautinio bendradarbiavo ir teisinės pagalbos sritį. Taip pat patikslintame skunde nurodė, kad tinkamiausia išrinkta pretendentė, kuri, girdint kolegoms, yra deklaravusi savo nenorą vykdyti dalį pareigybei priskirtų funkcijų. Tokios pretendentės pripažinimas tinkamiausia, iš esmės neatitinka Nuostatų 8 punktu įtvirtinto Atrankos komisijos tikslo – atrinkti tinkamiausius kandidatus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyti jokie procedūriniai pažeidimai, Nuostatų pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių gali kilti abejonių dėl atrankos nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo ar teisėtumo. Šiuo atveju, tiek iš pareiškėjo patikslinto skundo, tiek iš pareiškėjo atstovo pasisakymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad aplinkybė, jog buvo pasirinkta kandidatė, dėl kurios kandidatūros buvo iš anksto nuspręsta, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininkės klausimą „Iš ko buvo aišku, kad bus pasirinkta kandidatė I. T.?“, pareiškėjo atstovas atsakė, kad visa tai buvo tik gandų ir pokalbių lygyje, bendruomenės informacijos apsikeitimo lygmenyje, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami tik gandais, todėl negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.

13. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Atrankos komisijos sprendimas kaip tinkamiausią teikti tik vieną kandidatę, kai Nuostatai suteikia galimybę tinkamiausiai pripažinti kelis kandidatus, akivaizdžiai pažeidžia Generalinės prokurorės diskrecijos teisę rinktis iš kelių geriausių kandidatų t. y. atlikti realią atranką, o ne skirti jau kažkieno atrinktą ir galimai proteguojamą kandidatą.

Įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.

Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad Generalinis prokuroras, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima vieną šių sprendimų: 56.1. skirti į pareigas, dėl kurių vyko atranka, vieną iš Atrankos komisijos pasiūlytų tinkamiausių kandidatų; 56.2. skelbti naują atranką, jeigu į pareigas, dėl kurių vyko atranka, nepaskiriamas nė vienas iš Atrankos komisijos pasiūlytų tinkamiausių kandidatų arba Atrankos komisija nepasiūlė nė vieno tinkamiausio kandidato; 56.3. neskelbti naujos atrankos, jeigu į pareigas, dėl kurių vyko atranka, nepaskiriamas nė vienas iš Atrankos komisijos pasiūlytų tinkamiausių kandidatų arba Atrankos komisija nepasiūlė nė vieno tinkamiausio kandidato.

Teismo vertinimu, Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse yra įtvirtinta generalinio prokuroro diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo užimti siekiamas pareigas. Generalinis prokuroras turi teisę nuspręsti, koks kandidatas iš kandidatų sąrašo yra tinkamiausias eiti pareigas ir, kaip matyti, iš Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalies, Atrankos komisijos išvada generalinio prokuroro nesaisto. Taigi, vertintina, kad, nors Atrankos komisijai išvadoje pateikus tik vieną kandidatę, kaip tinkamiausią, ir Generalinei prokurorei priėmus Įsakymą dėl jos paskyrimo, nebuvo pažeistas teisėtumo, skaidrumo principas bei teisės aktuose numatyti atrankos procedūros reikalavimai.

14. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Generalinė prokuratūra, vykdydama atranką į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, nepažeidė nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principų, Atrankos procesas buvo organizuojamas tinkamai, jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Pareiškėjo argumentai dėl jo nurodytų pažeidimų yra nepagrįsti nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nušalinimo Atrankos komisijai nereiškė, prašymo susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio protokolu ir jo priedais neprašė, dėl kandidatės I. T. paskyrimo rėmėsi tik gandais ir pokalbiais, kurie vyko bendruomenės viduje. Tai, kad, pareiškėjo subjektyvia nuomone, buvo paskirta netinkama, pakankamų kompetencijų neturinti kandidatė, negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad atsakovės skundžiami Išvada ir Įsakymas yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, Išvada neprieštarauja VAĮ nuostatoms, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

16. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Prokurorų profesinės sąjungos naudai 2001,26 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Ž. T. Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teismas šiame sprendime įvertino pagrindinius ir, teismo vertinimu, reikšmingiausius teisingam bylos išnagrinėjimui pareiškėjo patikslinto skundo ir atsakovės argumentus, todėl dėl kitų pareiškėjo nurodomų argumentų nepasisakys.

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė