Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1712-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2A-1712-553/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14411-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos
Kategorijos
  • 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas: Civilinė byla Nr. 2A-1712-553/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14411-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.3; 121.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Nerigos Švedienės,sekretoriaujant Virginijai Kostenko,dalyvaujant ieškovei J. V.,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovė J. V. prašė 2010-02-12 ir 2010-07-15 darbdavio įsakymais jai skirtas drausmines nuobaudas, iš kurių viena – atleidimas iš darbo, pripažinti neteisėtomis, grąžinti ją į darbą, priteisti iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 2-3). Nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2010-07-15 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. V.“ ji atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Esą jai buvo paaiškinta, jog ši nuobauda skirta vadovaujantis vyr. pamainos gydytojos L. Š. tarnybiniu pranešimu ir atsižvelgiant į 2010-02-12 įsakymu Nr. 20-P-13 paskirtą drausminę nuobaudą, t.y. kad ieškovė turėdama galiojančią drausminę nuobaudą (papeikimą) pakartotinai pažeidė darbo drausmę (atsivedė pašalinį asmenį į darbo vietą, apgaulės būdu jam gavo darbo drabužius, su pašaliniu asmeniu važiavo į kvietimus pas pacientus, tuo neužtikrindama tinkamo asmens sveikatos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos), kas buvo įvertinta kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ieškovė mano, kad atsakovo skirtos jai nuobaudos yra neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi pašalinį asmenį į darbo vietą ji atsivedė dėl to, kad jos sveikatos būklė neleidžia jai nieko sunkaus kelti, o darbdavys jai neskiria pagalbinio darbuotojo. Tokiu būdu jai buvo sudarytos nepalankos sąlygos dirbti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-20 sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad pirmoji drausminė nuobauda 2010-02-12 ieškovei paskirta už darbo vietoje sukeltą konfliktą. Konflikto fakto ieškovė neginčijo, ieškovė su vidaus darbo drausmės taisyklėmis buvo supažindinta, žinojo apie numatytas drausmines nuobaudas už jų pažeidimą, tačiau vis tiek atliko neteisėtą veiką - pažeidė darbo etikos normas. Darbdavys išsiaiškino visas svarbias pažeidimo aplinkybes, ieškovės veiksmus įvertino kaip darbo drausmės pažeidimą ir, nepažeisdamas LR DK 240-241 straipsniuose numatytos tvarkos, skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovė nuobaudos neskundė, todėl teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo jos naikinti. Nurodė, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. 1-R-37 patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių VIII skyriaus 18.5 punkte numatyta, kad darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims naudotis įstaigos telefonu. Be to, darbuotojas privalo užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nesužinotų pacientų sveikatos paslapčių (IX skyriaus 2 ir 3 punktai). Tokių paslapčių atskleidimas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (3 punktas). Teismas nustatė, kad ieškovė savo darbo funkcijų vykdymui pasitelkė pašalinį asmenį – leido jam, naudojantis VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis telefono aparatu, atsakinėti į pacientų skambučius, kartu su pašaliniu asmeniu pagal iškvietimus vykti pas pacientus, leido minėtam asmeniui dalyvauti pacientų apžiūros metu, tokiu būdu neužtikrindama paciento sveikatos paslapčių konfidencialumo. Be to, ieškovė suteikė galimybę pašalinam asmeniui naudotis VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis darbuotojo apranga. Tokiu būdu ieškovė šiurkščiai pažeidė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis darbo tvarkos taisykles (taisyklių IX skyriaus 2 ir 3 punktai). Šis ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, nes toks pažeidimas sutrikdė bendrą greitosios pagalbos stoties Šeškinės pastotės darbą bei neužtikrino tinkamos asmens sveikatos paslaptį sudarančios informacijos apsaugojimo. Ieškovė teigė, kad jos sveikatos būklė neleido jai dirbti sunkaus fizinio darbo, tačiau iš į bylą pateiktos J. V. medicinos knygelės įrašų matyti, kad ieškovė sveika ir dirbti gali. Prašymo skirti jai pagalbinį darbuotoją atsakovui nėra pareiškusi. Brigados sudarytos galiojančių teisės aktų pagrindu. Duomenų, kad ieškovė atsivedė į darbą pašalinį asmenį jai padėti pagal įstaigoje nusistovėjusią praktiką, byloje nenustatyta. Kadangi ieškovei 2010-02-12 buvo paskirta drausminė nuobauda, o 2010-07-14 – neparėjus 12 mėnesių laikotarpiui, vėl nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, teismas vertino šias aplinkybes kaip patvirtinančias ieškovės nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą ir turinčias reikšmės skiriant griežtesnę drausminę nuobaudą. Todėl nusprendė, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis 2010-07-15 direktoriaus įsakymu Nr. 20-P-86 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą- yra tesisėta ir naikinti jos nėra pagrindo (b.l. 141-145).

Šalies argumentai

Ieškovė J. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikini Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-20 sprendimą ir ieškinį patenkinti. Tvirtina, kad ieškovė nebuvo supažindinta su lokaliniais teisės aktais. Tvirtina, kad yra nusistovėjusi darbo tvarka, kad gydytojai, taip pat kitas medicinos personalas, esant reikalui, ginant absoliučią ir prioritetinę žmogaus teisę į operatyvią pirmąją medicinos pagalbą, epizodiškai naudojasi nedirbančių pas atsakovę asmenų paslaugomis. Atvažiavus į iškvietimą ir keliant sunkų ligonį kartai pasitelkiami pašaliniai asmenys (kaimynai), nes pirmos pagalbos sergančiam žmogui suteikimas yra prioritetinis lyginant su žmogaus teise į privatumą. Pažymėjo, kad pagalbiniai asmenys gydymo paslaugų neatlieka. Nurodo, kad nuo 2003 m. ieškovė serga osteoporoze (kaulų trapumu), todėl negali kelti sunkių virš 3 kg daiktų, todėl 2010-07-14 į iškvietimą pasiėmė sūnaus draugą kaip pagalbininką medicininiai įrangai panešti. Teigia, kad darbo drausmės, su kuria nebuvo supažindinta nepažeidė, laikėsi nusistovėjusios darbo tvarkos, jokios ligonio privataus gyvenimo paslaptys nebuvo atskleistos. Iš atsakovės direktoriaus 2010-07-14 pranešimo dėl pasiaiškinimo pateikimo neaišku nei ginčo aplinkybės nei teisės pažeidimas, kuriuo ieškovė buvo kaltinama. Ieškovei buvo suteikta tik apie 15 minučių pasiaiškinimui pateikti. Ieškovė apie atleidimą sužinojo 2010-08-16, atsakovės direktoriui atsakius į ieškovės 2010-08-09 užklausą. Tvirtina, kad darbdavys turėjo išankstinį tikslą atleisti ieškovę iš darbo. Pasikeitus atsakovės direktoriui, ieškovė su juo nuolat nesutaria, nors iki tol darbe buvo nuolat skatinama (b.l. 149-151).

Atsakovas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta ne už tai, kad ji paprašė pašalinio asmens pagalbos, esant būtinybei gelbėti paciento gyvybę ir sveikatą, o už tai, kad ji, viršydama savo kompetenciją, faktiškai nelegaliai įdarbino pašalinį asmenį be medicinos pažymos įstaigoje, perleido jam dalį savo pareiginių funkcijų, atsivedė į savo darbo vietą (Šeškinės pastotėje), leido jam atsiliepti įstaigos telefonu ir net užrašyti kvietimus, važiavo ir ėjo į kvietimus su šiuo asmeniu, apgaulės būdu jam gavo įstaigos profesinius drabužius. Pašaliniam žmogui buvo atskleisti paciento duomenys, adresas, diagnozė ir pan. Nurodo, kad įstaigos gydytojai buvo supažindinti su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Nurodo, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja nei reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo turinio, nei termino, per kurį toks pasiaiškinimas turėtų būti pateiktas. Faktas, kad gydytoja J. V. ne iš karto paėmė iš administratorės reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, nepaverčia įstaigos veiksmų neteisėtais. Be to, iš gydytojos žodžių ir veiksmų nebuvo matyti, kad ji gailėtųsi dėl padaryto pažeidimo, todėl jai buvo skirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo. Nurodė, kad apeliantės darbo užmokestis buvo keliamas ne dėl nepriekaištingo darbo, o kartu su kitų medikų atlyginimais, kai buvo didinamas finansavimas iš Valstybinės ligonių kasos (b.l. 157-158).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu buvo gautas apeliantės J. V. atsisakymas nuo apeliacinio skundo, patvirtinant, kad apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės jai yra žinomos (LR CPK 308 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio nuostatos suteikia apeliacinį skundą padavusiam asmeniui atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, ribojant teismo teisę priimti apeliacinio skundo atsisakymą tik tuo atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Atsižvelgiant į apeliantės išdėstytus motyvus, kad jai suėjo pensijinis amžius, todėl ji gali išeiti į pensiją, nebenori ir nebegali dėl sveikatos būklės tęsti darbo santykių ir ginčų teisme, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės atsisakymas nuo skundo neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Todėl pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo tenkintinas, priimant atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukiant. Apeliacinio skundo atsisakymo procesinės pasekmės apeliantei išaiškintos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę apeliacinių skundų (LR CPK 42 str. 2 d., 308 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 308 str., kolegija

nutarė:

Priimti ieškovės J. V. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1075-864/2011, ir apeliacinį procesą nutraukti.

Teisėjai Aldona TilindienėNeringa ŠvedienėMarijonas Greičius