Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo V. K. administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad jis leido dirbti nesudarius darbo sutarties V. B., tuo pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d., 99 str. ir darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-04 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog V. K. momentais kartu dirbo su V. B., nereiškia, kad tarp jų nebuvo jokių pavaldumo santykių. V. K. pripažįsta tą aplinkybę, kad abu su V. B. 2012 m. gegužės mėn. adresu: (duomenys neskelbtini), atliko pas V. G. statybos darbus, statė ūkinį pastatą. Liudytoja J. S. patvirtino, kad V. K. surasdavo užsakymus ir buvo V. B. darbdavys bei neatsiskaitė už atliktus darbus su V. B.. V. B. patvirtino, kad darbą pas V. G. telefonu jam pasiūlė V. K., už darbą pažadėjo 450 litų, tačiau nesumokėjo. Taip pat patvirtino, kad ir anksčiau dirbo V. K. pavedimu, 2012-03-13 - 2012-03-14 šis jį jau buvo įdarbinęs UAB „X“, kurios viena iš veiklos rūšių buvo statybos darbai. Šie parodymai patvirtina, kad V. B. buvo pavaldus V. K. ir vykdė darbus, kuriuos nurodydavo V. K.. Apeliantės teigimu, įvertinus visų liudytojų parodymų visumą, akivaizdu, kad pakanka įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina V. K. kaltę padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad V. K. protokolas surašytas 2012-08-22, kai tuo tarpu UAB „X“ direktoriumi jis nedirba nuo 2012-07-04, tačiau adresu: (duomenys neskelbtini), darbai buvo vykdomi 2012 m. gegužės mėnesį, kai UAB „X“ veiklą vykdė ir jos direktoriumi buvo V. K..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numato atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. ir V. B. atliko pas V. G. statybos darbus – statė ūkinį pastatą, tačiau V. B. atliekamas darbas ir atlygis buvo siejamas ne su tam tikrų darbo funkcijų atlikimu, o su konkrečia užduotimi, orientuota į darbo rezultatą bei apibrėžta laike – per keletą savaičių pastatyti ūkinį pastatą. Be to, iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų bei administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima daryti išvados, kad V. B. dirbo laikydamasis darbo tvarkos bei paklusdamas V. K. nurodymams ar kitaip būdamas jam pavaldus. Netgi, kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų, jis su V. K. dirbo abiejų turėtais darbo įrankiais. Taigi šioje byloje nenustatytas būtinasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis, t. y. pavaldumas. Ta aplinkybė, kad pačių darbų atlikimą organizavo V. K., šio asmens kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., neįrodo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde netinkamai nurodyta ir savaip interpretuojama tik dalis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K., taip pat liudytojų J. S., V. B. parodymų, nepagrįstai tvirtinant, kad šių asmenų parodymai patvirtina faktą, jog V. B. buvo pavaldus V. K. ir vykdė darbus, kuriuos šis jam nurodydavo. Ta aplinkybė, kad V. B. anksčiau dirbo V. K. pavedimu, 2012-03-13 - 2012-03-14 šis jį jau buvo įdarbinęs UAB „X“, kurios viena iš veiklos rūšių buvo statybos darbai, kaip ir tai, kad minėtų statybos darbų atlikimo metu UAB „X“ vykdė veiklą ir jos direktoriumi buvo V. K., aukščiau nurodytos teismo išvados nepaneigia. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina V. K. veikoje esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.