- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2-3851-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- E. N., L. S., L. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Kategorijos
- 74.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, pareiškėjai A. J., pareiškėjos atstovei – advokatei Galinai Morozovai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei S. M., tretiesiems asmenims: E. N., L. S., L. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, institucijai, teikiančiai išvadą, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-02-20 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miręs, yra jai (duomenys neskelbtini) gimusios dukters K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu (2014-02-20 DOK – 1984). Tačiau, parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjus, jog mirusiojo motina S. M. visiškai nesutinka su pareiškimu, A. J. buvo įpareigota jį sutikslinti (b. l. 41-42). Tokiu būdu, ieškovė dėl to paties dalyko 2014-05-26 pateikė ieškinį, įtraukdama į teisminį procesą visus žinomus bei galinčius ginčyti ieškinio reikalavimus trečiuosius asmenis - A. N. vaikus (2014-05-20 DOK – 13554).
Ieškovė ir jos atstovė visiškai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su A. N. nuo 1993 m. iki 1998 metų gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį ir abu planavo, kai A. išsiskirs su žmona, įregistruos santuoką bei susilauks vaikų. Gimus K., apsigyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. dirbo, o ji augino kūdikį. Kadangi nebuvo įregistravę santuokos, dukters gimimo liudijime jos biologinis tėvas A. N. neįrašytas. Buvo aptarę, kai susituoks, jis suteiks dukrai savo pavardę, bet vėliau santykiai su kūdikio tėvu, pašlijo, nes sužinojo, kad jis yra jai neištikimas. Kai dukrai suėjo 6 mėnesiai, A. jas paliko ir sukūrė kitą šeimą. Visiškai mergaitės ir jos nelankė bei nepadėjo dukrai materialiai. Praėjus kuriam laikui, kreipėsi į teismą dėl A. N. pripažinimo dukters biologiniu tėvu, bet nepavykus jo surasti, teismas 2005 metais bylą paliko neišnagrinėtą. Tik 2012 metais iš artimųjų sužinojo, kad dukters tėvas paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mirė. Yra įsitikinusi, kad dukra ne tik turi teisę žinoti, kas jos tėvas, bet ir dokumentuose tai turi atsispindėti. Prašo jos reikalavimus patenkinti, nes kitaip negali įrodyti dukters kilmės iš A. N.. Kadangi A. N. tėvystė nebuvo nustatyta bei dukters dokumentuose jis nėra įrašytas tėvu, jų duktė K. dėl tėvo mirties neturi galimybės gauti socialinių išmokų ar našlaitės pensijos.
Atsakovė S. M. ir tretieji asmenys E. N., L. S., L. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Kadangi apie įvyksiantį teisminį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130, 246 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. parengiamuosiuose posėdžiuose bei atsiliepimu į pareiškimą (ieškinį) su pareiškėjos (ieškovės) reikalavimais visiškai nesutiko. Nurodė, kad jos sūnus A. N. negalėjo būti ieškovei A. gimusio kūdikio tėvu, nes nuo 1996 metų kovo mėnesio jis gyvenęs pas ją – motiną ir skųsdavosi, kad A. neduoda jam ramybės – vis prašo susitikti. Tuo galėtų patikėti, jeigu būtų atlikta DNR ekspertizė. Patvirtino, kad ji, kaip motina, su sūnumi vedė bendrą ūkį nuo 1996 metų aštuonerius metus bei vėliau jis išvažiavo su nauja sugyventine Ž. J. į Šilutės rajoną. Yra įsitikinusi, kad ieškovės dukters tėvu yra kitas asmuo, todėl ir ieškovė tiek metų nereikalavo iš A. alimentų. Teigė, jeigu A. su A. būtų gyvenęs iki 1998 metų, tai vaikui pavardę būtų suteikęs nedvejodamas. Prašo A. J. ieškinio reikalavimų netenkinti (b. l. 12-14, 86-87).
Tretysis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškimą pažymėjo, kad jeigu bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N. yra K. J. tėvas, o ji yra jo vaikas, galėtų būti sprendžiamas K. J. teisės į našlaičių pensiją klausimas (b. l. 29-32).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškinį. Pažymėjo, jog vaikas turi įstatyminę teisę žinoti apie savo biologinius tėvus. Ieškovės duktė yra užregistruota tikrąja motinos ir išgalvota tėvo pavarde. Kaip matyti, ieškovė, įregistruodama mergaitės gimimą, liudijime nurodė tikrąjį biologinio tėvo vardą – A.. Tačiau, vadovaujantis įstatymais ir pagal gimimo aktų įrašų atlikimo taisykles, N. pavardė nebuvo įrašyta. Mano, jog pakanka byloje įrodymų tėvystės pagrindimui, t. y. moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad A. N. yra K. J. biologinis tėvas, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.
Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, kad vaiko motina, gindama prigimtinę dukters teisę žinoti savo kilmę, prašydama nustatyti tėvystę, nepažeidžia jos interesų, nes nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (Civilinio kodekso 3.146, 3.147, 3.148, 3.161, 3.163 straipsniai).
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės duktė K. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mergaitės gimimo liudijime tėvais įrašyta: tėvas – A. J., o motina - A. J. ((duomenys neskelbtini) akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Svarbu paminėti, kad, nesant bendro biologinių tėvų pareiškimo ar teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę arba jis apskritai nerašomas. Dažniausiai vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė dukters gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ apsisprendė įrašyti nors vaiko tėvo vardą – A.. Mirties (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, remiantis medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2012-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriuje, patvirtina tą aplinkybę, kad A. N. yra miręs (b. l. 7).
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės S. M. iškilo ginčas dėl vaiko kilmės iš atsakovės sūnaus A. N.. Atsakovė suabejojo dėl ieškovės A. J. ir jos sūnaus A. N. vesto gyvenimo būdo, todėl pritarė mokslinių tyrimų atlikimui. Tokiu būdu, atsakovei ginčijant mirusio sūnaus tėvystę, buvo patenkintas ieškovės prašymas - paskirti kraujo genominę ekspertizę ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kilmei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į tokius klausimus: Ar A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) miręs (medicininės mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus; saugomas A. N. kraujo mėginys (duomenys neskelbtini) DNR laboratorijos archyve), yra K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu ? (b. l. 74-75). Ekspertai įvykdė teismo pavedimą bei 2014-09-15 teisme gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijoje 2014-08-20 atliktos ekspertizės pagrindu, ekspertai padarė išvadą, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99997 % tikimybe (b. l. 94-102).
Ši eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, įrodančiu atsakovės S. M. mirusio sūnaus A. N. tėvystę ieškovės A. J. (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai K. J..
Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios dukters K. J. biologiniu tėvu yra A. N., todėl ieškinys visiškai tenkintinas (Civilinio kodekso 3.146, 3.148 straipsniai).
Tėvystė nustatytina siekiant, kad mirusiojo A. N. duktė K. J. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo 2011-12-01 įstatymas Nr. XI-1772, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8 straipsnis, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) 4 straipsnio 3 dalis).
Ieškovei įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos (2540,00 Lt už teisinę advokato pagalbą + 1050,00 Lt ekspertizės atlikimas = 3590,00 Lt arba 1039,73 Eurų), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau, teismas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei atsižvelgdamas į šalių elgesį, gali nukrypti nuo taisyklių dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama senyvo amžiaus ir, neturėdama teisinio išsimokslinimo, siekdama apginti mirusio sūnaus interesus, įvertindama buvusią sugyventinių šeimą, jos problemas savaip suprato, todėl, jausdamasi visiškai teisi, ginčijo ieškovės reikalavimą, pripažindama tik mokslinius tyrimus. Remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovės veiksmai nevertinami, kaip netinkami, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstytinos bei jos atlygintinos iš valstybės lėšų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 93, 96, 96 (1), 98, 99 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 259-260, 269, 270, 399 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu, o K. J. - A. N. duktė.
Įpareigoti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti K. J. gimimo liudijime žinias apie tėvą.
Tėvystės faktas nustatytas mirusio tėvo A. N. ir dukters K. J. giminystės ryšio pagrindimui.
Bylinėjimosi 3590,00 Lt (ekvivalentas – 1039,73 EUR) išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-3851-122/2014 atlyginamos iš valstybės lėšų.
Sprendimą nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.