- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-740-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05694-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskiriant jam administracinę nuobaudą - 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas administracine nuobauda - 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido be rašytinės darbo sutarties, t.y. nelegaliai dirbti, kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, barmene M. R. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d., tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d., 99 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamos bylos svarstymo dalykas yra tai, ar jo veikoje yra ATPK 41³ str., nustatančio administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, numatyto pažeidimo sudėtis, bet ne apelianto vadovaujamoje įmonėje gaunamų pajamų apskaitos atitikimas teisės aktų reikalavimams. Teismas bylos aplinkybių nenagrinėjo ir byloje esančių įrodymų nevertino UAB (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų apskaitymo atitikimo nustatytai tvarkai aspektu, todėl nutarime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitomos nustatyta tvarka gaunamos pajamos. Apeliantas teigia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, taip pat kitus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. R. teismo posėdžio metu dėl savo rašyto 2011 m. gruodžio 6 d. paaiškinimo, pažymėjo, jog jį rašė savo ranka, bet tai nėra tiesa, nes ją labai išgąsdino VMI atstovai, rašė tai, ką diktavo VMI atstovai. Apelianto parodymai, kad M. R. buvo pakviesta draugės E. S., dirbo savanoriškai, su M. R. darbo santykių nebuvo, apie jokį atlygį, priėmimą į darbą, darbo sąlygas kalbos nebuvo, joks atlyginimas M. R. nebuvo mokamas, nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, jo nurodytas aplinkybes patvirtina E. S. parodymai. Atkreipia dėmesį, jog E. S. nėra priklausoma nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuota bylos baigtimi. Šios aplinkybės, apelianto manymu, paneigia skundžiamo nutarimo teiginį, kad apeliantas leido M. R. dirbti kavinėje (duomenys neskelbtini) ir buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai tarp apelianto, kaip darbdavio, ir M. R., kaip darbuotojos. A. B. nurodo, jog byloje esantys tariami darbo grafikai nėra patvirtinti nei apelianto įmonės administracijos, nei suderinti su darbuotojų atstovais ir niekaip neatitinka Vyriausybės patvirtintos darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdines formos, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pagal turinį ir formą, jie atitinka darbo grafiko dokumento turinį. Atkreipia dėmesį, jog iš šių dokumentų visiškai nėra aišku, kokį konkretų laikotarpį jie atspindi. Apeliantas mano, jog teismo įvardinti darbo grafikai, niekaip neįrodo, kad M. R. dirbo apelianto vadovaujamoje įmonėje laikotarpiu, kuris nutarime nurodomas, kaip M. R. dirbtas nelegaliai. Pažymi ir tai, kad VMI atstovai M. R. kavinėje sutiko tik vieną kartą, t.y. 2011 m. gruodžio 6 d., kai ji padėjo draugei padaryti vieną kavą ir vieną arbatą. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad M. R. buvo išmokėtas ar bent pažadėtas išmokėti atlygis už pagalbą draugei E. S., taigi atlygintinumo nebuvimas šiuo atveju papildoma aplinkybė, visiškai šalinti veikos kvalifikavimą kaip nelegalų darbą. Skunde nurodoma, jog pagal ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad apelianto kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., visiškai įrodyta M. R. pirminiu paaiškinimu, VMI specialistų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, darbo sutarčių registracijos žurnalu, darbo grafiku, operatyvaus patikrinimo pažyma ir kitais įrodymais. Teigiama, jog teismas pagrįstai pažymėjo, jog M. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl darbo vertintini kritiškai, kaip noras padėti apeliantui išvengti atsakomybės, kadangi pats apeliantas tyrimo pradžioje prisipažino, kad M. R. dirba kavinėje barmene savanoriškais pagrindais, todėl darytina išvada, kad A. B. žinojo ir leido dirbti M. R. kavinėje, ji buvo susipažinusi su barmenės atliekamomis funkcijomis kavinėje, ką įrodo kontrolinio užsakymo metu atlikti veiksmai vykdant užsakymą, priimant grynuosius pinigus iš VMI specialistų. Pažymima, jog M. R. darbas buvo išbandymas, tai patvirtina liudytojų E. S., Ž. Š. parodymai, tai teigė ir pati M. R., tuo tarpu išbandymo, sudarant darbo sutartį, sąlygos ir pagrindai yra numatyti DK 105 str., kuris numato darbo sutarties sudarymą. Taigi, apeliantas, žinodamas ir leisdamas dirbti M. R. padavėja, turėjo su ja sudaryti darbo sutartį DK nustatyta tvarka ir apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad į operatyvaus patikrinimo metu rastą darbo grafiką M. R. taip pat yra įtraukta, o apelianto argumentas, jog šis dokumentas netinkamas įrodymas, nepagrįstas, kadangi kito darbo grafiko, kuris atitiktų DK 147 str. nuostatas, apeliantas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta nelegaliai dirbusio asmens pirminiu rašytiniu paaiškinimu, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2011 m. gruodžio 2 d. barmene/padavėja, su ja darbo sutartis nesudaryta, jos nepasirašė, vieno egzemplioriaus negavo, dėl darbo vietos, sąlygų, laiko, užmokesčio prieš įsidarbinimą tarėsi su vadovu A. B., tarėsi, kad dirbs slenkančiu grafiku, per mėnesį turėtų uždirbti 800 Lt (b. l. 11); kitų bendrovės darbuotojų A. L., E. S. pirminiais paaiškinimais, kuriuose jie nurodė, kad bendrovėje M. R. dirbo nuo 2011 m. gruodžio 2 d. (b. l. 12, 13); UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės Ž. Š. paaiškinimu, kad su M. R. darbo sutartis nesudaryta, ji bando dirbti trečią dieną, neturi barmenės darbo patirties, todėl leido pabandyti (b. l. 10); operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, jog atlikus kontrolinį pirkimą barmenė M. R. gavusi 9 Lt grynųjų pinigų jų neapskaitė ir kvito neišdavė, barmenė E. S. gavusi 100 Lt už pobūvio užsakymą neišdavė pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, buvo nustatyta, kad M. R. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. kavinėje dirbo nelegaliai (b. l. 8-9); darbo sutarčių registravimo žurnalo išrašu (b. l. 17-28); liudytojų B. L. ir M. Š. parodymais, kad jie 2011 m. gruodžio 6 d. atliko patikrinimą kavinėje (duomenys neskelbtini), atlikus kontrolinį pirkimą – užsisakė kavos ir arbatos, juos aptarnavo M. R., paėmė 9 Lt, kurių neapskaitė kasos aparatu, kvito nedavė, kavinės darbuotojai paaiškinimus rašė savarankiškai, jie užduodavo klausimus, o darbuotojai rašė atsakymus, atsakymų jiems niekas nediktavo (b. l. 64, 65); kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. B., M. R., E. S., Ž. Š. teisme duotais parodymais, kad M. R. kavinėje nedirbo, o tik padėjo savo draugei E. S.. Apylinkės teismas teisingai apelianto parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, tuo tarpu M. R., E. S., Ž. Š. parodymus – kaip siekį padėti A. B. išvengti administracinės atsakomybės, pažymint ir tai, jog M. R., Ž. Š. su apeliantu sieja pavaldumo santykiai, o E. S. anksčiau dirbo apelianto vadovaujamoje bendrovėje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog E. S. tyrimo pradžioje net neužsiminė, jog M. R. yra jos draugė, kad ji ateina jai padėti (b. l. 13). Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti VMI darbuotojų, atlikusių patikrinimą, parodymais, kurie yra nuoseklūs, pagrįsti aukščiau aptarta bylos medžiaga. Be to, byloje nenustatyta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog VMI pareigūnų nurodytos aplinkybės neteisingos, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.
Kaip jau buvo minėta, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog VMI darbuotojus aptarnavo būtent M. R., kuri priėmė užsakymą, paėmė grynuosius pinigus (b. l. 8-9), šias aplinkybes B. L. ir M. Š. patvirtino apklausius juos teisme. Pats apeliantas tyrimo pradžioje pripažino, kad M. R. bando dirbti kavinėje barmenės darbą, dirba savanoriškais pagrindais, yra sudaryta savanorystės sutartis (b. l. 5), visgi šios sutarties nepateikė nei patikrinimą atlikusiems pareigūnams, nei vėliau teismui. Tai, jog M. R. bandė dirbti barmenės darbą tris dienas tyrimo pradžioje bei teisme patvirtino Ž. Š., kuri, teisme, aiškino, jog tai nėra darbo santykiai, nes darbo sutartis su M. R. nebuvo sudaryta. Visgi liudytoja negalėjo pasakyti, kodėl su M. R. nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tuo tarpu A. L. ir teisme nepaneigė aplinkybės, jog M. R. įvykio metu dirbo kavinėje (b. l. 63). Kaip matyti iš pirminio rašytinio M. R. paaiškinimo, ji dėl darbo laiko, sąlygų ir uždarbio tarėsi su A. B.. Pažymima, jog apylinkės teismui nebuvo pagrindo abejoti UAB (duomenys neskelbtini) dirbusių darbuotojų surašytų paaiškinimų turinio teisingumu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog VMI darbuotojai jiems diktavo paaiškinimų tekstą, priešingai, kaip matyti iš B. L. ir M. Š. parodymų, kavinės darbuotojai paaiškinimus rašė savarankiškai, jie užduodavo klausimus, o darbuotojai rašė atsakymus, atsakymų jiems niekas nediktavo (b. l. 64, 65).
Taip pat pažymima, kad išbadymo, sudarant darbo sutartį sąlygos ir pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos DK 105 str., kuriame nustatyta, kad išbadymo laikotarpiu darbuotojui turi būti taikomi visi darbo įstatymai, tai turi būti numatyta darbo sutartyje, ši darbo sutartis galioja nuo jos pasirašymo. Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo nustatyta, kad darbo sutartis su M. R. nebuvo sudaryta, todėl ji nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nesudarius su ja darbo sutarties. Laikotarpis, kuriuo metu M. R. dirbo nelegaliai, nustatytas įvertinus bendrovės darbuotojų duotus paaiškinimus, atkreipiant dėmesį, jog tai, kiek laiko asmuo dirbo nelegaliai neturi esminės reikšmės vertinant kalto asmens veiksmus ATPK 41³ str. 1 d. prasme. Pažymima ir tai, kad į byloje esančius darbo grafikus (jų juodraščius) M. R. kartu su kitais bendrovės darbuotojais taip pat buvo įtraukta. Šiuo atveju reikšmės neturi ir ta aplinkybė, jog minėti dokumentai neatitinka DK 147 str. numatytų darbo grafikų reikalavimų, kadangi juose užfiksuoti faktiniai duomenys kartu su kita bylos medžiaga patvirtina, jog M. R. kavinėje dirbo (ATPK 256 str. 1 d.), pažymint ir tai, jog apeliantas kito darbo grafiko teismui nepateikė. Bylos medžiaga įrodyta, jog A. B. žinojo ir leido M. R. dirbti. Pats apeliantas nurodė, jog matė M. R. kavinėje ir nors jis tvirtino, jog M. R. dirbo savanoriškais pagrindais, visgi byloje aptarti duomenys paneigia apelianto šią iškeltą versiją.
Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamos bylos svarstymo dalykas yra tai, ar jo veikoje yra ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo sudėtis, todėl nutarime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitomos nustatyta tvarka gaunamos pajamos. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju, iš tiesų svarbu nustatyti, ar M. R. apelianto vadovaujamoje bendrovėje dirbo nelegaliai. Visgi tai, jog teismas skundžiamame nutarime nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitomos nustatyta tvarka gaunamos pajamos, nelaikytina esminiu netikslumu, dėl ko skundžiamas nutarimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas. Atkreipiamas dėmesys, jog ši aplinkybė buvo nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3-6).
Skunde apeliantas interpretuoja ABTĮ 44 str. 6 d., nustatantį, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 2 str.). ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimų bylas, ABTĮ nėra taikomas. Be to, išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą kompensavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos ATPK 279 str., kuriame numatyta, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Lietuvos Respublikos ATPK reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Nenumatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.
Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, artimą įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.