Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-11-21 · Administracinė byla Nr. A-438-3740-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
A-438-3740-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00499-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-3740/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00499-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl atleidimo iš tarnybos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. V. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje, ir, negrąžinant pareiškėjo į ankstesnes pareigas, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu jis buvo atleistas iš Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigybė). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, tačiau atsakovas, prieš atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, privalėjo pasiūlyti jam, kaip ir kitiems pareigūnams, kurių pareigybės taip pai buvo panaikintos, užimti lygiavertes arba žemesnes pareigas. Tačiau pareiškėjui tokios pareigos nebuvo pasiūlytos, nors pareiškėjas muitinėje dirbo virš 13 metų, drausminių nuobaudų neturėjo ir atleidimo iš tarnybos muitinėje metu studijavo Lietuvos teisės universitete, Teisės ir muitinės veiklos studijų programos ketvirtame kurse, kas pagal Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 1B-325 ,,Dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje“ yra pagrindinis privalumas ir suteikia pirmenybės teisę tęsti tarnybą. Pareiškėjas kėlė kvalifikaciją nuo 1995 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. birželio 16 d. „Teisės pagrindai, harmonizuota sistema, prekių kilmė ir vertė, eksporto-importo reguliavimas, muitinės procedūros, prekių deklaravimas, ir muitinis tikrinimas, muitų ir kitų mokesčių skaičiavimas“ (įvertintas „gerai“), nuo 1999 m. vasario 1 d. iki 1999 m. vasario 12 d. „Muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymas ir problemos, muitinis tranzitas ir problemos, rizika muitinės veikloje“ (įvertintas „labai gerai“). Pareiškėjas dalyvavo ES seminare „Veiksniai, kuriais remiantis yra taikomi importo ir eksporto muitai bei kitos nustatytos priemonės“, jis buvo valstybės apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai. Paskutiniais tarnybos metais jo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Tuo tarpu kitiems, žemesnę kvalifikaciją turintiems pareigūnams kitos pareigos buvo pasiūlytos. Kai kurie iš šių pareigūnų turėjo galiojančių drausminių nuobaudų ir neturėjo aukštojo išsilavinimo. Lygiavertės pareigos buvo pasiūlytos šiems, aukštojo išsilavinimo ar jam prilyginamo išsilavinimo neturėjusiems ir nesimokiusiems pareigūnams: V. S., B. L., I. Ū., R. M.. Lygiavertės pareigos taip pat buvo pasiūlytos pareigūnams, kurių kvalifikacija nebuvo aukštesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, ir kurių atžvilgiu pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 3.3.2(3.1.2) ir 4.1 punktus: L. A., A. M., I. P., N. P., K. Š., A. B., I. P., R. U., V. J., A. J., A. L., A. R., J. Š., G. J., R. K., D. L., A. L., A. B., V. B., D. D.. Lygiavertės pareigos buvo pasiūlytos ir pareigūnams, kurių kvalifikacija nebuvo aukštesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, ir kurių atžvilgiu pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą pagal Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 4.1 punktą: A. N., R. D., J. B., V. C., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L., R. K., J. K., D. A., R. B., R. J.. Pareiškėjo nuomone, ta aplinkybė, kad pareigybės panaikinimo metu jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, negalėjo būti vertinama kaip pagrindas nesiūlyti jam kito lygiaverčio darbo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-293/2007, yra pažymėjęs, jog DK 135 straipsnyje nėra nustatyta, kad įstatymo garantuota pirmenybė likti tarnyboje netaikoma asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu, todėl atsakovas šią aplinkybę galėjo traktuoti tik kaip papildomą kriterijų sprendžiant, kuris darbuotojas turi likti tarnyboje tuo atveju, kai įstatymas jiems suteikia lygias pirmenybės teises. Baudžiamojoje teisėje veikianti nekaltumo prezumpcija lemia tai, kad asmuo gali būti pripažintas ir traktuojamas kaip padaręs nusikaltimą tik tuo atveju, kai jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

A. K. teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ Kauno teritorinei muitinei nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo nustatytos 492 pareigybės. Šio įsakymo pagrindu Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir sumažintas pareigūnų skaičius. Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3B-361 „Dėl Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąraše, galiojančiame nuo 2004 m. liepos 1 d., buvo numatytos 492 pareigybės: 450 – karjeros (statutinių) valstybės tarnautojų, 42 – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Tuo tarpu 2004 m. birželio 1 d. Kauno teritorinėje muitinėje dirbo 546 pareigūnai ir 77 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Vykdant muitinės pareigūnų atranką, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 buvo sudaryta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija (toliau – ir Komisija). Komisija savo darbe vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Valstybės tarnybos įstatymu, Darbo kodeksu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d įsakymu Nr. 1B-325 „Dėl rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje tvirtinimo ir Lietuvos muitinės pasirengimo dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje priežiūros grupės sudarymo“. Komisijos nariai kartu su skyrių ir postų vadovais apsvarstė atskirai kiekvieną pareigūną. Kadangi į laisvas pareigybes pretendavo du ir daugiau pareigūnų, kurių kvalifikacija buvo įvertinta vienodai, buvo atsižvelgta į postų vadovų nuomonę apie pareigūno profesionalumą, taip pat buvo vadovaujamasi minėtu Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintų Rekomendacijų 5 punkte nustatytais kriterijais: ar pareigūnas buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, ar patrauktas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kiek ir kokių tarnybinių nuobaudų pareigūnui buvo pareikšta per visą darbo laikotarpį muitinėje, ar turi galiojančių tarnybinių nuobaudų, už kokius tarnybinius pažeidimus buvo pareikštos tarnybinės nuobaudos ir kitais. Pareiškėjui 2004 m. vasario 26 d. buvo įteiktas informacinis lapelis Nr. 2P-2.2-4276 apie būsimą tarnybos sąlygų pakeitimą arba atleidimą iš tarnybos dėl pareigybių skaičiaus mažinimo. Pareiškėjas turi aukštesnįjį išsilavinimą, jis studijuoja neakivaizdinėse Lietuvos teisės universiteto Teisės ir muitinės veiklos programos studijose, baigė tris kursus. Nors pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, per trylika darbo metų jam buvo paskirtos 7 nuobaudos, iš jų – vienas papeikimas ir vienas griežtas papeikimas. Pareiškėjui 2004 metais pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir suklastoto dokumento realizavimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. birželio 7 d. buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Paskatinimų per visą darbo laikotarpį pareiškėjas neturėjo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad posto viršininkas R. B. apibūdino pareiškėją kaip nepakankamai atsakingai vykdantį savo pareigas lyginant su kitais tos pačios ir žemesnės kvalifikacijos posto pareigūnais, taip pat į tai, kad Komisija 2004 m. birželio 14 d. nutarė nesiūlyti pareiškėjui posto inspektoriaus pareigų (Komisijos 2004 m. birželio 14 d. protokolas Nr. 7), ir įvertinus tai, kad kitų laisvų pareigų, kurias galima būtų pasiūlyti pareiškėjui atsižvelgiant į jo specialybę ir kvalifikaciją, nebuvo, pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P- 410K buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu G. V. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K 1.16 punktą dėl G. V. atleidimo iš tarnybos, taip pat priteisė G. V. 55 530, 56 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką.

Teismas konstatavo, jog iš Kauno teritorinės muitinės atleidžiamam pareiškėjui G. V. kitos pareigos nepasiūlytos tik dėl to, kad jam baudžiamojoje byloje pareikštas įtarimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nepertraukiamas stažas muitinėje buvo virš dešimties metų, jis mokėsi Lietuvos teisės universitete, buvo baigęs tris kursus, bet jam pareigos nebuvo pasiūlytos, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareigos buvo pasiūlytos kitiems asmenims, kurie turėjo vienodą su pareiškėju kvalifikaciją vienodą išsilavinimą bei jiems taip pat pareikšti įtarimai, tačiau minėti asmenys neturėjo dešimties metų nepertraukiamo darbo stažo muitinėje. Teismas konstatavo, kad lyginant pareiškėjo duomenis su V. B., I. P., L. S. duomenimis, jo kvalifikacija nebuvo žemesnė už minėtų pareigūnų kvalifikaciją taip pat šiems pareigūnams buvo pareikšti įtarimai, jie neturėjo nepertraukiamo dešimties metų darbo stažo muitinėje, o tai reiškia, kad atsakovas pareigas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui, o ne neturintiems pirmumo teisės asmenims. Dėl šių motyvų teismas nusprendė, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 1P-410K1 16 punktas, susijęs su pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, prieštarauja Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir, atitinkamai, turi būti panaikintas.

Teismas taip pat konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu G. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta 30 MGL dydžio bauda, todėl Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punkto prasme į tarnybą pareiškėjas negrąžintinas, tačiau jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Statuto 54 straipsnio 5 dalis įtvirtina trejų metų apribojimą ne tik darbo užmokesčio, bet ir kitoms su tarnybos teisiniais santykiais susijusioms sumoms. Taigi šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti muitinės tarnautojui, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su tarnybos santykiais susijusias išmokas. Apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir šis terminas yra imperatyvus. Įstatymų leidėjas neišskyrė jokių akivaizdžių šios teisinės taisyklės taikymo išimčių. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1735,33 Lt, teismas jam priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - trejus metus (36 mėnesius), kas viso sudaro 62471,88 Lt (1735,33x36 = 62471,88). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tokia pati nuostata suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. A525–2115/2011. Teismo nuomone, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos jam buvo išmokėta išeitinė išmoka už keturis mėnesius – 6941,32, todėl ši išmoka turi būti įskaityta į pareiškėjui naudai priteistinas sumas, atitinkamai, įskaičius išeitinę išmoką pareiškėjui turi būti išmokėta – 55 530, 56 lt suma (62 471,88 – 6941,32 = 55 530,56).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog netenkintinas atsakovo atstovės prašymas pareiškėjui už priverstinę pravaikštą priteisimo atveju priteisti jam tik tą negautų pajamų dalį, iš kurios būtų išskaičiuotos jo pajamos, gautos dirbant kitose darbovietėse po jo atleidimo iš vidaus tarnybos, nes Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo, išaiškino, kad šiose teisės normose nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį. Siekimas sumažinti aptariamas išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Išmokų mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu. Darbuotojui tai galėtų reikšti ne ką kita, kaip materialinės sankcijos taikymą. Įstatymuose neribojama darbuotojo teisės neteisėto atleidimo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-301/2011 grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui pavedė teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visapusiškai įvertinti, ištirti ir pasisakyti sprendime dėl visų tiek pareiškėjo, tiek atsakovo skunde nurodytų asmenų. Tačiau, anot atsakovo, šiame teismo sprendime vėl buvo iš esmės perrašyti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo (kuris buvo panaikintas) argumentai, ir visiškai nepasisakyta dėl muitinės argumentų, dėl ko jie atmetami. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, Kauno teritorinės muitinės nuomone, yra pagrindas dėl materialinės teisės normų pažeidimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis) padaryto priimant skundžiamą teismo sprendimą jį panaikinti, nes teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Darbo kodekso nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu - kai panaikinama pareigybė.

Byloje nagrinėjamu atveju sprendžiama teisinė problema dėl pirmumo teisės užimti laisvą pareigybę, kai ją užimti pretenduoja keletas pareigūnų, kurių prieš tai eitos pareigybės yra panaikinamos.

Ginčo atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 1 dalis (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) nustatė, kad „Muitinės pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatytąją.“

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Invalidui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas yra konstatuota, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Jis šią teisę gali įgyvendinti, kai jis be bendrųjų reikalavimų, kurie keliami tos pareigybės lygiui ir kategorijai, atitinka ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybei, kurią pretenduoja užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1743/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį pareigybės lygis (reikalavimas, kuris susijęs su atitinkamo išsilavinimo turėjimu) ir kategorija yra tik bendrieji kriterijai, kurie taikomi tam tikrai pareigybių rūšiai, kurių (suvienodintų pareigybių) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o muitinės pareigūnų atveju - Muitinės departamento generalinis direktorius ar pareigūnus į pareigas priimantys asmenys (Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4 straipsnis).

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad statutiniams valstybės tarnautojams be reikalavimo atitikti minėtus bendruosius reikalavimus (pareigybės lygį ir kategoriją), kaip bendrieji reikalavimai gali būti nustatyti ir kiti kriterijai, kurie sietini su jo galimybe būti (tapti) statutiniu valstybės tarnautoju (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime taip pat konstatavo, „kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai - stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti nustatyti įstatymu ir žinomi iš anksto. Iš tokių bendrųjų reikalavimų - stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. Gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą.“

Pagal Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 6 straipsnį vienas iš bendrųjų reikalavimų, kurį asmuo turi atitikti, kad galėtų tapti muitinės pareigūnu - jis turi būti nepriekaištingos reputacijos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį „Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo teistas ir nėra išnykęs teistumas; 2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu; 3) jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis.“

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad valstybės tarnautojams, o ypatingai statutiniams, be reikalavimų dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, darbo patirties ir pan., kaip bendrieji reikalavimai, yra nustatyti ir reikalavimai dėl lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, asmeninių savybių, geros reputacijos ir pan..

Tai savo ruožtu lemia, kad sprendžiant klausimą, kuris iš pareigūnų, kurių prieš tai eitos pareigybės yra panaikinamos, turi pirmumo teisę užimti laisvą pareigybę, visų pirma turi būti vadovaujamasi, tiek specialiaisiais, tiek bendraisiais kriterijais, kurie nustatyti atitinkamai pareigybei, t.y., pirmenybė turi būti teikiama tam pareigūnui kurio kvalifikaciniai ir asmeniniai duomenys labiau atitinka konkrečios pareigybės bendruosius ir specialiuosius kriterijus, tame tarpe ir reikalavimus asmeninėms savybėms, reputacijai ir pan.. Ir tik tada, kai šie duomenys kelių pretendentų į atitinkamą pareigybę yra vienodi, atsiranda galimybė, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, taikyti socialines garantijas, kurios nustatytos Darbo kodekse, tame tarpe jo 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį prioritetas suteikiamas didesniam darbo stažui.

Todėl, tais atvejais, kai tarpusavyje konkuruojančių pareigūnų kvalifikaciniai kriterijai iš esmės yra vienodi, pirmenybė turi būti suteikiama tam pareigūnui, kurio asmeninės savybės, reputacija ir pan. yra aukštesni. Tai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama, atsižvelgiant į konkretaus pareigūno tarnybinį elgesį, moralines nuostatas ir pan., tiek praeityje, tiek esamuoju metu. Paprastai, tokios aplinkybės gali būti nustatomos pagal tai kiek konkrečiam pareigūnui praeityje buvo skirta paskatinimų ar tarnybinių nuobaudų, kiek iš jų yra tebegaliojančių, koks jų pobūdis ar buvo konstatuoti tarnybinės etikos reikalavimų pažeidimai ir kt..

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad pareiškėjo kvalifikacija, lyginant su V. B., I. P., L. S. kvalifikacija, kuriems buvo pasiūlyta užimti laisvas pareigybes iš esmės buvo vienoda, t.y., kad visi šie pareigūnai atitiko reikalavimus, kurie yra nustatyti šių pareigybių lygiams ir kategorijoms bei specialiesiems šių pareigybių reikalavimams. Tačiau teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kurie turi ne mažiau kaip 10 m. nepertrauktąjį stažą, nusprendė, kad buvo pažeista pareiškėjo pirmumo teisė užimti laisvas pareigybes, nes pareiškėjas turėjo didesnį nei 10 m. stažą, o kiti pretendentai tokio stažo neturėjo. Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad jis šiuo atveju nevertino Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatų, kurios nustato bendrus reikalavimus pareigūnų asmeninėms savybėms, jų reputacijai.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas už įvairaus pobūdžio tarnybinius nusižengimus buvo baustas 7 kartus, kai kiti pretendentai, arba nebuvo bausti iš viso, arba vienam iš jų buvo skirta tiek viena tarnybinė nuobauda, tiek vienas paskatinimas.

Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės lemia, kad pareiškėjo asmeninės savybės lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, geros reputacijos ir pan. prasme, kurie keliami visiems pareigūnams tarnaujantiems muitinėje, buvo žemesnės už kitų pretendentų į tas laisvas pareigybes.

Visa tai lemia, kad kiti pretendentai bendrųjų reikalavimų užimti šioms pareigybėms prasme, turėjo pirmumo teisę prieš pareiškėją.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą, nes teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

n u s prendž i a:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo G. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas