Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-185-2013

Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00349-2012-6

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., ir nubaustas:

pagal BK 178 str. 4 d. areštu 10 (dešimčiai) parų;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. ir 2 p. bei BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu: griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., apimant švelnesnes bausmes paskirtas pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 187 str. 3 d., nustatyta I. K. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 5 d., apie 11.30 val., būdamas J. B. bute, esančiame Visagine Taikos pr. 84 – 23, iš rankinėje buvusios piniginės, kuri gulėjo prieškambaryje, slapta pagrobė pinigus - 170 litų, priklausiusius nukentėjusiajai J. B.;

I. K. nuteistas ir už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 6 d., apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini) , replėmis sulaužęs 150 litų vertės įėjimo į butą (duomenys neskelbtini) durų spynos šerdį, tuo sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą, pasikėsino įsibrauti į butą ir pagrobti svetimą turtą, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dar nespėjęs praverti buto durų, išgirdo judančio lifto garsą ir, supratęs, kad juo atvyksta žmonės, kurie jį gali pamatyti arba užklupti darantį nusikaltimą, išsigando ir pabėgo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis I. K. neginčija savo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., tačiau prašo skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra laikomas recidyvistu. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kaip minėta, apeliantas padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d.) ir pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.), kurio sankcijoje šalia kitų alternatyvių bausmių, numatyta ir laisvės atėmimo bausmė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. K. jau yra eilę kartų teistas už analogiškas veikas nuosavybei, tačiau tai neturėjo jokios įtakos nuteistojo neigiamai orientacijai pakeisti. Nedirba ir iš byloje esančios darbo biržos pažymos (b.l. 74) matyti, kad darbo neieško. Teismas įvertino I. K. apeliaciniame skunde paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar labiau švelninti bausmes dėl šios aplinkybės nera pagrindo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos minimalios arešto bausmės (BK 49 str. 3 d.), o už nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai jos ribai, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

Skunde prašymas švelninti bausmę grindžiamas teisiamojo posėdžio metu prokuroro prašyta 90 parų galutine subendrinta bausme. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamos teisme vadovaujantis rungtyniškumo principu, todėl prokuroras byloje yra valstybinį kaltinimą palaikantis pareigūnas, viena iš proceso šalių, kuri turi teisę siūlyti bausmės rūšį ir jos dydį. Tačiau teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės ir, skirdamas bausmę, privalo vadovautis Baudžiamojo įstatymo numatytais bausmės skyrimo reikalavimais, kurių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.