- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-1406-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, tretieji asmenys – AB „Swedbank“, Nordea Bank Finland Plc, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė santuoką, sudarytą 1993-10-22 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. Š. ir V. Š. , nutraukti dėl atsakovo V. Š. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą; po santuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š.; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė E. Š. atskiru prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą - gyvenamąjį namą, kitus statinius - kiemo statinius, 0,0808 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamąjį namą, kitus statinius (inžinierinius) kiemo statinius, 0,0464 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąją patalpą – parduotuvę ir 201/7135 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); 4) negyvenamąją patalpą - universitetą (auditorijų pastatą) su bendro naudojimo patalpomis ir 1/2 dalį priklausinių iš kito registro – 1/2 dalį kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 5) negyvenamąją patalpą - banko patalpą su bendro naudojimo patalpomis, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat areštuoti: 1) ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 3608 vnt. paprastųjų vardinių 10 (dešimt) litų nominalios vertės UAB „Domus Sola“, akcijų (nominali vertė 36 080 Lt) bei UAB „Domus Mea“ akcijas; 3683672,88 Lt sumai atsakovui V. Š. priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bei įpareigoti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2006-12-19 nuomos sutartį Nr. 2006/12/19 sudarytą su V. Š. nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokėti E. Š. į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią AB SEB banke; įpareigoti Vytauto Didžiojo Universitetą 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2004-08-09 nuomos sutartį Nr.2006/12/19 sudarytą su V. Š. nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokėti E. Š. į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią AB SEB banke.
Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė - 5711557,38 Lt. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad atsakovas skolino tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, tretieji asmenys dalį paskolintų lėšų grąžino ir atsakovas yra gavęs šias pinigines lėšas kaip nuomos mokestį, dividendus. Nuomininkai - Vytauto Didžiojo universitetas ir Nordea Bank Finland Plc nuomojasi ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau visos pajamos iš šio nekilnojamojo turto nuomos, vadovaujantis 2010-03-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, yra mokamos tik į atsakovo banko sąskaitas ir tokia situacija nepagrįstai pažeidžia ieškovės teises, kadangi nėra užtikrinamas ginčo turto bendrasis režimas, ieškovei daroma didelė materialinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės E. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo ieškovei ir atsakovui ieškinyje nurodytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių 3608 vienetus paprastųjų vardinių 10 (dešimt) litų nominalios vertės UAB „Domus Sola“ akcijų ir UAB „Domus Mea“ akcijas bei atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 3683672,88 Lt sumai. Likusioje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, jog, ieškovei patikslinus ieškinį ir pareiškus naujų reikalavimų bei padidinus ieškinio sumą, būtina areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, sudarančius dalintino turto balansą bei ieškovės reikalavimų užtikrinimui pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, siekiant tinkamai užtikrinti CK 3.118 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad 2009-09-30 nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas įpareigoti nuomininkus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ir Vytauto Didžiojo Universitetą ½ dalį nuomos mokesčio pagal sudarytas nuomos sutartis mokėti ieškovei, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo, todėl prašymo šioje dalyje netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. Š. prašo nutartį dalyje, kurioje netenkintas ieškovės prašymas dėl įpareigojimo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir Vytauto Didžiojo Universiteto ½ dalį mokamų nuomos mokesčių nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokėti ieškovei į jai priklausančią banko sąskaitą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ½ dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2006-12-19 nuomos sutartį, ir Vytauto Didžiojo Universitetą ½ dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2004-08-09 nuomos sutartį, sudarytas su atsakovu nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokėti ieškovei į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią AB SEB banke. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai patvirtina, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino vadovaudamasis vienintele prezumpcija, jog ieškovė teismo nurodytiems kreditoriams yra įsipareigojusi kaip atsakovo sutuoktinė ir bendraskolė, tačiau tokios teismo išvados prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas iš kreditorių gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams. Ieškovei nėra atsiradusi solidarioji prievolė, kadangi ji pagal byloje esančius rašytinius įrodymus buvo tik laiduotoja, bet ne bendraskolė pagal kreditavimo sutartis. Teismas, nagrinėdamas ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo laidavimo sutarties esmės ir paskirties, kai tuo tarpu laiduotojo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prisiimtos prievolės (CK 6.81 str. 1 d.). Visos kreditorių sumos buvo pervestos tik į atsakovo banko sąskaitas ir buvo panaudotos išimtinai atsakovo nuožiūra. Įstatymas nenumato galimybės vienam iš bendraskolių reikalauti, o teismui įpareigoti bendraskolį įvykdyti dalį prievolės, nes toks įpareigojimas reikštų tarp šalių sudarytos sutarties keitimą (CK 6.192 str. 4 d.). Nuomos sutartys buvo sudarytos santuokos metu, todėl gaunamos pajamos iš šio turto yra priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o tuo tarpu atsakovas nepagrįstai vienas naudojasi iš šio turto gaunamomis pajamomis, taip pažeidžiami ieškovės teisės ir teisėti interesai, neužtikrinamas turto bendras režimas, o ieškovei daroma didelė materialinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. Š. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė yra susipažinusi su kreditavimo sutartimis ir jas pasirašiusi. Įstatyme nėra numatyta reikalavimo, jog tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis turi išreikšti sutikimą žodžiu ar raštu. Kredito sutarčių pagrindu gautos piniginės lėšos buvo naudojamos šeimos verslui ir tokia paskola pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sukuria solidariąją prievolę. Todėl pagal nuomos sutartis su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi ir Vytauto Didžiojo Universitetu ½ dalį šių pajamų paskyrus ieškovei, atsakovas negaudamas ½ dalies pajamų iš bendro sutuoktinių turto, privalėtų vienas vykdyti sutuoktinių solidariąsias prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 1-12). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patikslintą ieškinį, jame pareikštus naujus reikalavimus, padidintą ieškinio sumą bei CK 3.118 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, areštavo ieškovei ir atsakovui ieškinyje nurodytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 3608 vienetus paprastųjų vardinių 10 (dešimt) litų nominalios vertės UAB „Domus Sola“ akcijas ir UAB „Domus Mea“ akcijas bei atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 3683672,88 Lt sumai. Prašymo įpareigoti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2006-12-19 nuomos sutartį Nr. 2006/12/19 ir Vytauto Didžiojo Universitetą 1/2 dalį nuomos mokesčio, mokėtino pagal 2004-08-09 nuomos sutartį Nr.2006/12/19 sudarytas su V. Š. nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokėti E. Š. į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, netenkino. Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo laidavimo sutarties esmės ir paskirties, kai tuo tarpu laiduotojo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prisiimtos prievolės (CK 6.81 str. 1 d.). Nuomos sutartys buvo sudarytos santuokos metu, todėl gaunamos pajamos iš šio turto yra priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o tuo tarpu atsakovas nepagrįstai vienas naudojasi iš šio turto gaunamomis pajamomis, taip pažeidžiami ieškovės teisės ir teisėti interesai, neužtikrinamas turto bendras režimas, o ieškovei daroma didelė materialinė žala. Tačiau tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės ir atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, areštavo ieškinyje nurodytą konkretų turtą ieškinio reikalavimų sumai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu padidinta ieškinio suma ir pareikštus naujus reikalavimus bei siekiant užtikrinti CK 3.118 straipsnio nuostatų taikymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškinyje nurodytą turtą.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nuomos sutartys su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi ir Vytauto Didžiojo Universitetu buvo sudarytos santuokos metu, todėl gaunamos pajamos iš šio turto yra priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai vienas naudojasi iš šio turto gaunamomis pajamomis, taip pažeisdamas ieškovės teisės ir teisėtus interesus, neužtikrinamas turto bendras režimas, o ieškovei daroma didelė materialinė žala. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas dar 2009-09-30 nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo pradiniame ieškinyje prašomą areštuoti turtą ir įpareigojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ir Vytauto Didžiojo Universitetą ½ dalį mokamų nuomos mokesčio nuo 2010-10-01 mokėti ieškovei ir jai priklausančią banko sąskaitą. Dėl šios nutarties atsakovas V. Š. padavė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį pakeisti, papildant: įpareigoti ieškovę solidariai su atsakovu vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, t.y. nuo 2009-10-12 mokėti ½ dalį grąžinamos paskolos ir palūkanų mokamų pagal 2003-07-01 ir 2007-11-12 kreditavimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-30 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, jog teismas, įpareigodamas mokėti nuomininkus ½ dalį nuomos mokesčio į ieškovės sąskaitą, pažeidžia šalių lygiateisiškumą, kadangi vienam atsakovui tenka našta vykdyti sutuoktinių santuokos metu įgytas prievoles. Taigi apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusioje nutartyje jau išanalizavo, ištyrė ir įvertino ieškovės argumentus bei motyvus analogiškai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą pasisakyti dėl tų pačių ieškovės atskirojo skundo argumentų bei motyvų.
Apeliantės atskirojo skundo motyvai dėl laidavimo sutarties esmės ir paskirties, dėl iš nuomos sutarčių gaunamų piniginių lėšų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl minimų atskirojo skundo argumentų taip pat nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Nors atskirajame skunde apeliantė ir nurodo, kad teismui, neįpareigojus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir Vytauto Didžiojo Universiteto ½ dalį mokamų nuomos mokesčių nuo 2010-10-01 mokėti į jai priklausančią banko sąskaitą, ieškovė patiria materialinę žalą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).
Dėl kitų ieškovės E. Š. atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovės valstybei priteistinos 14,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14 (keturiolika) litų 10 centų pašto išlaidų.