- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-3228-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02605-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. 2015 m. kovo 14 d. apie 14.00 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 31, vairuodamas automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po susidūrimo, kai nėra nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
G. R. paaiškino, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, nes jo vairuojamas automobilis didesnis. Vairuoja 30 metų, tačiau jokio kontakto ar garso negirdėjo. Savo automobilį pastatė atbuline eiga, lijo. Automobilių apgadinimai minimalūs. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. R. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Liudytojas V. O. parodė, kad atliekant tyrimą, asmens elgesys kėlė įtarimų, būtent, išlipęs iš automobilio, lietui lyjant, valė automobilio vietą su kuria buvo kontaktas, nors visas automobilis buvo nešvarus. Be to, nustatytos liudytojos, kurios nurodė, kad suveikė kito stovinčio automobilio garso ir šviesos signalizacija. Vairuotojas G. R. važiavo priekine eiga, todėl turėjo pamatyti šviesos signalizacija. Vairuotojas visą laiką neigė kaltę, buvo nusiteikęs priešiškai. Automobilis buvo apžiūrėtas tą pačią dieną. Aplinkybes nurodė savo tarnybiniame pranešime.
Liudytoja G. B. parodė, kad rado raštelį, kuriame buvo parašyta kas apgadino jos automobilį ir telefono numeris. Paskambinus telefonu, mergina nurodė, kad apgadino automobilis, kuris stovi priešais, kad suveikė signalizacija. Bandė ieškoti to asmens, tačiau nesulaukė, todėl iškvietė policiją. Padaryta žala 280 eurų, apgadinimai braukiamojo pobūdžio.
Pažeidimų faktas ir G. R. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 31, bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 3), D. V. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2016-03-14 apie 14 val. per buto langą pamatė, kaip automobilis Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas įsiparkuoti atsirėmė į stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po smūgio įsijungė Mercedes Benz, signalizacija. Neišlipęs vairuotojas atbuline eiga įsiparkavo į kitą vietą. Vairuotojas išlipo, nuėjo kelis metrus, grįžo atgal, paėmęs skudurą pradėjo valyti galinį mašinos stiklą, kitus stiklus, priekines lempas ir buferį, nors tuo metu lauke lijo. Vietą, kuria atsitrenkė į Mercedes Benz, valė plačiau ir ilgiau (b. l. 5), R. P. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2016-03-14 apie 14 val. iš savo buto kambario per langą pamatė, kaip automobilis Jeep, valst. Nr (duomenys neskelbtini) važiuodamas priekine dešine puse atsitrenkė į stovintį Merdcedes Benz. Matė, kaip po smūgio įsijungė automobilio signalizacija. Džipo vairuotojas nesustojo, pavažiavo atgal ir pastatė automobilį, sugrįžo atgal, ir pradėjo valyti automobilio langus, vėliau pradėjo trinti tą vietą, kuria atsimušė (b. l. 6), G. R. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-0314 apie 14 val. atvažiavo į Kęstučio g. 73 namo kiemą, pastatė mašiną, jokio kontakto nepajuto ir parėjo namo (b. l. 7), G. B. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2016-03-14 apie 13.10 val. grįžo iš darbo namo automobiliu Mercedes Benz, pastatė jį kieme. Tą pačią dieną rado raštelį, kad kažkas matė, kaip jos automobilis buvo apgadintas ir buvo nurodytas telefono numeris. Paskambinus mergina papasakojo, jog matė, kaip buvo apgadintas jos automobilis, nurodė valstybinį numerį. Neradę automobilio savininko iškvietė policiją (b. l. 8), transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad rasti techniniai defektai ant priekinio bamperio dešinės pusės, išvadoje nurodyta, kad apgadinimai atitinka su transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, apgadinimai sukelti eismo įvykio metu (b. l. 14), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 16-20).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl baustinas.
Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Teismas G. R. argumentus dėl to, kad nejautė automobilių kontakto, vertina tik kaip gynybinę poziciją. Liudytojas V. O., liudytoja G. B. nurodė, kad eismo įvykį stebėjo liudytojos D. V. (b.l.5) ir R. P. (b.l.6) kurios nurodė, kad suveikė kito stovinčio automobilio garso ir šviesos signalizacija. Šių liudytojų teismui nepavyko apklausti teismo posėdyje, tačiau jų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai. Byloje nėra jokių duomenų, įgalinančių manyti, kad šie asmenys siekia apkalbėti G. R. teisės pažeidimų padarymu. Teismas sutinka su specialisto V. O. argumentu, kad asmuo negalėjo nematyti šviesos signalų, nes važiavo priekine eiga.
Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje G. R. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
G. R. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 eurų bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. R. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30 ¹ str., nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16056102953.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.