- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-259-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06566-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- N. Ž., L. Ž.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-657-766/2023 pagal pareiškėjų L. Ž. ir N. Ž. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. Ž. ir N. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad jų santuoka faktiškai iširo dėl savitarpio nesupratimo, lojalumo vienas kitam stokos, skirtingo požiūrio į gyvenimą, nesutapusių charakterių, moralinės paramos trūkumo. Jau daugiau kaip 1 metus laiko sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, jų teigimu, jau nieko bendro tarp jų nebėra, tolimesnis šeimos gyvenimas nebeįmanomas, įsitikinę, kad jų santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nėra jokios galimybės. Kreditorių neturi, abu yra visiškai veiksnūs. Gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų - K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, bendro turto padalijimo ir kitus klausimus išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. vasario 2 d. sprendimu prašymą tenkino - nutraukė L. Ž. ir N. Ž. santuoką (toliau kartu vadinamų Šalimis), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: L. Ž. santuokinę pavardę „Ž.“, N. Ž. – pavardę „Ž.”, patvirtino pareiškėjų L. Ž. ir N. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) tokiomis sąlygomis:
„1. Santuokos metu mes, sutuoktiniai, neįgijome jokio nekilnojamojo turto, kuris priklausytų mums, sutuoktiniams, bendrąja jungtine nuosavybės teise ir kurį reiktų pasidalinti.
2. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ir asmenine nuosavybės teise priklauso N. Ž..
3. Nepilnametės dukters K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma jų mamos L. Ž. gyvenamojoje vietoje iki vaikų pilnametystės.
4. N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti dukters K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Išlaikymas pradedamas skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini). Vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko mama L. Ž..
5. N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti sūnaus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas pradedamas skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini). Vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko mama L. Ž..
6. Tėvai su vaiku bendrauja, auklėja abu bendru sutarimu. Šalys susitaria, kad tėvas N. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. Ž. ir L. Ž. tokia tvarka:
6.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val., jam pasiimant vaikus su savimi ir juos parvežant į vaikų gyvenamąją vietą, pas mamą.
6.2. Šalys susitaria, kad nė viena iš jų nedarys jokio spaudimo nepilnamečiams vaikams dėl bendravimo su tėvu N. Ž. tvarkos. Sprendžiant dėl susitikimų su tėvu N. Ž. laiko ir vietos, kiekvienu atveju bus atsižvelgiama išimtinai į nepilnamečių vaikų norą ir pageidavimą, jų sveikatos būklę bei užimtumą.
6.3. Šalys susitaria, kad esant vaikams pagal sutartą bendravimo tvarką pas vieną iš tėvų, jis įsipareigoja netrukdomai leisti bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, SMS žinutėmis, „Facebook“, „Skype“.
7. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų pavardės lieka tos pačios: „Ž.“ ir „Ž.“.
8. Pareiškėjai neprašo vienas iš kito priteisti išlaikymo.“
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjas N. Ž. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti apeliantui N. Ž. iš L. Ž. 300 Eurų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas nepatikrino procesiniuose dokumentuose - prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių - nurodytų faktų teisingumo ir neteisingai nustatė, kad „gyvendami kartu“ pareiškėjai susilaukė „dviejų vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai turi tik vieną nepilnametį vaiką – dukrą K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) Sūnus L. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų santuokos sudarymo (o ne kaip nurodyta teismo sprendime (duomenys neskelbtini)). S. L. yra pilnametis, jam (duomenys neskelbtini) metai, todėl teismas nepagrįstai nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina bei nepagrįstai nustatė pareiškėjo ir sūnaus bendravimo tvarką. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė išlaikymą sūnui L. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nes sūnus jau yra pilnametis, o pilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nėra sprendžiamas jo tėvų santuokos nutraukimo byloje.
3.2. Kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo inicijavo pareiškėja L. Ž., kuri, apeliantui esant užsienyje, 2022 m. rugsėjo mėnesį į apelianto elektroninį paštą atsiuntė pareiškėjų abiejų vardu parengtą 2022 m. rugsėjo 26 d. datuotą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apelianto darbas yra prie sunkvežimio vairo, jis nuolat yra kelyje, todėl prašymą pasirašė jo neperskaitęs, nepastebėjo, kad jame neteisingai yra nurodyti ne tik duomenys dėl sūnaus L. amžiaus, bet ir neteisingai nurodytos kitos aplinkybės: santuokos sudarymo vieta ir šeimos iširimo priežastys. Pareiškėjai santuoką sudarė ne Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, o (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas savo sprendime šią klaidą ištaisė.
3.3. Teismas sprendime nurodė, kad „santuoka faktiškai iširo dėl savitarpio nesupratimo, lojalumo vienas kitam stokos, skirtingo požiūrio į gyvenimą, nesutapusių charakterių“. Teismas nurodė, kad „daugiau kaip 1 metus laiko sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių“. Šios priežastys neatitinka tikrovės, nes šeima iširo dėl netinkamo pareiškėjos L. Ž. elgesio. Per 21 bendro gyvenimo metus sutuoktinė dirbo apie tris metus. Šeimą apeliantas išlaikė vienas, todėl ir ieškojo darbo užsienyje, kad šeima būtų aprūpinta. Sutuoktinė neprisidėjo prie šeimos biudžeto, tik išlaidavo. L. Ž. veisė kates, šunis ir kitus gyvūnus, kuriuos apeliantas taip pat turėjo išlaikyti. Vienu metu namuose buvo apie 30 kačių ir 30 šunų, dalis gyveno gyvenamosiose patalpose. Kaimynai skundėsi dėl nuolatinio šunų lojimo, todėl L. Ž. buvo oficialiai įspėta, kelios dešimtys gyvūnų išvežta į gyvūnų prieglaudą. Tačiau po kurio laiko sutuoktinė priveisė naujų gyvūnų. Namuose tvyrojo smarvė, triukšmas, visur buvo pilna išmatų, plaukų, šlapimo, suniokoti baldai, gyvenamojo namo patalpų sienos, grindys. Apeliantas bandė kalbėti su sutuoktine, jog gyventi tokiomis antisanitarinėmis sąlygomis neįmanoma, bet sutuoktinė atsakydavo, kad jei jam nepatinka jos gyvenimo būdas, gali skirtis. Būtent toks elgesys ir tapo skyrybų priežastimi.
3.4. Teismas, patvirtindamas Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnį, 3.53 straipsnio 4 dalį. Teismas nesilaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo ne formaliai, bet realiai įvertinti visas sutarties sąlygas, ir nepagrįstai nenustatė, kad šia sutartimi iš esmės pažeidžiamos apelianto, t. y. vieno sutuoktinio, teisės ir teisėti interesai, kad sutarties sąlygomis be pagrindo ribojamos jo teisės, nes teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto abiem vaikams išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) Apeliantas buvo grįžęs į Lietuvą 2022 m. rugpjūčio 25 d. Dukros reikmėms išleido apie 1 000 Eur, paliko pinigų vadovėliams, kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms. Pinigus dukros išlaikymui siuntė iki 2023 m. sausio mėnesio. S. L. studijuoja (duomenys neskelbtini), kolegijoje, (duomenys neskelbtini) kurse. Visus jo studijų metus apeliantas mokėjo už sūnaus buto nuomą, į jo sąskaitą per 2022 metus (iki 2023 m. sausio 1 d.) pervedė bendroje sumoje 7 000 Eur. D. K. išlaikymui per 2022 metus pervedė taip pat 7 000 Eur, pervesdamas pinigus į dukros ir į L. Ž. sąskaitą, todėl neteisinga ir nesąžininga priteisti išlaikymą vaikams už atgalinį laiką, t.y. nuo (duomenys neskelbtini).
3.5. Apeliantas su L. Ž. neaptarė ir nesusitarė nei dėl vaikų išlaikymo, nei dėl kitų būtinų aptarti santuokos nutraukimo sąlygų. L. Ž. be apelianto žinios ir sutikimo pateikė teismui 2022 m. gruodžio 20 d. datuotus patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu ir Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas skundžiamu sprendimu patvirtino. Apeliantas pasirašė tik patikslintą prašymą, bet nepasirašė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes L. Ž. jam tokio dokumento nesiuntė. Tik teismui priėmus sprendimą apeliantas gavo patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją. Apelianto parašas ant minėto dokumento yra suklastotas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš pareiškėjo N. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl procesiniuose dokumentuose padarytų rašymo klaidų dėl pilnamečio sūnaus L. Ž. teismas neturėjo tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4.2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Kadangi pareiškėjas buvo neištikimas, smurtavo, paliko šeimą ir gyvena su kita moterimi, ne kartą pareiškėjui sutuoktinė siūlė nutraukti santuoką. Pareiškėjas buvo grįžęs į Lietuvą 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir sutiko santuoką nutraukti bendru sutikimu, nekeliant kaltės klausimo, sutuoktiniai aptarė sąlygas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė, kad nepilnametei dukrai K. Ž. N. Ž. teiks išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o kadangi pilnametis sūnus L. Ž. yra (duomenys neskelbtini) kolegijos studentas, tėvas toliau teiks sūnui paramą po 300 Eur kas mėnesį. Susitarė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atiteks N. Ž., nes registruotas jo vardu, tačiau buvo įgytas sūnaus L. Ž. poreikiams ir šiuo automobiliu naudojosi sūnus.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjas neteisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad šeima iširo dėl netinkamo pareiškėjos L. Ž. elgesio. Pareiškėjas nebuvo vienintelis išlaikantis šeimą, o užsienyje dirba pastaruosius penkerius metus. Be to, pareiškėjas pats skatino ir leido vaikams namuose turėti augintinius, skatino turėti veislyną. Sutuoktinių nesutarimų priežastimi buvo pareiškėjo nesiskaitymas su šeimos vertybėmis, nelojalumas, smurtas, alkoholio vartojimas, santuokinė neištikimybė.
4.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendime neteisingai nurodytas momentas, nuo kurio pareiškėjas moka išlaikymą nepilnametei dukrai K. Ž.. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pervedė į sutuoktinės banko sąskaitą net 7 000 Eur nepilnametės dukters išlaikymui. Pareiškėjas kompensavo dukters telefono įgijimo išlaidas, pervesdamas 45 Eur sumą, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Piniginių lėšų pervedimas nepilnamečiam vaikui nereiškia tinkamo prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą vykdymu, nes nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina, su kuria gyvena nepilnametė K. Ž..
4.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta būtinybę remti pilnametį sūnų L. Ž., nes teigia mokėjęs už sūnaus buto nuomą, pervedęs tiesiogiai sūnui pinigines lėšas. Per visą laikotarpį, kuomet buvo sprendžiami klausimai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, keičiamasi dokumentais ir šalinami procesinių dokumentų trūkumai, sprendžiami su vaikų išlaikymu, parama susiję klausimai, pareiškėjas turėjo suvokti išdėstytas sąlygas, net ir tas, kurios nurodytos klaidingai (pilnamečio vaiko dalyje).
4.6. Pareiškėjas neteisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad su L. Ž. neaptarė ir nesusitarė dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Priešingai, santuokos nutraukimo priežastis ir sąlygas pareiškėjai sutarė dar 2022 m. rugpjūčio mėn., vėliau bendravo telekomunikacijų priemonėmis, elektroniniu paštu, „Viber“ programėle, net du kartus keitėsi procesiniais dokumentais, pareiškėjas dokumentus pasirašė, siuntė elektroniniu paštu, vėliau gavo patikslintus dokumentus, juos pasirašė ir siuntė paštu, todėl suvokė, kokias pasekmes sukelia parengti procesiniai dokumentai. Teiginiai, kad pareiškėjo parašas ant patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių suklastotas, yra nepagrįsti ir melagingi.
4.7. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde neigia susipažinęs su pateiktų dokumentų turiniu, neigia ir savo valią nutraukti santuoką bendru sutikimu pagal šalių aptartas sąlygas. Pareiškėjas du kartus gavo procesinius dokumentus, todėl suprato tokių dokumentų turinį, ir pareiškėjo valia niekaip nebuvo apribota. Pareiškėjas, antrą kartą gavęs iš L. Ž. dokumentus ir susipažinęs su turiniu, kokių siekiama pasekmių, o ir pamatęs netikslumus, galėjo prieštarauti, tikslinti, keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą. Tai, kad procesiniuose dokumentuose buvo padaryti rašymo apsirikimai dėl pilnamečio L. Ž., nereiškia, jog pareiškėjas negalėjo suvokti sutarties esmės. Pareiškėjas nepagrįstai neigia pasirašęs patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Taigi, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tenka pareiga patikrinti, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta.
7. CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.
8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, jog teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-378/2022, 13 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino procesiniuose dokumentuose - prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių - nurodytų faktų teisingumo. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodė neteisingą vaiko L. Ž. gimimo datą. Pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs duomenų teisingumo, skundžiamu sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, įtvirtintos sąlygos dėl pareiškėjo pareigos teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui L. Ž. ir bendravimo su juo tvarka. Kaip jau minėta, pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, turi būti aptarta ir įvertinta, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju konstatuotina, jog aptartos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia pareiškėjo interesus, todėl sutartis dėl santuokos nutrukimo pasekmių negali būti tvirtinama.
10. Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo, apeliantas taip pat nesutinka su prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jog santuoka iširo iš esmės dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto įsitikinimu, santuoka iširo dėl sutuoktinės L. Ž. kaltės. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, jog neteisinga ir nesąžininga priteisti išlaikymą vaikams už atgalinį laiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kadangi jis šiuo laikotarpiu vaikus išlaikė, o su sutuoktine L. Ž. neaptarė ir nesusitarė nei dėl vaikų išlaikymo, nei dėl kitų būtinų aptarti santuokos nutraukimo sąlygų. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijos nepasirašė, jo parašas suklastotas.
11. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, jog sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galimai pažeidžianti vieno iš sutuoktinių (apelianto) teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti laikoma sudaryta.
12. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgus į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apimtį bei pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.
13. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
14. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.