Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui 2012-04-07 surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. G. padarytų Kelių eismo taisyklių 14 ir 155.10 punktų reikalavimų pažeidimų, pareigūnas priėmė sprendimą ir dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir tą pačią dieną, t.y. 2012-04-07 surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę.

Motyvuojamoji dalis

R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

LR ATPK 269 str. 7 d. nurodyta, kad padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str., 126 str., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama arba uždraudžiama vairuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.

2009-03-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. bei 126 str.

Nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta policijos pareigūnų teisė priverstinai nuvežti transporto priemonę esant nustatytoms atitinkamoms aplinkybėms ir pagrindams.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teismas, skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė įstatymą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad savo išvadas apie tai, kad pažeidėjo elgesys kelia grėsmę aplinkiniams, teismas grindė išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais.

Iš pažeidėjo R. G. parodymų matyti, kad nors jis savo kaltę dėl ATPK 126 str. 1 d. ir neigė, tačiau jo nurodytos įvykio aplinkybės apie tai, kad jo automobilis buvo pastatytas parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, kad automobilį paliko ten, nes buvo išgėręs ir nenorėjo vairuoti, o paskambinus policijos pareigūnams, jis atvyko prie savo automobilio ir pastatė jį tinkamoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, neužstatydamas jokio pravažiavimo ar įvažiavimo, nepaneigtos byloje surinktais įrodymais. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad jiems nurodžius automobilio vairuotojui atvykti į vietą ir patraukti automobilį, R. G. atvyko ir nuvairavo automobilį kelis metrus iki parkavimo vietos automobilių stovėjimo aikštelėje. Policijos pareigūnai tvirtino, kad pažeidėjas girtas vairavo automobilį o R. G. neigė vairavęs, o tvirtino jį tik kelis metrus pastūmęs. Tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo dėl šios aplinkybės kilo ginčas. R. G. jautėsi neteisingai nubaustas, policijos pareigūnai patvirtino, kad pažeidėjas buvo piktas ir agresyvus būtent dėl kilusio konflikto. Visų paminėtos aplinkybės, teismo nuomone, neduoda pagrindo konstatuoti, kad R. G. nustatytas girtumas ir tarp pažeidėjo ir pareigūnų kilęs konfliktas galėjo būti tos aplinkybės, leidžiančios pareigūnams teigti, kad R. G. elgesys yra agresyvus, įtartinas ir dėl to kyla įtarimas, kad jis gali vairuoti automobilį neblaivus ir taip kelti realią grėsmę eismo saugumui.

Aukščiau paminėtuose teisės aktuose policijos pareigūnams teisė priverstinai nuvežti transporto priemonę suteikiama tik esant nustatytoms atitinkamoms aplinkybėms ir pagrindams.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnai minėta jiems suteikta teise pasinaudojo tinkamai neįvertinę situacijos, nes nesant pakankamam pagrindui manyti, kad R. G. gali vairuoti transporto priemonę bei jo automobiliui esant automobilių stovėjimo aikštelėje, kur jis negalėjo sukelti grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdyti saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, jos priverstiniam nuvežimui nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad, įvertinus visų šių aplinkybių visetą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad R. G. priklausanti transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, nesant tam objektyvių ir teisėtų pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulio 2012 m. balandžio 4 d. priimtą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu R. G. priklausantis automobilis BMV 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, panaikinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.