Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. J., R. J., antstoliui A. S. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkei V. J. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. J. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio – mokamo sutuoktiniui V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10381 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-88813 dėl 120 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. J. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė V. J. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su R. J. (v. b. l. 6). Duomenų, jog tarp skolininkės V. J. ir sutuoktinio R. J. būtų sudaryta vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartys byloje nėra (v. b. l. 8, 11). Antstolis 2020 m. vasario 5 d. turto arešto aktu Nr. S1e-12032 areštavo skolininkei V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui R. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, į. k. 193180814, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 % gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v. b. l. 25-26).

Vadovaudamasis CPK, antstolis skolininkei išsiuntė 2020 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S1e-12044 dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kartu išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka forma (v. b. l. 27-28). Skolininkė per nustatytą terminą antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Pareiškėja prašo nustatyti skolininkės V. J. ir skolininkės sutuoktinio R. J. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame turte ir pripažinti skolininkės V. Juozaitienės nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio R. Juozaičio turto – darbo užmokesčio, mokamo VSDFV Klaipėdos skyriuje. Nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 5 d. turto arešto aktu Nr. S1e-12032 areštavo skolininkei V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui R. J., VSDFV Klaipėdos skyriuje, į. k. 193180814, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 % gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Pažymėtina, kad CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 %, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš teismui pateikto 2020-04-29 rašto matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje R. J. yra mokama socialinio draudimo senatvės pensija.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys tarp skolininkės V. J. ir jos sutuoktinio R. J. sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų skolininko ir sutuoktinės santuokos metu nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkinamas, nustatant, jog skolininkei V. J. priklauso ½ dalis sutuoktinio R. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CPK 667, 737 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinio R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10381 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.