Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J.Syko nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nutarimas motyvuojamas tuo, kad surinkti duomenys – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektoriaus E. G. pranešimas, Brazilijos Federacijos Respublikos policijos raportas ir teismo medicinos specialisto išvada – patvirtina, jog V. B. mirties priežasties nelėmė apsinuodijimas.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. Syko 2007-12-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J.Syko 2007-12-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad iš gautų dokumentų matyti, jog V. B. mirties priežastis – ūmus miokardo infarktas. Jokių sužalojimų, nuodingų, toksinių medžiagų ar alkoholio mirusiojo skysčiuose nerasta. Tai patvirtina Brazilijos Federacinės Respublikos teismo medicinos specialisto oficiali išvada. Neradus jokių kontraindikacijų, mirusiojo kūnas buvo konservuotas, panaudojant fenolo rūgštį ir alkoholį, enzimus ir formaliną. V. B. mirė dėl ligos, sužalojimų jo kūne nerasta, taip pat negauta jokių duomenų apie kokią nors nusikalstamą veiką jo atžvilgiu. Todėl konstatavus, kad nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir L. B. pranešimas apie galbūt nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingas, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė aplinkybę, jog buvo būtina apklausti laivo įgulą dėl darbo laive sąlygų kenksmingumo. Laivo kapitonas D. B. paaiškinime nurodė, kad darbo laive sąlygos nebuvo kenksmingos, kiti įgulos nariai taip pat nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad sąlygos dirbti laive buvo kenksmingos. Brazilijos Federacinės Respublikos teismo medicinos specialisto išvadoje nenurodomos jokios kontraindikacijos (toksinės medžiagos mirusiojo kūne, kiti neigiami veiksniai, galėję turėti įtaką mirčiai). Jeigu laive būtų buvę kenksmingos sąlygos darbui ir jos būtų turėjusios įtaką V. B. mirčiai, tuomet lavono kūno tyrimo metu būtų rastos atitinkamos kenksmingos medžiagos ir tai būtų buvę užfiksuota teismo medicinos specialisto išvadoje. Tačiau tokių duomenų nėra. Pakartotinį lavono kūno tyrimą daryti yra visiškai netikslinga ir beprasmiška, nes lavonas buvo konservuotas panaudojant chemiškai aktyvias medžiagas, kurios negrįžtamai pakeitė lavono skysčių cheminę sudėtį. Skundžiamojoje nutartyje remiamasi L. B. teiginiais, kad V. B. širdies ligomis nesirgo, todėl miokardo infarktą lėmė kenksmingos darbo laive sąlygos. Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Be jau anksčiau minėtos teismo medicinos specialisto išvados, medicininėje literatūroje taip pat nenurodoma, kad ūmų miokardo infarktą galėtų sukelti toksinės medžiagos. Todėl tvirtina, kad V. B. mirė nuo ūmaus, staiga ištikusio miokardo infarkto, kuriam įtaką daryti toksinės medžiagos negalėjo ir nedarė.

Prokuroras prašo skundą tenkinti.

L. B. prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. B. mirties priežasties nustatymo, nors nustatyta, kad V. B. rastas miręs laive „Vega“, plaukiojančiame su Lietuvos Respublikos vėliava, Atlanto vandenyne, ties Brazilijos pakrante, Brazilijos Federacinės Respublikos teritoriniuose vandenyse.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 168 str. nustatytais pagrindais ir tvarka galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra teismo medicinos specialisto išvados vertimo į lietuvių kalbą. Brazilijos Federacinės Respublikos fizinių asmenų civilinio registro mirties liudijime nurodyta, kad V. B. mirties priežastis - ūmus miokardo infarktas.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo ar pareiškimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo patikrinti visas versijas, taip pat ir L. B. nurodytą versiją dėl netinkamų galbūt kenksmingų darbo sąlygų laive. L. B. nurodytos aplinkybės nėra akivaizdžiai neteisingos, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo jos nebuvo tikrinamos. Kokiais duomenimis remdamasis prokuroras padarė išvadą, kad nėra duomenų apie kenksmingas mirusiojo darbo sąlygas, iš tiesų nėra aišku, nes tam patikrinti nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, tai yra apklausti asmenys, kurie dėl kenksmingų darbo sąlygų, kaip nurodė L. B., nutraukė darbo santykius, nesiaiškinta, ar buvo atliktas lavono kraujo tyrimas, ar buvo anksčiau nustatyti darbo saugos pažeidimai minėtame laive ir t. t.

Pažymėtina, kad Generalinio prokuroro 2003-05-07 nurodyme dėl nusikalstamų veikų mirties priežastims nustatyti ikiteisminio tyrimo pradžios ir šių nusikalstamų veikų statistinių kortelių pildymo tvarkos 1.1.2. punkte nurodyta, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie asmens mirties faktą ir nustačius, kad ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mirė nepilnametis, nenustatyta mirusiojo asmenybė ar yra pagrindo manyti, kad asmuo nusižudė ar tapo nelaimingo atsitikimo auka, reikia pradėti ikiteisminį tyrimą ir nesant duomenų, kad asmens atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo tikslas šiuo atveju yra mirties priežasties nustatymas ir išsiaiškinimas, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika. Atitinkamai nepradėjus ikiteisminio tyrimo prokuroras negali atlikti jokių tyrimo veiksmų ir patikrinti keliamų versijų. Tik atlikus būtinus tyrimo veiksmus, prokuroras gali priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.