Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

nukentejusiajai D. P.

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams. Bausme paskirta atlikti pataisos namuose.

R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 20 d. apie 22 val. 30 min. Vilniuje, Fabijoniškiu g., pasikesino išžaginti D. P.: priejes prie nukentejusios iš už nugaros, jis, ketindamas lytiškai su ja santykiauti, sugriebe pastaraja už kaklo, sudave jai smugi kumšciu i veida, viena ranka apkabino per peti ir kakla, o kita ranka užspaudes nukentejusiajai burna nutempe ja i neapšviesta pieva. Ten R. K. kumšciu sudave nukentejusiajai kelis smugius i šonus ir pargriove ja ant žemes. D. P. atsisake nusimauti kelnes. Tuomet R. K. kumšciu sudave jai kelis smugius i galva ir i krutine, numove jai kelnes, taciau nusikalstamos veikos nebaige, nes išgirdo, kad netoliese sulojo šuo, ir pabego.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendi pakeisti ir pateikia du alternatyvius prašymus: paskirti švelnesne su laisves atemimu nesusijusia bausme arba sumažinti paskirta laives atemimo bausme.

Apeliantas nurodo, kad jis sulaikytas iš karto prisipažino pasikesines išžaginti, ta pacia diena apie savo nusikalstamus veiksmus dave išsamius ir nuoseklius parodymus ir ju nekeite, niekada neneige savo kaltes, atvirai deste savo požiuri i situacija ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepraše nutraukti byla del savanoriško atsisakymo daryti nusikalstama veika, be to iš karto atlygino nukentejusiajai padaryta žala ir nuoširdžiai gailisi del padaryto nusikaltimo, apie ka pareiške jau per pirma apklausa ir pakartojo per pirma teismo posedi, kai jam buvo suteiktas žodis.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagristai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, konstatuodamas, jog del padarytos veikos jis nesigaili, nes atsisake paskutinio žodžio ir per visa bylos nagrinejimo teisme laika taip ir neatsipraše nukentejusiosios. Apeliantas tvirtina, kad pirmame teismo posedyje prieš duodant parodymus apie padaryta nusikaltima, jis pripažino savo kalte ir atsipraše nukentejusiosios. Nurodo, kad prieš antra teismo posedi, kuriame jis turejo pasakyti paskutini žodi, pergyvendamas del padarytu veiksmu, jis visa nakti nemiegojo, prie teismo posedžio sales jis pamate savo verkiancia mama ir tai dar labiau ji paveike. Nuteistasis paaiškina, kad paskutinio žodžio nepasake ne todel, jog nepripažista savo kaltes bei nesigaili del padaryto nusikaltimo, o del to, kad apskritai negalejo kalbeti ir tik verke.

Be to nuteistasis prašo atkreipti demesi i tai, kad nusikaltima jis padare pirma karta, administracine tvarka baustas nebuvo, turi nuolatine gyvenamaja vieta, gyvena kartu su tevais, kurie juo rupinasi ir daro gera itaka, nusikaltima padare budamas 18 metu, iki to beveik dvejus metus dirbo pastovioje darbo vietoje.

Nuteistasis R. K. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, nukentejusioji ir prokuroras prašo nuteistojo R. K. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Skirdamas nuteistajam R. K. bausme pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytomis bendrosiomis bausmes skyrimo pagrindu nuostatomis, taciau nepakankamai ivertino kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybes pavojinguma. Kolegijos vertinimu, R. K. paskirta bausme yra per griežta, todel yra mažintina Lietuvos Respublikos BK 149 str. sankcijos ribose.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai R. K. veikoje nepripažino atsakomybe lengvinancios aplinkybes, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apylinkes teismas konstatavo, kad R. K. kaltu prisipažino tik iš dalies nurodydamas, jog kaltinamasis nebaige D. P. išžaginimo ne del to, kad pats savo valia atsisake užbaigti ši nusikaltima, o del objektyviu nepalankiu jam aplinkybiu, nes igyvendinti savo ketinimus jam sutrukde netiketai nusikaltimo padarymo vietoje pasirodes liudytojas, be to, del savo veikos kaltinamasis del savo veikos nesigaili, nes per visa bylos nagrinejimo teisme laika taip ir neatsipraše nukentejusiosios.

Pagal susiformavusia teismu praktika kaltininko prisipažinima padarius nusikalstama veika galima pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. teisminio bylos nagrinejimo metu 2007 m. rugpjucio 30 d. teismo posedyje prieš duodamas parodymus patvirtino: „<...> kuo kaltinamas supratau, kaltu prisipažistu <...>“(1 t. b. l. 178), nurode, kad nukentejusiosios nemuše – „<...> paemiau, ja už rankos, pargrioviau ant žemes, gal i galva jai sudaviau alkune, kai ji praše paduoti jos mobiluji telefona <...> “ (1 t. b. l. 179) bei kelis kartus patvirtino, kad savo nusikalstamus veiksmus nutrauke pats, nes išsigando šuns lojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nepripažino pranešime apie itarima jam inkriminuotu nukentejusiajai padarytu sužalojimu, taciau kolegijos vertinimu, nuteistasis pagal jo susiklosciusios situacijos suvokimo ribas pripažino esmines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.: patvirtino, jog norejo išžaginti nukentejusiaja, nors nurode, kad nukentejusiosios nemuše, taciau neneige, jog siekdamas palaužti jos pasipriešinima prieš ja naudojo smurta, o savo sprendima netesti nusikaltimo paaiškino tuo, kad išsigando šuns lojimo, todel apsigalvojo ir pabego. Iš R. K. pirmosios instancijos teisme duotu parodymu matyti, kad apsisprendima nutraukti nusikaltima salygojo ne subjektyvus savo nusikalstamu veiksmu suvokimas ir neigiamas ivertinimas, o objektyvios aplinkybes – netiketai pasirodes šuo, o veliau ir jo šeimininkas. Nuteistasis teisiamojo posedžio metu aiškiai nurode savo atsisakymo pabaigti nusikaltima priežastis, todel kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas valiniu aspektu R. K. veiksmus ivertino neišsamiai bei padare nepagrista išvada, kad šioje dalyje jo parodymai yra melagingi.

Atkreiptinas demesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe baudžiamajame istatyme formuluojama ne kaip kaltes pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Istatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintu kalte visoje kaltinimo del inkriminuojamos nusikalstamos veikos apimtyje. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad R. K. prisipažino padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailejimosi. Iš pirmosios instancijos teismo posedžiu protokolu matyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesi, išreiške nuoširdu gailejimasi del padarytos nusikalstamos veikos, nukentejusiosios tvirtinimu, visiškai atlygino nukentejusiajai nusikaltimu padaryta žala (1 t. b. l. 107-108), nukentejusioji pretenziju jam neturi. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo negatyvu ivertinima, kuri kolegija vertina kaip kaltininko nuoširdu gailejimasi del padarytu nusikalstamu veiku. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskutiniojo žodžio atsisakymas patvirtina, jog nuteistasis del padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, yra nepamatuota, kadangi nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo aiškiai parodo, kad jis negatyviai vertina savo veiksmus ir del to nuoširdžiai gailisi. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis atsipraše nukentejusiosios bei nuoširdžiai gailejosi del savo atliktu veiksmu.

Išanalizavusi bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, kad R. K. už pasikesinima padaryti sunku nusikaltima žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieciamumui, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d, 149 str. 1 d., paskirta reali laisves atemimo bausme neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltinamojo asmenybes, ir daro išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatyta mažesne laisves atemimo bausme.

R. K. padaryto nusikaltimo – pasikesinimo išžaginti (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.) pavojingumas, atsižvelgiant i tai, kad išžaginimas nutruko pasikesinimo stadijoje, specialisto išvadoje Nr. G 2215/07(01) konstatuotas faktas, kad nukentejusiajai D. P. padaryti sužalojimai visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kolegijos vertinimu, palyginus su rušiniu šiu nusikalstamu veiku pavojingumu, yra žymiai mažesnis. Tokia išvada leidžia daryti nuteistajam inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo budas, jo atlikti veiksmai, kurie, ivertinus juos visu aukšciau nurodytu aplinkybiu kontekste, ir leme mažesni padarytu nusikaltimu pavojinguma.

Kolegija atsižvelgia i tai, kad R. K. teisiamas pirma karta, nusikalstamu veiku padarymo metu naudojo fizine prievarta, kuri nukentejusiajai sukele nežymu sveikatos sutrikdyma, išžaginimas nutruko pasikesinimo stadijoje, visiškai pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi, apeliacines instancijos teismo posedyje atsipraše nukentejusiosios ir visiškai atlygino jai nusikaltimu padaryta žala, dirba, darbe charakterizuojamas kaip sažiningas ir geras darbuotojas (1 t., b. l. 127). Tai rodo, kad nuteistojo R. K. asmenybes pavojingumas nera didelis. Kolegija daro išvada, kad padaryti nusikalstama veika R. K. paskatino ne susiformavusios antivisuomenines nuostatos, o atsitiktinio pobudžio situacija, todel bausmes tikslai bus pasiekti nuteistajam sumažinus laisves atemimo bausme iki 8 (aštuoniu) menesiu.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

Nuteistojo R. K. skunda tenkinti iš dalies.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. nuteisti laisves atemimu 8 (aštuoniems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.