Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. K., V. K. ir S. K., atstovaujamų jų atstovo pagal įstatymą S. K., skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos T. K., V. K. ir S. K. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-559 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad paskelbus programą Lietuvos pilietybę turintiems vaikams, pareiškėjoms išduotas pažymėjimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjų tėvas savo dukrų vardu dėl pilietybės atkūrimo į kreipėsi Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba Departamentas) 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškime nurodydamas, jog „mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės procedūros atitinka protingumo kriterijus – NE“. Po prašymų pateikimo buvo gautas laiškas iš Migracijos departamento Kauno padalinio, nurodant, kad „į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros“ – turite atsakyti/pažymėti „Nustatytos“ 4. Į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros atitinka protingumo kriterijus“ – turite atsakyti/pažymėti „Taip“. Prašome būtinai pakoreguoti minėtus punktus“. Pareiškėjų tėvui atsakius, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės jo vaikai atsisakyti negali, prašymai buvo atmesti.

Paaiškina, kad 2021 m. lapkričio mėn. buvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjų pilietybės atkūrimo, pridedant (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamos ir ji gali būti panaikinta tik vienam iš pareiškėjų tėvų panaikinus (duomenys neskelbtini) pilietybę, t. y. nenumatyta procedūra vaikui atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės atskirai nuo tėvų. Pareiškėjos, įvertinusios, jog R. F. numatyta pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo jos atsisako R. F. pilietybės. 2021 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentas informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, kadangi reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. 2021 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentui buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės, kadangi R. F. įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, kad vaikas pilietybės gali atsisakyti tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra ne R. F. pilietis. 2022 m. spalio mėn. Migracijos departamentas informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. 2022 m. spalio mėn. Migracijos departamentui vėl buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės, kadangi R. F. įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, reikalaujanti kartu su vaiku pilietybę keisti ir vienam iš tėvų, todėl Departamentas tokią sąlygą turėtų vertinti kaip neatitinkančią protingumo kriterijų. Nepaisant to, Migracijos departamentas priėmė tris sprendimus, kuriais nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą pareiškėjų atžvilgiu, t. y. 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S161539 T. K. atžvilgiu, 2022 m. gruodžio 9 d. - sprendimą Nr. 22S161549 V. K. atžvilgiu, 2022 m. gruodžio 13 d. - sprendimą Nr. 22S162735 S. K. atžvilgiu.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas, įvertinęs, jog pareiškėjos per vienerius metus nuo minėto rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų, nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Pareiškėjos, nesutikdamos su Departamento sprendimais, kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT). VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą. Šis VAAT sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą tenkinti, VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Remdamasis nurodytu LVAT sprendimu, Migracijos departamentas nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus, t. y. Departamento sprendimą Nr. 22S161539 ir Departamento sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (administracinė byla Nr. eA-1723-662-2023)“.

Pareiškėjų teigimu, 2023 m. rugpjūčio 28 d. elektroninių migracijos paslaugų sistemoje MIGRIS jos viso gavo šio turinio pranešimus: „2023 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-559, kuris įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 26 d., nuspręsta netenkinti <pareiškėjų> prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygų. Informuojame, kad Jūsų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo netenkintas, nes Jūs neatitinkate Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti“.

Nurodo, kad teisiniame reguliavime numatyta, jog Migracijos departamentas prie prašymų dėl vaiko pilietybės esant pridėtiems notaro patvirtintiems pareiškimams, kad vaikai atsisako kitos valstybės pilietybės, turi patikrinti: 1) ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo / netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; 2) o jeigu nustatyta, – įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams. Nepaisant to, Departamentas pranešimuose tiesiog konstatavo, kad „R. F. įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų R. F. pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais R. F. pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti R. F. pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus) atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus“. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, nepateikė jokio vertinimo, kokiais pagrindais įvertinta, jog R. F. reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, nors kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo pareiškėjos kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad joms R. F. pilietybę panaikinti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius. Pareiškėjoms pateikus detalius rašytinius paaiškinimus bei notariškai patvirtintus R. F. pilietybės atsisakymus, Migracijos departamentas apskritai nevertino šios procedūros ir pareiškėjų pateiktų dokumentų, tokiu būdu pažeisdamas taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o tai turėtų būti pripažįstama gero administravimo principo pažeidimu.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM arba atsakovė) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1–2 dalis neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra asmens, tarpukariu turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonės, kad jos yra R. F. pilietės, kad jos neturi teisės į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatytas išimtis. Teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Pažymi, kad pažymėjimas neapima (nepatvirtina) asmens atitikties Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, kuri taip pat yra sąlyga pilietybei atkurti. Pažymėjimas išduodamas nežinant, ar asmuo atsisakys kitos valstybės pilietybės, todėl pažymėjimas nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę, o skundo teiginys, kad pareiškėjos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę, yra nepagrįstas.

Teigia, kad R. įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio. Nepilnamečių vaikų pilietybės susaistymas su tėvų pilietybe nėra neprotingumas, t. y. R. įstatymo reikalavimas, kad vienas iš vaiko tėvų būtų nutraukęs R. pilietybę, kad R. procedūra užkerta kelią pareiškėjoms šiandien atkurti Lietuvos pilietybę, nereiškia procedūros neprotingumo. Be to, Lietuvoje patvirtintas Pilietybės įstatymas yra dar griežtesnis: pagal R. įstatymą vaikas netenka pilietybės, jei jos netenka vienas iš tėvų, o kitas su vaiko pilietybės netekimu sutinka; pagal Lietuvos įstatymą – jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų, vaikas, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

Tvirtina, kad kelias atkurti Lietuvos pilietybę pareiškėjoms nėra užkirstas, kadangi sulaukusios pilnametystės jos galės atsisakyti R. pilietybės, nepriklausomai nuo tėvų pilietybės bei tėvų valios, ir atkurti Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės atkūrimas pagal dabartinius faktus būtų neproporcingas pareiškėjų intereso suabsoliutinimas: Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus išimtis, į kurias pareiškėjos nepatenka. Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, kaip, pareiškėjoms sulaukus pilnametystės, Lietuva galėtų išreikalauti R. pilietybės atsisakymo arba panaikinti atkurtą Lietuvos pilietybę.

Pažymi, kad Migracijos departamentas R. F. pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams įvertino teikime Vidaus reikalų ministrei.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2019 m. gegužės 20 d. Departamentas pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d. įstojęs į jos eiles, 1931 m. kovo 26 d. apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu). Duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra. 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. (V.) K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – R. F. – pilietybės. 2021 m. spalio mėn. pareiškėjų atstovas pagal įstatymą S. K. pareiškėjų vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms. Prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo pateikti šie dokumentai: 1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos R. F. pilietybės; pareiškėjų tėvų laisvos formos pareiškimas / paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog inicijuodami nepilnamečių vaikų R. F. pilietybės atsisakymą kreipėsi į R. F. kompetentingas institucijas. Pateiktame laisvos formos pareiškime / paaiškinime pareiškėjų tėvai nurodė, jog gautame R. F. konsulato atsakyme nurodyta, kad pagal R. F. įstatymus atšaukimas nuo pilietybės vaikams atskirai nuo tėvų nenumatytas (vaikams neįmanoma atsisakyti R. F. pilietybės, jei abu tėvai lieka R. F. piliečiais); R. F. vidaus reikalų ministerija raštiškame atsakyme nurodė, kad vaikų pilietybė gali būti nutraukta tik tuo pačiu metu, kai baigiasi tėvų pilietybė, kadangi abu tėvai lieka R. F. piliečiais, R. F. pilietybės vaikams panaikinti negalima. Anot pareiškėjų tėvų, jų nepilnamečiai vaikai turi teisę į Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo tėvų, nes pareiškėjos yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonės, ir turi Departamento išduotus teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d. R. vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimas Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos R. F. pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ (toliau – ir Federalinis įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą. Taip pat pranešta, kad dėl pilietybės atsisakymo, remiantis minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmens, gyvenančio R. F. teritorijoje, R. F. pilietybės atsisakymas vykdomas bendra tvarka asmens laisva valia, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 20 straipsnyje; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta R. F. pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti R. F. pilietybės atsisakymą.

Paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvas per MIGRIS buvo informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad R. F. vidaus reikalų ministerijos S. P. miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti R. F. pilietybės galėtų tuo pat metu, kai R. F. pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl R. F. pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – R. F. – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 m. nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

2022 m. kovo 31 per MIGRIS pateikti pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas R. vidaus reikalų ministerijos S. P. miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl R. F. pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko R. F. pilietybę, ir pranešta, jog R. F. pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad R. F. kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka R. F. piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko R. F. pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime asmuo nurodo, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui. Pateiktame paaiškinime asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti R. F. pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, nurodydamas, kad R. F. pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, jog pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi R. F. pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai R. F. institucijai, kad galėtų pradėti R. F. pilietybės atsisakymo procedūrą. 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per 1 m. (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos R. F. pilietybės. LVAT 2023 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. eA1723-662-2023 priėmė sprendimą VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą, Departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų prašymų ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo vertinimo metu nustatyta, kad jos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, todėl pareiškėjoms yra taikomas reikalavimas atsisakyti R. F. pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų tėvas nurodė, jog R. F. pilietybės atsisakymo procedūra, jo manymu, neatitinka protingumo kriterijų, bei pridėjo notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškia, kad atsisako pareiškėjų R. F. pilietybės, Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose įvertino R. F. pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams. Migracijos departamento vertinimu, R. F. teisėje nustatyta R. F. pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi vadovaujantis R. F. civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos, sulaukusios pilnametystės (18 metų), galėtų atsisakyti R. F. pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant R. F. pilietybės, todėl darytina išvada, kad R. F. teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti R. F. pilietybės, kadangi Federacijos įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad R. F. pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio įstatymo arba R. F. tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais, todėl nebūtų įmanoma taikyti Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punkto nuostatų. Pabrėžia, kad pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, t. y. po 8 m., 10 m., ir 14 m., nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek de facto, tiek de jure, kas savaime pažeistų esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo principus. Šiuo metu pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės ne dėl R. F. teisinio reguliavimo, bet dėl tėvų veiksmų (neveikimo).

Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamentas pareiškėjų motinai išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, kad jai atsisakius R. F. pilietybės galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjų motina, teikdama savo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kartu pateikė 2019 m. gegužės 20 d. jai išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą Nr. TP000625, ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji, gavusi Lietuvos pilietybę, atsisakys R. pilietybės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 10K-29962 informavo pareiškėjų motiną apie tai, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius jos kreipimąsi į kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl turimos pilietybės atsisakymo, o per 6 mėn. nepateikus nurodytų dokumentų jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Kadangi iki 2022 m. spalio 20 d. minėti dokumentai nebuvo gauti, pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą buvo priimtas Departamento sprendimas Nr. 22S142521 nutraukti pareiškėjų motinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą bei nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka. Pareiškėjų motina šio sprendimo neskundė. Aplinkybė, kad pareiškėjų tėvai yra pateikę notaro patvirtintą pareiškimą, jog sutinka, kad pareiškėjoms būtų panaikinta R. F. pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti R. F. pilietybės atsisakymą, nepaneigia to fakto, kad būtent dėl pareiškėjų tėvų (teisėtų atstovų) veiksmų pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės. Pagal R. F. teisinį reguliavimą pareiškėjų motina gali atsisakyti R. F. pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, o R. F. pilietybės atsisakymas yra įmanomas tiek, kad nepilnamečio vaiko atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia. Pabrėžia, kad pareiškėjų tėvas, laisva valia pateikęs prašymus dėl savo nepilnamečių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, neatitinka Pilietybės įstatyme numatytų sąlygų daugybinei pilietybei turėti, o R. F. įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų R. F. pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais R. F. pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti R. F. pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus), atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VRM 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1V-559 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d. įstojęs į jos eiles, 1931 m. kovo 26 d. apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu). Duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra.

2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. (V.) K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – R. F. – pilietybės.

2021 m. spalio mėnesį pareiškėjų atstovas pagal įstatymą (tėvas) S. K. pareiškėjų vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms. Prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo pateikti šie dokumentai: 1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos R. F. pilietybės; pareiškėjų tėvų laisvos formos pareiškimas / paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog inicijuodami nepilnamečių vaikų R. F. pilietybės atsisakymą kreipėsi į R. F. kompetentingas institucijas. Anot pareiškėjų tėvų, jų nepilnamečiai vaikai turi teisę į Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo tėvų, nes pareiškėjos yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonės, ir turi Departamento išduotus teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d. R. vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimas Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos R. F. pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta R. F. pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti R. F. pilietybės atsisakymą.

2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvas Departamento per MIGRIS buvo informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad R. F. vidaus reikalų ministerijos S. P. miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti R. F. pilietybės galėtų tuo pat metu, kai R. F. pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl R. F. pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – R. F. – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

2022 m. kovo 31 per MIGRIS buvo pateikti šie pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas R. vidaus reikalų ministerijos S. P. miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl R. F. pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko R. F. pilietybę, ir pranešta, jog R. F. pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad R. F. kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka R. F. piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko R. F. pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime asmuo nurodo, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui. Pateiktame paaiškinime asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti R. F. pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, nurodydamas, kad R. F. pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, jog pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi R. F. pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai R. F. institucijai, kad galėtų pradėti R. F. pilietybės atsisakymo procedūrą.

2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per 1 m. (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos R. F. pilietybės. Šie sprendimai buvo apskųsti VAAT.

VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą. Šis VAAT sprendimas buvo apskųstas LVAT, kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Remiantis nurodytu LVAT sprendimu, Migracijos departamentas nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus, t. y. Departamento sprendimą Nr. 22S161539 ir Departamento sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas“

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimu Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ vidaus reikalų ministrei siūlė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes jos neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Vidaus reikalų ministrė 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, kuriame, vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei 32 straipsnio 2 punktu, ir atsižvelgdama į Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimą Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, nusprendė neatkurti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2569-596/2024 atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministrės 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-977-502/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinimo ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. F. pilietybės atsisakymo procedūra, taikytina pareiškėjoms, atitinka protingumo kriterijų, tačiau tokios išvados nepagrindė leistinais byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais (ABTĮ 56 straipsnis). Dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjų atstovo teigimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, nepateikė jokio vertinimo, kokiais pagrindais įvertinta, jog R. F. reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, nors kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo pareiškėjos kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad joms R. F. pilietybę panaikinti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius. 2022 m. spalio mėn. pareiškėjų atstovas pateikė Migracijos departamentui raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės, kadangi R. F. įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, reikalaujanti kartu su vaiku pilietybę keisti ir vienam iš tėvų, todėl Departamentas tokią sąlygą turėtų vertinti kaip neatitinkančią protingumo kriterijų. Pareiškėjoms pateikus detalius rašytinius paaiškinimus bei notariškai patvirtintus R. F. pilietybės atsisakymus, nurodo, kad Migracijos departamentas apskritai nevertino šios procedūros ir pareiškėjų pateiktų dokumentų.

Pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 12 dalį asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos, kurios yra R. F. pilietės, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės.

Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

Nagrinėjamu atveju aktuali Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, t. y. nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar R. F. teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

Iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 20 d. R. F. vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21 matyti, jog išnagrinėjus S. K. kreipimąsi nustatyta, kad pareiškėjos R. F. pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą. Taip pat pranešta, kad dėl pilietybės atsisakymo, remiantis minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmens, gyvenančio R. F. teritorijoje, R. F. pilietybės atsisakymas vykdomas bendra tvarka asmens laisva valia, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 20 straipsnyje. Remiantis R. F. Civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu, piliečio gebėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti pilietines teises, sukurti sau civilines prievoles ir jas įvykdyti (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai sulaukus pilnametystės, tai yra sulaukus aštuoniolikos metų. Remiantis Federalinio įstatymo Nr. 62-F3 9 straipsniu, nustatančiu teisinius pagrindus vaikui įgyti, pakeisti ar panaikinti R. F. pilietybę: vaiko pilietybė, įgijus ar panaikinus R. F. pilietybę vienam jo tėvų arba abiem jo tėvams, paliekama arba keičiama pagal šį Federalinį įstatymą; vaikui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų norint įgyti ar panaikinti R. F. pilietybę reikalingas jo sutikimas; R. F. pilietybė negali būti panaikinta, jei dėl R. F. pilietybės panaikinimo jis tampa asmeniu be pilietybės. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad vaiko R. F. pilietybė gali būti panaikinta tuo pačiu metu, kai vienas iš tėvų panaikina turimą R. F. pilietybę su rašytiniu kito tėvo sutikimu, nepilnamečių vaikų R. F. pilietybė gali būti panaikinta tuo pačiu metu, kai vienas iš tėvų panaikina R. F. pilietybę.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikime Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą nurodė, jog pagal R. F. vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotus dokumentus pareiškėjos atsisakyti R. F. pilietybės galėtų tuo pat metu, kai R. F. pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl R. F. pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė įvertinęs šias aplinkybes: 1) vadovaujantis R. F. civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos sulaukusios pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti R. F. pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant R. F. pilietybės, todėl darytina išvada, kad R. F. teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą; 2) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti R. F. pilietybės, kadangi Įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad R. F. pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio Įstatymo arba R. F. tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais; 3) pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, t. y. po 8 m., 10 m., ir 14 m., nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 str. punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek de facto, tiek de jure, kas savaime visiškai pažeistų esminius Lietuvos Respublikos konstitucijos ir Pilietybės įstatymo principus; 4) šiuo metu pareiškėjos negali atsisakyti R. F. pilietybės ne dėl R. F. teisinio reguliavimo, bet dėl tėvų veiksmų (neveikimo). Taigi, pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus nepateikė jokių argumentų, kokias pagrindais vertinta, kad R. F. pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus ir, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjų pateiktų dokumentų, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjos nesutinka su pateiktu vertinimu, nereiškia, kad vertinamas nėra atliktas.

Pareiškėjos savo nesutikimą pirmiausiai grindžia tuo, kad joms jau išduoti pažymėjimai dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 67 p., LRV 2013-04-03 nutarimas Nr. 280). Taigi, pažymėjimas nepatvirtina asmens atitikties Pilietybės įstatyme numatytos sąlygos pilietybei atkurti. Pažymėjimas išduodamas nežinant, ar asmuo atitiks visas sąlygas reikalingas pilietybei atkurti. Todėl pažymėjimas nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę ir pareiškėjų teiginys, kad jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę yra nepagrįstas.

Pareiškėjos taip pat vertina, jog paminėtas R. F. pilietybės atsisakymo teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo kriterijus. Pažymi, kad teisė atsisakyti R. F. pilietybės ir atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę iš esmės tampa neegzistuojanti, kadangi R. F. įstatymai numato teisę atsisakyti vaikui pilietybės tik tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra ne R. F. pilietis, o tokia situacija, negali būti pripažįstama kaip suderinama su protingumo kriterijais, nes vaiko pilietybės atkūrimo klausimas tampa priklausomas nuo trečiųjų asmenų (tėvų) pilietybės. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nekelia sąlygos, kad Lietuvos Respublikos piliečiu nepilnametis vaikas gali tapti tik tuo atveju jeigu vienas iš tėvų tampa Lietuvos Respublikos piliečiu.

Pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje pripažįstama, jog kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. Pilietybė - kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas.

Teismas taip pat pažymi, kad nei Pilietybės įstatymas nei kiti teisės aktai neapibrėžia kokiais kriterijais remiantis reikia vertinti, ar teisinis reglamentavimas atitinka protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad R. F. įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio.

Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Kaip matyti iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 20 d. R. F. vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21, pagal R. F. Civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, piliečio gebėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti pilietines teises, sukurti sau civilines prievoles ir jas įvykdyti (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai sulaukus pilnametystės, tai yra sulaukus aštuoniolikos metų. Pagal Lietuvos teisę, taip pat vaikai tik sulaukę pilnametystės, t. y. sulaukę aštuoniolikos metų įgyja civilinį veiksnumą, t. y. fizinio asmens galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Iki to, būtent tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą (Civilinio kodekso 3.163 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ir su valstybe siejančias abipuses teises ir pareigas nepilnametis vaikas gali įgyvendinti tik per tėvus. Vadinasi reguliavimas, kai vaiko pilietybės įgijimas/netekimas yra siejamas su vieno iš tėvų ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu/netekimu, negali būti vertinamas kaip neprotingas.

Šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos teisinis reguliavimas, kadangi pagal Pilietybės įstatymo V skyriaus, reglamentuojančio vaikų iki 18 metų pilietybę, pasikeitus tėvų pilietybei, nuostatas, vaikų pilietybės įgijimas ar netekimas yra siejamas su jo vieno ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu ar netekimu (pvz. jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis (27 str. 1 d.); jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję natūralizacijos tvarka, vaikas iki 18 metų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės (28 str. 2 d.).

Taigi, teismo vertinimu, R. F. įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaiko R. F. pilietybės netekimo/atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiu vaiku R. F. pilietybės laisva valia turi netekti/atsisakyti ir vienas iš tėvų, t. y. vaiko pilietybės atsisakymas, t. y. tam tikrų valstybės ir vaiko abipusių teisių ir pareigų atsisakymas, yra siejamas su vieno iš tėvų abipusiu teisių ir pareigų atsisakymu, atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus.

Tai, kad minėtas R. F. teisinis reguliavimas atitinka protingumo kriterijus teismas vertina atsižvelgdamas ir į tai, kad vadovaujantis R. F. civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos sulaukusios pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti R. F. pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant R. F. pilietybės, todėl darytina išvada, kad R. F. teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Vertinant šią individualia situaciją svarbu ir tai, kad iš Migracijos departamento atsiliepimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai išdavė pažymą dėl

Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, kad jai, atsisakius R. F. pilietybės, galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjų motina teikdama savo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu pateikė 2019 m. gegužės 20 d. jai išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą Nr. TP000625, ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji gavusi Lietuvos pilietybę atsisakys (duomenys neskelbtini) pilietybės. 2021 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 10K-29962 informavo pareiškėjų motiną apie tai, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius jos kreipimąsi į kitos valstybės institucijas dėl pilietybės atsisakymo. Kadangi iki 2022 m. spalio 20 d. Migracijos departamentui minėti dokumentai nebuvo pateikti, pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą buvo priimtas sprendimas Nr. 22S142521 nutraukti pareiškėjų motinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą bei nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka. Pareiškėjų motina šio sprendimo neskundė, šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjos motinai vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su Migracijos departamento pateiktu vertinimu, kad pagal R.F. teisinį reguliavimą, pareiškėjų motina gali atsisakyti R. F. pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Pažymėtina, kad ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog teisinių kliūčių pareiškėjų motinai atsisakyti R. F. pilietybės nėra, yra tik socialinės – finansinės kliūtys, t. y. pareiškėjų motinos ir tėvo tėvai (pareiškėjų seneliai) yra senyvo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini) , kur turi nekilnojamojo turto, todėl jų mirties atveju ir atsisakius pilietybės, minėtas turtas galėtų atitekti valstybei.

Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir laisva valia gali atsisakyti R. F. pilietybės ir tokiu būdu atitikti R. F. teisinio reglamentavimo numatytus kriterijus, tačiau to nepadaro tik dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o tai taip pat leidžia vertinti, kad R. F. teisinis reguliavimas, reglamentuojantis nepilnamečių vaikų pilietybės atsisakymą gali būti realiai įvykdytas ir atitinka protingumo kriterijus.

Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai paprašė pareiškėjų atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė R. F. pilietybės, taip pat pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju R. F. pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Tai, kad pareiškėjos ir jų atstovai (tėvai) nesikreipė tiesiogiai dėl R. F. pilietybės atsisakymo, vertinama kaip pačių pareiškėjų ir jų atstovų pasirinkimas.

Teismas taip pat pažymi ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta R. F. pilietybė, Migracijos departamento pagrįstai nebuvo vertinti, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, minėtus dokumentus būtina pateikti ir juos reikia vertinti tik tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, o nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas konstatavo, kad R. F. pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijų.

Pareiškėjos skunde teigia, kad netinkamai išnagrinėjus jų prašymą buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012 m. balandžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų situaciją, tinkamai ir aiškiai pateikė išaiškinimus, ką pareiškėjos turi pateikti, siekdamos atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nenustatyta jokių viešojo administravimo subjektų neveikimo, nebendradarbiavimo su pareiškėjomis ar jų atstovu veiksmų, todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo. Be to, pačios pareiškėjos ar jų atstovas neginčija, kad į visus pareiškėjų atstovo (tėvo) pateiktus raštus buvo atsakyta, pareiškėjoms nebuvo ribojama teisė teikti paaiškinimus, įrodymus nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau matyti, kad pareiškėjos ir jų atstovas nesutiko su Departamento vertinimu. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia skunde nurodomą argumentą, kad sprendimas priimtas atlikus formalų duomenų vertinimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei remiantis teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad Vidaus reikalų ministerijos priimtas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė, atsižvelgdama į Migracijos departamento Teikimą bei įrodymus, kurie buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai kartu su Teikimu. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą pareiškėjų atžvilgiu, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų T. (T.) K., V. (V.) K. ir S. (S.) K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.