Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2) 1993 m birželio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

3) 1996 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 104 straipsnį laisvės atėmimu 7 metams;

4) 2001 m. sausio 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 246¹ straipsnio 2 dalį 100 MGL (12500 Lt) bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 metams;

5) 2001 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2007 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 30 dienų;

7) 2008 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

8) 2011 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

9) 2011 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui; paleistas 2014-05-13 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

10) 2015 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

11) 2015 m. kovo 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2015 m. rugsėjo 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. kovo 17 d. teismo nuosprendžiai subendrinti paskiriant galutinė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21.00 val. Vilniuje, Sodų gatvėje ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 114 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.84 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 3 d. jis buvo bare su dviem draugais ir gėrė alkoholį. Pamena, kad paskui atsisėdo į savo automobilį, kurį buvo palikęs prie parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Kas vyko po to, gerai nebepamena. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21 val. su draugu T. K. jo automobiliu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „IKI“ adresu: Sodų g. 22, Vilnius. T. K. pastatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę, o ji liko automobilyje. Staiga, išgirdo iš kairės pusės trenksmą, pasižiūrėjusi į tą pusę, pamatė automobilį „VW Golf“, kuris šiek tiek pajudėjo atgal nuo, kaip ji suprato, atsitrenkimo į priekyje jo buvusį šaligatvio bortą. Matė, kad automobilyje prie vairo sėdi V. K., jis buvo visiškai girtas, nes neišlaikydavo tiesiai galvos, jo rankos buvo ant vairo, automobilio variklis buvo užvestas. Automobilyje buvo dar du asmenys. Jai stebint, automobilis pradėjo judėti atbulas, matė, kad kaltinamasis išsukinėja vairą į kairę. Matė, kaip automobilis išvažiavo į pravažiavimą tarp jų parkavimo eilės ir priešpriešiais esančios parkavimosi eilės ir sustojo, po kurio laiko automobilis vėl pajudėjo į priekį ir įsuko į tą pačią vietą, kurioje prieš tai stovėjo ir vėl atsitrenkė į priekyje jo atsiradusį šaligatvio bortą. Grįžęs T. K. nuėjo prie automobilio „VW Golf“, pasiūlė kaltinamajam iškviesti taksi, o automobilį palikti aikštelėje. Tačiau V. K. buvo agresyvus, pradėjo keiktis. Tuomet T. K. iškvietė policiją. Tuo tarpu V. K. vėl įsėdo į automobilį ir užvedė variklį. Tuomet T. K. apibėgo automobilį ir pro keleivio pusės dureles įlindęs į saloną užgesino variklį ir ištraukė automobilio raktelius, kuriuos atidavė atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 23-24).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21 val., atvažiavo savo automobiliu su drauge L. K. į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „IKI“ adresu: Sodų g. 22, Vilnius. L. K. liko automobilyje, o jis nuėjo iki bankomato. Grįžtant atgal automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė priekyje jo važiuojantį automobilį „VW Golf“, kuris judėjo tiesiai nuo parkavimosi eilės iš kelio važiuojamosios dalies pusės link priešingoje pusėje esančios parkavimosi eilės ir sustojo per dvi neįgaliųjų vietas. Iš automobilio iššokusi L. K. jam pasakė, kad automobilį „VW Golf“ vairuoja visiškai girtas kaltinamasis. Jis nuėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir pamatė, kad prie jo vairo sėdi visiškai girtas V. K., automobilyje dar buvo du irgi girti keleiviai. Tuomet jis pasakė kaltinamajam, kad jie visi išliptų, užrakintų automobilį ir paliktų jį čia stovėti iki išblaivės. Tačiau V. K. sureagavo agresyviai, pradėjo grasinti jam, žadėjo sumušti. Kuomet jis (T. K.) iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 28-29).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbant su vyriausiąja patrule G. B. apie 21.04 val. gavo pranešimą, kad Sodų g. 22, Vilniuje, prie stoties „Iki“ pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį „VW Golf“. Atvykus į juos kreipėsi T. K. ir L. K., kurie paaiškino, kad aikštelėje automobilio „VW Golf“, vairuotojas V. K., būdamas neblaivus, bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau jie atėmė automobilio raktelius ir pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi koordinacija. V. K. neneigė, kad vartojo alkoholį ir vairavo automobilį. V. K. pirmu pūtimu buvo nustatytas 21.13 val. 3.04 promilės girtumas, antro pūtimo metu 21.29 val. nustatytas 2.84 promilės girtumas (b. l. 33-34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. apie 21.06 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog prie parduotuvės „Iki“ sulaikytas neblaivus automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 3).

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21.56 val. iš V. K. burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, asmuo, kalba nerišliai, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 21.13 val. nustatyta 3.04 prom., 21.29 val., 2.84 prom. (b. l. 61). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA0039 išrašuose (b. l. 62-63).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. K. (b. 1. 17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2.84 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad V. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų L. K., T. K., E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2019 m. lapkričio 3 d. neblaivumo nustatymo aktas; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21.00 val. Vilniuje, Sodų gatvėje ties 22 pastatu, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.84 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, ne kartą teistas, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams nuo išėjimo iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 65-7), administracine tvarka nebaustas (b. l. 71). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. K. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, į tai, kad V. K. nors ir dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį, bei į tai, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia, nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus (dviejų mėnesių) baudos sumokėjimo terminas – vieneri metai.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 3 d. 21.13 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 15.46 val. (1 para) vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.84 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus tai, kad V. K. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2019 m. lapkričio 4 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 17).Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonę kaltinamasis įsigijo už 380 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą automobilio vertė nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir tik pilietiškų asmenų dėka, kaltinamasis neišvažiavo iš aikštelės ir buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas V. K. (b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, kad V. K. priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“, o asmens tapatybės kortelę gražinti V. K. (b. l. 53).

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 53) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. K. paskirti 40 MGL (BBND), tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti V. K. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 3 d. 21.13 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 15.46 val. (1 parą) vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 38 MGL, tai yra 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų baudą.

Nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam V. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą – V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. K..

Kaltinamajam V. K. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.