Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistiesiems G. Ą., D. D., nuteistųjų gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Georgijui Zavtrakovui, nuteistajam T. S., VVTAT atstovei Svetlanai Čiumačenko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Ą. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

G. Ą. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau-LR BK) 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 1d. – laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.,4d. bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007m. gegužės 15 d. iki 2007m. gegužės 17 d. Vadovaujantis LR BK 92 str. G. Ą. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams dviems mėnesiams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas devyneriems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

D. D. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas devyneriems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą profesinio rengimo centre.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ą. ir D. D. pagal LR BK 180 str. 1d. nuteisti už tai, kad su T. S. padarė plėšimą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. vasario 27 d. apie 21 val., Alytaus m. prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį B. B.. Kaltinamasis D. D. sudavė smūgį koja nukentėjusiajam per kojas ir pastarajam parkritus ant žemės laikė jas prispaudęs, o prišokę G. Ą. ir T. S. jėga prispaudė nukentėjusiojo rankas prie žemės ir tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo mobilųjį telefoną ,,Nokia 6060“, kurio vertė 300 Lt , jame buvusią SIM kortelę, kurios vertė 1 Lt ir piniginę, kurios vertė 5 Lt.

G. Ą. pagal LR B 178 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 13 d. apie15³⁰ val., prie prekybos cento ,,Jotvingis“, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus m., iš nukentėjusiojo R. G. pagrobė mobilųjį telefoną ,,Sony Ericsson K 500“ kurio vertė 499 Lt ir jame buvusią SIM kortelę, kurios vertė 30 Lt ir tuo nukentėjusiajai R. G. padarė 529 Lt turinę žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę nepilnamečiams atsižvelgiama taip pat ir į LR BK 91 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems šių nuostatų nepažeidė. Bausmės nuteistiesiems paskirtos teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo G. Ą. apeliacinio skundo

LR BK 91 str. numato, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui gali būti skiriama ne tik už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet taip pat ir už kitus nusikaltimus, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje G. Ą. neteistas, tačiau šiuo nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas sveikas, tyčinius turtinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Viena iš nusikalstamų veikų pasikėsinta ne tik į svetimą turtą, bet ir į asmens sveikatą, panaudotas fizinis smurtas. Abi tyčinės sveikos padarytos per labai trumpą laiką, neparėjus nei dviems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, o būtent tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino padarytą žalą. Teismas taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad apysunkis nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, kas rodo šio konkretaus nusikaltimo, o kartu ir jį padariusių asmenų didesnį pavojingumą visuomenei. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis dirba, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nedirba, tačiau mokosi, gyvena su motina. Nors G. Ą. anksčiau neteistas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimų padarymo metu, o ir po jų baustas administracine tvarka, iš viso keturis kartus, mokymo įstaigoje charakterizuojamas neigiami, įrašytas psichiatrinio kabineto įskaitoje, diagnozė-mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė labai švelnias laisvės atėmimo bausmes- už LR BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, už LR BK – 178 str. 1d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad Už LR BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti tik su laisvės atėmimu susijusias bausmę, tai yra galima skirti arba areštą, arba terminuotą laisvės atėmimą. Paskirtosios bausmės yra artimos sankcijose numatytam šios rūšies bausmės minimumui, todėl net ir įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad plėšimas padarytas bendrininkų grupėje, nusikaltimai padaryti per trumpą laiką, vagystę nuteistasis padarė netrukus po plėšimo, nusikaltimai tyčiniai, nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, neduoda pagrindo išvadai, kad paskirtos per griežtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrindamas nuteistajam G. Ą. skirtas bausmes vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d. ir taikė ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo principą, prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės bausmės, tai taip pat rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas nepilnamečiu, anksčiau neteistas, atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

LR BK 92 str. 1d. numato sąlygas, kurioms esant nepilnamečiui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

G. Ą. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių nesunkus, kitas apysunkis nusikaltimas. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padaryta žala atlyginta. G. Ą. praeityje neteistas, mokosi, gyvena su motina, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad būtų padaręs kitų teisės pažeidimų. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės vykdymas nuteistajam skiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, atidėtas apgrįstai. Skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės - įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. nėra aiškiai per griežtos, atitinka nusikaltimo pavojingumą ir yra tinkamos pakeisti nuteistojo nusikalstamus polinkius.

Dėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo

Skirdamas bausmę D. D. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino taip pat ir LR BK 91 straipsnyje numatytas aplinkybes.

LR BK 91 str. numato, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui gali būti skiriama ne tik už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet taip pat ir už kitus nusikaltimus, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Už nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu ir nuteistas D. D., įstatymas numato tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes-areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Nuteistojo manymu teismas galėjo taikyti LR BK 62 str. 1d., 2d. nuostatas ir skirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę. Šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. LR BK 62 str. 1d. numatytos būtinos sąlygos skirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę yra šios: 1 ) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino turtinę žalą. Byloje nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, t.y. byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis pats atvyktų ir prisipažintų apie savo darytą nusikalstamą veiką. Byloje taip pat nenustatyta nei viena LR BK 62 str. 2 dalyje numatytų būtinų aplinkybių, kurios suteiktų galimybę taikyti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatyme numatytą bausmę. Be to, skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad D. D. nors anksčiau ir neteistas, tačiau nusikalto, padarė tyčinį apysunkį turtinį, smurtinį nusikaltimą būdamas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnį nusikaltimą, nepasibaigus teismo procesui dėl ankstesnės nusikalstamos veikos. Nors dėl ankstesnio nusikaltimo D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad D. D. anksčiau yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat tai, kad nuteistojo veiksmai nebuvo antraeiliai, jis pirmas pavartojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, nusikaltimas apysunkis, tyčinis, teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmė D. D. paskirta pagrįstai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į kaltės formą-nusikaltimas tyčinis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis administracine tvarka nebaustas, mokosi, tačiau mokymo įstaigoje charakterizuojamas tik patenkinamai. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padaryta žala atlyginta, įvertino atsakomybę sunkiančią aplinkybę- tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimą su bendrininkų grupe, kas rodo didesnį šio konkretaus nusikaltimo, o kartu ir nuteistojo pavojingumą. Teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų visumą, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai D. D. skyrė už LR BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

LR BK 92 str. 1d. numato sąlygas, kurioms esant nepilnamečiui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyt, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankami efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

D. D. nuteistas už vieną tyčinį apysunkį turtinį, smurtinį nusikaltimą. Nors praeityje yra padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kaltę pripažino, byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo būtų padarę skitų teisės pažeidimų, gyvena su tėvais, gyvenimo ir auklėjimo sąlygos geros. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės vykdymas nuteistajam skiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, atidėtas pagrįstai. Skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės - įpareigojimas tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. nėra aiškiai per griežtos, atitinka nusikaltimo pavojingumą ir yra tinkamos pakeisti nenuteistojo nusikalstamus polinkius.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems G. Ą. ir D. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, tinkamos realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo jas keisti nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas/teisėjas/ perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nesivadovavo LR BPK 233 str.3d. nuostatomis. Nuo 2007-09-01 įsigaliojus įstatymo pataisoms, teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje turi nurodyti ir veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. To nepadaryta 2007-09-20 nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje/b.l.79/.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų G. Ą. ir D. D. apeliacinius skundus atmesti.