Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. birželio 28 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens kooperatinės bendrovės Palangos kredito unijos (toliau – ir Kredito unija), atstovaujamo advokato M. E., prašymas iš pareiškėjų A. V. ir V. V. Kredito unijos naudai priteisti 1 686,55 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2016 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas Kredito unijos prašymo dėl išlaidų atlyginimo detalizavimas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškėjos V. V. atsiliepimas į detalizuotą Kredito unijos prašymą. Pareiškėja nurodė, kad byla buvo visai nesudėtinga, o ginčas iš esmės yra nepasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pareiškėjos manymu, advokatas nepagrįstai turtėja, galimai dalindamasis gautus pinigus su Kredito uniją neteisėtai užvaldžiusiais asmenimis.

II.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė, t. y. neįpareigojo Lietuvos banko iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundo, kuriuo pareiškėjai Lietuvos banko prašė atlikti Kredito unijos patikrinimą, sustabdyti tam tikrus Kredito unijos veiksmus, pritaikyti jai poveikio priemones ir įpareigoti Kredito uniją uždengti paskolą su pajumi. Teismas darė išvadą, kad teismo sprendimu, priešingai nei teigia pareiškėjai, buvo apgintos Kredito unijos teisės, nes Lietuvos bankas nebuvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo dėl Kredito unijos veiklos. Atsižvelgęs į pareiškėjų reikalavimus, keltus 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde, teismas atmetė ir pareiškėjų teiginį, kad ginčas teisme vyko iš esmės tik dėl 173,77 Eur.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-498-588/2016 buvo prašyta 2016 m. kovo 21 d. susirinkime priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 dieną. Teismas taip pat nustatė, kad iš esmės analogišku ieškiniu buvo kreiptasi ir į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris civilinėje byloje Nr. 2-6248-838/2016 2016 m. balandžio 7 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Kredito unijos 2016 m. kovo 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų galiojimą iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Be to, teismas uždraudė viešajai įstaigai Registrų centras pagal minėtą protokolą atlikti bet kokius registro duomenų pakeitimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, netenkinus atskirojo skundo, įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 dieną. Teismas nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2016 m. birželio 28 d., todėl atmetė pareiškėjų argumentus, susijusius su tuo, kad advokatas neturėjo teisės pateikti Kredito unijos vardu minėto prašymo.

Teismas pareiškėjų argumentus, kad Kredito unijos vadovė, būdama teisininkė, turėjo pati atstovauti Kredito uniją, o ne samdyti advokatų kontorą iš Vilniaus, atmetė kaip nepagrįstus, nes pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį, proceso šalys savo interesus teisme gali ginti tiek pačios, tiek ir per atstovus. Teismas pabrėžė, kad pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti byloje atstovų.

Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, rėmėsi Statistikos departamento viešai skelbiama informacija ir nurodė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 756,90 Eur. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.19 punktu, nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. vykęs teismo posėdis, dalyvaujant advokatui, truko nuo 10.32 val. iki 11.27 val, t. y. 55 minutes. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu ir vertino, kad advokatas pareiškėjui suteikė 1 val. teisinių paslaugų, atstovaujant Kredito uniją teismo posėdyje. Teismas nustatė, kad advokato pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko suapvalinus 3 valandas, todėl darė išvadą, kad maksimalus priteistinas bylinėjimo išlaidų dydis yra 302,76 Eur (0,1 x 756,90 Eur x 4 val.). Teismas nustatė, kad advokatas prašo už šias teisines paslaugas priteisti 380,13 Eur, todėl darė išvadą, kad ši suma mažintina iki Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus dydžio, t. y. iki 302,76 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima šiuo atveju nukrypti nuo Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.2 punktu ir pažymėjo, kad maksimali už atsiliepimo į skundą parengimą suma yra 1 892,25 Eur (2,5 x 756,90 Eur). Teismas nustatė, kad advokatas prašo už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui priteisti 658,91 Eur, nurodė, kad prašoma priteisti suma ne tik neviršija Rekomendacijose pateikiamų maksimalių priteistinų dydžių, bet ir yra mažesnė nei pusė maksimalaus priteistino dydžio.

Teismas iš viso Kredito unijos naudai iš pareiškėjų solidariai priteisė 961,67 Eur (658,91 Eur + 302,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas iš abiejų pareiškėjų priteisė 961,67 Eur bylinėjimosi išlaidų Kredito unijos naudai.

Pareiškėja V. V. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, jog trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas teismo, o ne pareiškėjų iniciatyva, trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimas teismo procese realiai nebuvo reikalingas, be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos ir būtinos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes, priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Ši ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė, kuri siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priklauso nuo to, ar pareiškėjo skunde iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, kurios bylos šalies (laimėjusios ar pralaimėjusios bylą) pusėje dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kokią įtaką to trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi teismo galutinis procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos banko 2015 m. spalio 1 d. raštą ir Komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą bei įpareigoti Lietuvos banką pakartotinai nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl Kredito unijos veiksmų ir priimti dėl to naują sprendimą. Iš skundžiamo Lietuvos banko rašto matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjų skundą dėl Kredito unijos veiksmų. Skundu pareiškėjai prašė atlikti tyrimą dėl Kredito unijos veiksmų ir taikyti Kredito unijai poveikio priemones, taip pat prašė įpareigoti Kredito uniją įskaityti pareiškėjų pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai apmokėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Įvertinusi pareiškėjų skundo pobūdį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atmetus pareiškėjų skundą buvo apgintos Kredito unijos teisės, kadangi Lietuvos bankas nebuvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo dėl Kredito unijos veiklos.

Vienas iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų yra tas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Kredito unija į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, šio asmens dalyvavimas procese nebuvo būtinas, todėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra besąlyginis tokio teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas byloje, be kita ko, turi įvertinti, ar pareiškėjo skunde suformuluotas ginčo dalykas nėra susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis, kurių pareiškėjas nenurodė savo prašyme trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 20 d. skunde pareiškėjai Kredito unijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu nenurodė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, atkreipdamas dėmesį, kad pareiškėjai, manydami, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos Kredito unijai, ją turėtų įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Patikslintame skunde pareiškėjai trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Kredito uniją. Įvertinusi šias aplinkybes, pareiškėjų skundo pobūdį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai patys nusprendė, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos Kredito unijai, taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad Kredito unijos dalyvavimas procese nebuvo būtinas.

Pareiškėja nurodo, kad Kredito unija nutraukė su advokatu sutartį, todėl jis negalėjo atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens.

Iš byloje esančios 2012 m. gegužės 18 d. atstovavimo sutarties (t. I, b. l. 111) matyti, kad, be kita ko, advokatui M. E. buvo pavesta atstovauti Kredito uniją visuose Lietuvos Respublikos teismuose, visose bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra Kredito unija. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis advokatų kontorai adresuotas Kredito unijos komiteto 2016 m. kovo 30 d. pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo nuo 2016 m. kovo 31 d. savaime nepatvirtina, kad atstovavimo sutartis buvo nutraukta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir po 2016 m. kovo 31 d. advokatas atstovavo Kredito uniją. Iš 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. birželio 27 d. mokėjimų nurodymų matyti, kad Kredito unija mokėjo advokatų kontorai už teisines paslaugas. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi sustabdė Kredito unijos 2016 m. kovo 21 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų galiojimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, teismas uždraudė VĮ Registrų centrui pagal minėtą protokolą atlikti bet kokius registro duomenų pakeitimus. Ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 dieną. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nagrinėjamu atveju advokatas negalėjo atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai ir ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos argumentas, kad Kredito unijai galėjo atstovauti jos vadovė, kadangi ji yra teisininkė, nesudaro pagrindo nepriteisti ar sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą Kredito unijos naudai iš pareiškėjos.

Pareiškėjos manymu, priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgus į atsiliepimo į skundą apimtį ir teismo posėdžio trukmę, yra per didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančią Kredito unijos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančią medžiagą, teisingai nustatė galimus priteisti maksimalius išlaidų dydžius už atitinkamas teisines paslaugas, nustatydamas trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įvertino ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsiliepimo į skundą apimtį, tai, kad jame nebuvo remtasi teismine praktika, teisiniu požiūriu sudėtinga teisės aktų analizė nebuvo atlikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bylinėjimosi išlaidų sumą, nepažeisdamas Rekomendacijose įtvirtintų nuostatų, priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, yra reali, pagrįsta byloje pateiktais įrodymais ir racionali, ją dar labiau mažinti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo išlaidų priteisimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.