Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 · Administracinė byla Nr. I-5092-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
I-5092-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04605-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. P., L. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5092-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04605-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir L. A. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-23 nutartimi (b. l. 75–76) sujungė į vieną administracinę bylą administracines bylas Nr. I-5092-789/2015 (pareiškėjas V. P.) ir Nr. I-7393-789/2015 (pareiškėja L. A.) ir bylai suteikė Nr. I-5097-789/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04605-2014-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. 2014-10-20 pateikė teismui skundą (b. l. 1–2) prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) 2014-09-29 sprendimą Nr. (6.5)I-7905); 2) įpareigoti VSDFV išmokėti laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 417,86 Lt.

Pareiškėja L. A. 2013-02-19 paštu išsiuntė teismui skundą (b. l. 79–85) prašydama: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Departamentas) 2015-01-28 sprendimą Nr. 7S-28; 3) panaikinti VSDFV 2015-01-20 sprendimą Nr. (6.5)I-427; 2) priteisti iš Departamento laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 15 626,10 Lt; 4) priteisti iš VSDFV laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 803,98 Lt.

Pareiškėjai savo skunduose paaiškino, kad Departamento sprendimais jiems buvo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kurios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mažinamos dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 pensiją mokėjo VSDFV atitinkami skyriai. Paaiškino, kad kreipėsi į Departamentą ir VSDFV su prašymais išmokėti neišmokėtas pensijos dalis, tačiau Departamentas atsisakė išmokėti pensijos nepriemokas, o VSDFV konstatavo, kad praleistas terminas skundams paduoti ir pasiūlė pateikti įrodymus patvirtinančius, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjai nesutinka su pensijų mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (b. l. 35, 97-99) nurodė, kad su skundais nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Departamentas sprendimų priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus išmokėti pensijos nepriemoką. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo nepripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Mano, kad pareiškėja L. A. praleido procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris šiuo atveju neatnaujintinas.

Atsakovė VSDFV, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (b. l. 45-48, 110-115) nurodė, kad su skundais nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjai dėl laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-11-31 negautos pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV pirmą kartą kreipėsi atitinkamai 2014-10-17 ir 2015-02-12 su prašymais, t. y. praleidę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nustatytą 6 mėnesių terminą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką senaties terminas skundui dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 6 mėnesių terminą jie praleido dėl nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos L. A. skundą (b. l. 107-109) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjai buvo pagrįstai ir teisėtai mokama sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, neprieštaraujančias Konstitucijai. Mano, kad pareiškėja praleido procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris šiuo atveju neatnaujintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjo V. P. skundą nepateikė.

Pareiškėjai V. P. ir L. A., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjams paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio ribojimo 2012–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 str. teisėtumo.

Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjai L. A..

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo pratęstas du kartus – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92).

LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažinta pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010-01-02. Pareiškėja skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-02-13 (spaudas ant voko, b. l. 94), t. y. praleidusi procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjos skundas teismui buvo paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, žinodama (turėdama žinoti) apie jai taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, o skundo padavimas 2015-02-19, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo dėl reikalavimų priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi L. A. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, buvo priimta praleidus nustatytus skundo padavimo terminus ir teismas atmetė prašymą šį terminą atnaujinti, aptarta administracinės bylos dalis nutrauktina.

Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta LVAT praktika patvirtina, kad pareiškėja skunde išdėstytų reikalavimų dalį priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidusi nustatyto 3 metų termino.

Teismas nesutinka su atsakovės VSDFV pozicija, kad pareiškėjos ginčui taikytinas 6 mėnesių skundo padavimo terminas, kadangi pensijos pareiškėjai perskaičiavimo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. buvo nustatytas trejų metų terminas privaloma ikiteismine tvarka apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui V. P. Departamento 2011-12-09 sprendimu Nr. NV-413 nuo 2011-11-22 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 760,37 Lt per mėnesį (b. l. 37). Departamente 2014-06-04 gautas pareiškėjo 2014-05-29 prašymas pateikti pažymą apie nuo 2011-11-22 iki 2013-12-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 42). Departamentas 2014-06-25 raštu Nr. 7S-296 informavo pareiškėją, kad tenkina jo prašymą, paaiškino, kad nuo 2012-01-01 jam pensiją moka VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis skyrius, todėl nuo minėtos datos informacijos negali pateikti. Nurodė, kad prašymą minėtoje dalyje persiuntė VSDFV Vilniaus skyriui. Pridėjo pažymą apie paskirtą, perskaičiuotą ir nesumokėtą valstybinę pensiją (b. l. 40, 41). Departamente 2014-08-22 gautas pareiškėjo 2014-08-21 prašymas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 38). Departamentas 2014-08-29 raštu Nr. 1S-3228 atmetė pareiškėjo prašymą (b. l. 39). VSDFV Vilniaus skyriuje 2014-08-25 gautas pareiškėjo 2014-08-21 prašymas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 56), kuris pagal kompetenciją persiųstas VSDFV (b. l. 55). VSDFV 2014-09-29 raštu Nr. (6.5)I-7905 išaiškino pareiškėjui, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Informavo, kad, pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Iki nustatyto termino nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, prašymas būtų paliktas nenagrinėtas (b. l. 57-59). VSDFV, atsižvelgdama, kad pareiškėjas dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pateikė skundą teismui, administracinę procedūrą sustabdė (b. l. 53-54).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai L. A. Departamento direktoriaus 2003-08-27 išvada Nr. 130 nuo 2003-08-20 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 872,28 Lt per mėnesį (b. l. 100). Departamente 2014-12-08 gautas pareiškėjos 2014-11-28 išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 105). Departamentas 2015-01-28 raštu Nr. 7S-28 atmetė pareiškėjos prašymą, pridėjo pažymą apie paskirtą, perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinę pensiją (b. l. 101, 102-103). Pareiškėjos prašymą laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2013-12-31 gražinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį persiuntė pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 104). VSDFV 2015-01-20 raštu Nr. (6.5)I-427 išaiškino pareiškėjai, kad ji praleido terminą skundui paduoti ir pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Informavo, kad, pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Iki nustatyto termino nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, prašymas būtų paliktas nenagrinėtas (b. l. 123-125). VSDFV 2015-03-02 raštu Nr. (6.5)I-1444, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja iki nustatyto termino nepateikė įrodymų, atsisakė atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą ir nagrinėti prašymo dalį gražinti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 127).

Ginčui dėl pareiškėjams paskirtų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjams valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012–2013 m.) buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri neprieštaravo Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad Departamentas ir VSDVF teisėtai sumažino pareiškėjams paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, todėl priteisti iš Lietuvos valstybės dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį pareiškėjams nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti VSDFV 2014-09-29 sprendimą Nr. (6.5)I-7905) ir 2015-01-20 sprendimą Nr. (6.5)I-427, kuriuose, remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatomis, VSDFV nurodė, kad pareiškėjai praleido 6 mėn. terminą nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, todėl pasiūlė pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552‑1377/2014). Vadovaujantis minėtose LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsižvelgusi į minėtą LVAT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjų prašymus, nepagrįstai vadovavosi 2013-01-01 redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatoje įtvirtintu terminu. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimtas skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Pareiškėja L. A. taip pat prašo panaikinti Departamento 2015-01-28 sprendimą Nr. 7S-28. Pareiškėjos L. A. ginčijamu 2015-01-28 sprendimu Nr. 7S-28 Departamentas atsisakė išmokėti pareiškėjai susidariusią pensijos nepriemoką ir suteikė informaciją apie pensijos sumažinimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 str. 1 d. nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis šiomis nuostatomis, LVAT konstatavo, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, administracinės bylos dalis dėl Departamento 2015-01-28 sprendimo Nr. 7S-28 panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 7 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjų L. A. ir V. P. skundus tenkinti iš dalies.

Pareiškėjos L. A. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo paduoti netenkinti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos L. A. reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-01-28 sprendimo Nr. 7S-28 panaikinimo nutraukti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-09-29 sprendimą Nr. (6.5)I-7905.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-01-20 sprendimą Nr. (6.5)I-427.

Kitas pareiškėjų skundų dalis atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė