Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-366/2012

Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00351-2011-0

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- D. P. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams; bei pagal BK 150 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. paskirta minėta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2011-09-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 161 str. 2 d., 140 str. 1 d., paskirta 50 parų arešto bausme ir 2011-09-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 50 parų arešto bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-05-09 iki 2011-05-11 d., nuo 2011-09-12 iki 2012-02-28.

- D. G. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams; bei pagal BK 150 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-09-12 iki 2012-02-28.

Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš D. P. ir D. G. solidariai priteista 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. T. ir po 13 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji D. P. ir D. G. 2011 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpyje nuo 11 d., 23 val. iki 12 d. 4.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami patenkinti savo lytinę aistrą su L. T., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. T. atsisakius patenkinti jų lytinę aistrą, siekdami palaužti jos pasipriešinimą, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu, tai yra D. P. ją smaugiant bei suduodant ne mažiau 5 smūgių kumščiu nukentėjusiajai į nugarą ir sėdmenis, tuo jai padarant poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse ir abejose blauzdose – nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinant toliau mušti, o D. G. reikalaujant paklusti ir nešaukti, tokiais bendrais veiksmais palaužę nukentėjusiosios L. T. pasipriešinimą, D. P. kelis kartus jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, tuo pačiu metu D. G. su ja jėga tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, ir toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, D. P. su D. G. pasikeitę vietomis, D. G. jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, tuo pačiu metu D. P. jėga kelis kartus tenkino lytinę aistra su nukentėjusiąja oraliniu būdu, taip prieš jos valią, išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametę L. T..

Be to, D. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., nusivedęs nukentėjusiąją L. T. į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdamas toliau tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja, pasinaudodamas tuo, kad L. T. pasipriešinimas buvo palaužtas jo ir D. G. panaudotu fiziniu smurtu ir grasinimais bute (duomenys neskelbtini), jėga tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu, taip prieš jos valią seksualiai prievartavo nepilnametę nukentėjusiąją L. T..

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu, mano esantis nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad liudytojas P. P. yra psichiškai nesveikas, jo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinka tikrovės, todėl teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neturėjo jais remtis. Prašo papildomai apklausti minėtą liudytoją. Nurodo, kad ir nukentėjusiosios parodymai yra melagingi ir prieštaringi. Pažymi, kad ji nebuvo pasakiusi savo amžiaus. Taip pat nuteistasis ginčija filmuotos medžiagos įrodomąją galią. Apelianto manymu, viskas vyko savo noru, nukentėjusioji turėjo galimybę išeiti. Nuteistojo manymu, bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai ir neatitikimai, kas lėmė nepagrįstą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. G. ir nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų skundus. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Apeliantai D. P. ir D. G. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jų nuteisimo už grupinį išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Teigia, kad jų kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis ir prieštaringais liudytojų parodymai, nesurinkta pakankamai jų kaltės įrodymų ir įrodymai neteisingai įvertinti. Apeliantai skunde iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Pažymima, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu teismo nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka, todėl tenkinti apeliantų skundus neturi jokio pagrindo.

Nuteistieji D. P. ir D. G. neigia padarę BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. numatytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų ir teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, pačių nuteistųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašo, buvusiu D. G. pateiktame telefone apžiūros protokolu ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad nuteistieji D. P. ir D. G. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją L. T., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja L. T. prieš jos valią, t. y. padarė BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų D. P. ir D. G. padarytas nusikalstamas veikas. BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. BK 150 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Kaip nepagrįsti atmetami nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, dėl L. T. melagingų, nenuoseklių ir prieštaraujančių parodymų, teigiant, kad nukentėjusioji nesipriešino lytiškai santykiauti su D. P. ir D. G.. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios L. T. parodymai apie esmines prieš ją įvykdytų nusikaltimų aplinkybes, priešingai apeliantų teiginiams, yra nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji 2011-09-22 duotuose parodymuose nurodė, kad ją, prieš jos valią išžagino ir seksualiai prievartavo du vyrai, su kuriais susipažino 2011-09-11 ir ji šiuos asmenis parodymų atpažinti metu, atpažino kaip D. P. ir D. G.. Be to, nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtino liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taigi nėra jokio pagrindo jais netikėti.

Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, į gyvenamąjį būstą, esanti (duomenys neskelbtini), ji atėjo, jame buvo ir alkoholį gėrė savo noru, tačiau tai nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, kad įvairiomis formomis nuteistųjų lytinę aistrą tenkino prieš savo pačios valią. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji L. T. yra nepakankamai subrendusi, pernelyg emocionali, per daug pasitiki nepažįstamais žmonėmis, todėl paveikta nedidelio kiekio alkoholio ir būdama nepilnametė galėjo pasiduoti įtakai ir nepakankamai objektyviai įvertinti savo ir aplinkinių elgesį bei padėtį. Kaip matyti iš L. T. duotų parodymų, realų pavojų bei nusikalstamus nuteistųjų kėslus nukentėjusioji suvokusi tik nuteistiesiems ėmusis aktyvių smurtinių veiksmų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios L. T. nesutikimas lytiškai santykiauti su kaltinamaisiais priešinantis, buvo aiškiai išreikštas žodžiais ir veiksmais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis D. P. atliko akivaizdžius prievartos veiksmus smaugdamas nukentėjusiai L. T. kaklą, stumdydamas bei naudodamas psichinę prievartą kartu su D. G. liepdami nešaukti bei grasindami nulaužti kaklą. Tai patvirtina liudytojo P. P. parodymai, kuriuose nurodyta, kad po kiek laiko kambaryje pradėjo šaukti nukentėjusioji, sakydama „man skauda“ , o D. P. sakė “ko čia rėki b… “nerėk čia …”, vėliau D. P. gąsdino Luką, kad ją primuš, sakė “gausi į galvą” (I t. b.l. 126-130). Be to, minėto liudytojo parodymuose nurodyta, kad‚ buto durys buvo užrakintos, nukentėjusioji jo klausė „kada ją paleis“, ieškojo galimybės pabėgti (I t. b.l. 44), o tuo tarpu D. P. jam pasakė, kad „niekur ji neis“ ir nusivedė pas save į butą (I t. b.l. 144-145). Šios aplinkybės rodo jos buvusį bejėgiškumą bei pastangas ištrūkti iš prievartinio jos laikymo bei kitų prieš ją atliekamų smurtinių veiksmų. Tokie veiksmai, t.y. fizinės ir psichinės prievartos vartojimas, durų užrakinimas ir langų uždarymas palaužė nukentėjusiosios L. T. pasipriešinimą, ją palaužė bei sugniuždė, dėl to vėliau nukentėjusioji L. T. nebesipriešino ir vykdė tai, kas jai liepiama. Be to, pažymėtina, kad atsiradus galimybei, t.y. kai nuteistasis D. P. miegojo, nukentėjusioji bandė išeiti iš buto ir tuoj pat paskambino pagalbos telefonu, paaiškino kas įvyko (III t. b.l. 15). Tai patvirtina Panevėžio apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus garso įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji 2011-09-12, 6.17 val. pranešdama policijai apie įvykį nurodo, kad ją išprievartavo ir ji negali išeiti iš buto (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 98-100). Tokiu būdu vertinant įvykių seką, visų minėtų aplinkybių kontekste, yra neįtikėtina nuteistojo D. P. deklaruojama versija apie savanoriškus nukentėjusiosios lytinius santykius su juo tų įvykių metu.

Be to teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino vaizdo įrašo, buvusio D. G. pateiktame telefone, apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad buvo filmuojama verkianti mergina, čiulpianti varpą, dviejų vaikinų balsai, keiksmažodžiai (II t, b.l. 178). Ir šio įrodymo pagrindu pagrindė nuteistųjų kaltę atlikus LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. Kadangi nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad, sutinkamai su L. T. parodymais, prieš ją nurodytomis aplinkybėmis buvo naudojamas psichinis bei fizinis smurtą ir su ja buvo atlikti prievartiniai lytinės aistros tenkinimo veiksmai. Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistųjų prieš ją naudotas fizinis bei psichinis smurtas.

Apeliantų versijos dėl nukentėjusiajai ankščiau padarytų sužeidimų, paneigtos apylinkės teisme, remiantis nukentėjusiosios bei liudytojos S. J. parodymais, taip pat specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojos S. J. parodymai buvo teisingai įvertinti, kaip nuteistųjų kaltės dėl padaryto fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu atlikimo, nepaneigiantys įrodymai, nes šiuose liudytojos parodymuose teužfiksuota jos pačios nuomonė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji buvo užgulta, smaugiama ir mušama padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojama prievarta patvirtina ir atitinkamus sužalojimus užfiksavusi specialisto išvada, kuria netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo (I t. b.l. 38-39 ).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistieji ir kiti asmenys žinojo nukentėjusiosios L. T. metus, nes nukentėjusioji tai yra minėjusi. Be to, nuteistieji turėjo pakankamą pagrindą pagrįstai manyti, net jei ir nebūtų tiksliai žinoję nukentėjusiosios amžiaus, kad ji nėra pilnametė, nes iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojų L. G. (I t. b.l. 115), V. G. (I t. b.l. 117), R. Š. (I t. b.l. 119), parodymų matyti, kad nukentėjusioji minėjo, kad mokosi mokykloje, kas turėjo leisti suprasti, kad ji gali būti nepilnametė.

Visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl D. P. ir D. G. kaltės jiems atlikus inkriminuotus išžaginimo bei seksualinio prievartavimo veiksmus nepalieka. Apeliantų teiginiai apie liudytojo P. P. ir nukentėjusiosios L. T. parodymų nepatikimumą, melagingumą yra deklaratyvūs. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad P. P. yra psichiškai neveiksnus, todėl apelianto D. P. teiginiai dėl liudytojo P. P. parodymų neteisėtumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai remiantis baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame D. P. ir D. G. kaltė dėl BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. numatytų nusikaltimų padarymo, įrodyta pagrįstais ir neabejotinais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamojo posėdžiu metu ištirtais įrodymais. Todėl išteisinti apeliantus iš šių nusikaltimų nėra jokio teisinio pagrindo.

D. G. akcentuoja, kad pati L. T. nurodė, jog su juo mylėjosi savo noru. Tačiau tiek iš pareikšto kaltinimo, tiek iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmieji lytiniai santykiai tarp L. T. ir D. G. nėra inkriminuoti ir D. G. už tai nėra nuteistas. Pats faktas, kad L. T. su D. G. vieną kartą santykiavo savo noru nereiškia, kad vėliau ji nebegalėjo atsisakyti santykiavimo (juo labiau iš karto su dviem vyrais) ir, kad jos atžvilgiu nebuvo vartojama prievarta.

Apeliaciniu skundu D. G. taip pat prašo sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. G. nusikalstamus veiksmus, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas būdamas recidyvu, kaltu neprisipažino ir savo veiksmų neigiamai nevertino, buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas, todėl teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendžiu D. G. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to, ją sušvelninti apelianto prašymu, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant LR BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistųjų D. P. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.