Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

laiduotoju prašomu paskirti I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau nuosprendyje – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. M. 2017-12-09 apie 11.21 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Megane, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,03 promilės etilo alkoholio). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

2. Kaltinamoji M. M. prisipažino kalta padariusi nusikaltimą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 28), kad kaltinime nurodytu laiku, 2017-12-08 apie 9-10 val. vakare viena išgėrė du butelius vyno. 2017 m. gruodžio 9 d. buvo susitarusi su močiute važiuoti į parduotuvę. Neįvertino savo būklės ir 10 val. sėdo vairuoti tėvui priklausantį automobilį. Tuo metu tėvas buvo išvykęs ir raktelius paliko jai. Gyvena su tėvais, todėl esant poreikiui automobiliu naudojasi tėvui leidus. Apie 11.20 val. ji vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Tuskulėnų g. 66. Važiuodama atbuline eiga neįvertino atstumo ir atsitrenkė, tiksliau prisilietė, prie gale stovėjusio automobilio Toyota, kurio vairuotoja iškvietė policiją. Alkotesteriu jai nustatė 1,8 promiles. VPLC jai buvo paimtas kraujas. Gailisi dėl savo veiksmų. Supranta jų pavojingumą. Niekada nevartodavo alkoholio kai reikėdavo vairuoti. Iš ryto alkoholio nevartojo. Įvykio metu išgyveno asmeninę krizę dėl turimos asmeninės problemos, kuri sukėlė tokį jos elgesį. Problema yra sprendžiama. Šiuo metu situacija yra kur kas geresnė. Prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo skirti jos tėvą I. M..

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

3. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 8 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nuosprendyje – BPK) 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 str.).

4. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-09 apie 11.00 val., vairuodama automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pakeliamo užtvaro ir norint išvažiuoti iš parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, pastebėjo automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuri niekaip negalėjo išvažiuoti iš aikštelės ir vaikščiojo tai į automobilį, tai prie atitvaro. Tuomet minėto automobilio vairuotoja netikėtai įjungė atbulinį bėgį ir važiavo atbuline eiga. Važiuodama vairuotoja atsitrenkė į jos automobilį. Ji išlipo iš automobilio ir paklausė kitos vairuotojos, kodėl ji taip padarė. Renault vairuotoja atsakė, kad nepastebėjo. I. J. pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Renault vairuotoja paėmė deklaraciją ir įsėdusi į savo automobilį pradėjo ją pildyti. Po tam tikro laiko ji norėjo patikrinti ką užpildė Renault vairuotoja, o atidarius automobilio dureles, pajuto alkoholio kvapą. Tuomet ji paskambino pagalbos telefonu 112 (b. l. 19).

5. Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-09 apie 11.20 val., buvo gautas iškvietimas, jog prie parduotuvės „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis ir galimai vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, prie įvažiavimo atitvaro jis pastebėjo automobilius Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M., ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. J.. Alkotesteriu patikrinus M. M. blaivumą, buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 15).

6. Specialisto išvada Nr. T-A 12695/2017(01) nustatyta, kad M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio (b. l. 25).

7. Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad automobilio RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1120 EUR (b. l. 7).

8. VĮ „REGITRA“ duomenų bazės pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilis RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. M. (b. l. 8).

Dėl sprendimo pripažinti kaltinamąją kalta.

9. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teismo baudžiamojo įsakymo 2, 4-8 pastraipose aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad M. M. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

10. Kaltinamosios tėvas I. M. prašė perduoti kaltinamąją M. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą.

11. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas numato Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra galimas šio instituto taikymas.

12. Teismas nustatė, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurios padarymo visiškai prisipažino ir gailisi. Žalos klausimas nebuvo keltas todėl laikytina, kad ji nėra padaryta, o tokiai ir esant, kaltinamoji įsipareigojo ją atlyginti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra jauno, brandą siekiančio amžiaus. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, netekėjusi, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebausta, neteista. Dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Visos kaltinamąją apibūdinančios aplinkybės ir jos elgesys leidžia teismui spręsti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos sąlygos, aptartos sprendimo 11 pastraipoje.

13. Byloje yra prašymas laiduotoju paskirti kaltinamosios tėvą I. M., kuris sutiko būti M. M. laiduotoju. Teismas nustatė, kad I. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-02-01 IT sistemų inžinieriaus pareigose, pagrindinė jo darbo funkcija – turimos bendrovėje kompiuterinės technikos bei programinės įrangos funkcionalumo palaikymas ir vystymas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, pavestas užduotis vykdo atsakingai ir nepriekaištingai, puikiai sutaria su kolegomis, yra kruopštus, pareigingas ir atsakingas, imlus įvairioms naujovėms, pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, yra jautrus bendraamžių atžvilgiu, stengiasi nuoširdžiai išklausyti ir patarti tiek bendrovės darbuotojams, tiek klientams, kartu gyvena su dukra, dažnai bendrauja su dukterimi ir turi galimybę ją atidžiai stebėti bei daryti dukrai teigiamą įtaką.

14. Dėl to, kad nustatyta sprendimo 12 ir 13 pastraipose, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti jos tėvą I. M., kuris, pagal asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Laidavimo užstatas neskirtinas. Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

15. BPK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras prašo taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones, kurios numatytos aptariamo straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose: uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

16. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytas 2,03 promilės etilo alkoholio. Veika yra tyčinė, kas didina jos pavojingumą.

17. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į tai, kad ji gailisi dėl savo elgesio, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

18. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė neblaivi vairuodama automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, priklauso I. M. (b. l. 8). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. M., spręstinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6dalis, 67 straipsnio 3dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

20. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėjo, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

21. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios M. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nors ir nesunkiam, tačiau pagal savo pobūdį ypač pavojingam, nusikaltimui, kuriuo metu dėl nustatyto alkoholio kiekio kraujyje kaltinamoji nesugebėjo adekvačiai vertinti aplinką ir susidūrė su kitu automobiliu. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamosios būklė buvo įtakuota ir asmeninių problemų našta, kuriai esant, kaip žinia, alkoholio vartojimas tik padaro ją sunkiau pakeliamą.

22. Teismo vertinimu aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka šiuo atveju įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, ir labiau nei reikia nesuvaržys kaltinamosios M. M., kuri nuosprendžiu atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, teisių. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1120 EUR (b. l. 7), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jos asmenybę ir padarytą pavojingą veiką - nusikaltimą.

23. Dėl to, kas aptarta nuosprendžio 18-22 pastraipose, teismas sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra proporcingas ir konkrečiu atveju teisingas.

Dėl kardomųjų priemonių.

24. Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. M. taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas), naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 29 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsniu, BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o bylą nutraukti.

Perduoti M. M. pagal laidavimą savo tėvui - laiduotojui I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Paskirti M. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. M. konfiskuojamo automobilio RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1120 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt eurų).

Išaiškinti M. M. ir I. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.