Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K., R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, kreipėsi į teismą ir pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. M. 25236 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio regiono aplinkos departamento Panevėžio miesto agentūros aplinkos apsaugos inspektorius 2012-10-30 patikrinimo metu nustatė, kad V. M. S. užės apsaugos juostoje neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė medžius : 25 vnt. žalių baltalksnio (618 cm), 13 vnt. žalių juodalksnio (396 cm), 3 vnt. žalių uosio (42 cm), 2 vnt. žalių gluosnio (50cm) ir 1 vnt. žalios ievos (19 cm). Už neteisėtą medžių sunaikinimą atsakovas ATPK nustatyta tvarka buvo nubaustas 450 Lt bauda Paskaičiavus, gamtai padaryta žala yra 16824 Lt. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintu „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 5.4 punktu, kaimo bendro naudojimo teritorijose augantiems medžiams, padaryta žala didinama 1,5 karto ir yra 25236 Lt. Šią sumą prašė priteisti iš atsakovo bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. K. ieškinį sumažino 750 Lt ir prašė priteisti 24486 Lt žalos atlyginimą, nes atsakovas medžius iškirto tyčia, neturėdamas reikiamo leidimo, sužalojo kraštovaizdį. Atsakovas neginčija savo kaltės. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu leisti atkurti – atsodinti medžius, nes įstatymas numato, kad dėl galimybės ir privalomumo atlyginti nuostolius pasirinkimo teisės nėra.

Ieškovo atstovas R. R. paaiškino, kad jis, 2012-10-30 nuvykęs apžiūrėti kertamų medžių šalia Berčiūnų miško. Rado iškirstus ir susmulkintus medžius. Atsakovas leidimo kirtimui neturėjo, aiškino, kad statosi namą ir tvarko pakrantę. Jis surašė patikrinimo aktą, kurį pasirašė V. M., pripažino paržeidimą. Po to, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė 450 Lt baudą, kurios atsakovas neginčijo ir sumokėjo.

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti arba jį mažinti iki 70 procentų paskaičiuotos žalos sumos. Nurodė – ginčo, kad reikia atlyginti žalą nėra. Jis pripažįsta iškirstų medžių kiekį, kiek nurodyta patikrinimo akte. Atsakovo veiksmuose nėra tyčios, nes nesiekė sąmoningai sužaloti gamtos. Pripažįsta kaltę neatsargumo formoje, kad iškirto be leidimo ir gailisi. Tačiau nesutinka su žalos atlyginimo būdu. Laiko, kad yra keli žalos atlyginimo būdai – medžių atsodinimas arba pinigai. Atsakovo nuomone racionaliausias ir geriausias būdas gamtai yra būklės atkūrimas 100 % ar mažiau. Jis sutinka atsodinti iškirstoje vietoje tą patį kiekį ir tos pačios rūšies medžių, tačiau nei viena institucija nesvarsto tokios galimybės. Jeigu teismas manytų, kad atlyginimo būdas natūra negalimas, prašo žalą mažinti iki 70 procentų , t.y. iki 8500 Lt, nes jo turtinė padėtis yra sunki ir tai pagrindžia atsiliepime nurodyti argumentai ir įrodymai. Aplinkybės susijusios su atsakovo turtine padėti yra pasikeitusios į blogąją pusę, nes laiku negali padengti turimų kreditų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012 m. spalio 30 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. R10-173, kuriame užfiksuota, kad Berčiūnų II kaime, Sanžilės upės apsaugos juostoje, V. M. priklausančiame žemės sklype, neturint leidimo, iškirsti sveiki medžiai, pamatuoti kelmų skersmenys ( 6-7 b.l.). Nustatyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos specialios šio sklypo naudojimosi sąlygos - vandens telkinių apsaugos juosto ir zonos žemės sklypas, jame esantys saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (12-13 b.l.). Iš paskaičiavimo matyti, kad apmatuoti visi sveiki, žali kelmai, kurių skersmenys yra nurodyti patikrinimo akte 2012-10-30 Nr. R10-173 : baltalksniai – 25 vnt, kurių kelmų skersmenys 618 cm; juodalksniai – 13 vnt, kurių kelmų skersmenys sudaro 396 cm; uosiai – 3 vnt, kurių kelmų skersmenys sudaro 42 cm; gluosniai – 2 vnt, kurių kelmų skersmenys sudaro 50 cm; ieva – 1 vnt, kurios kelmo skersmuo sudaro 19 cm. Paskaičiavus atsakovo padarytų nuotolių dydį pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą, atsižvelgiant, kad iškirsti gluosniai priskirti I grupei, žalos dydis yra 24486 Lt (8 b.l.). Pažeidėjas V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str.1d., padarymą buvo nubaustas 450 Lt administracine bauda (4,5 b.l.).

Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) ir žala ( CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administraciniu nutarimu - nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto privačiame žemės sklype, kuriame auga saugotini želdiniai, medžius. V. M. neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 str.). Savo kaltę jis pripažino ir neginčijo.

Atsakovo aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198, pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“. Ieškovo atstovui nurodžius, jog iškirsti gluosniai priskirtini I grupei ir tuo pagrindu sumažinus jų atkuriamąją vertę 750 Lt, nagrinėjamoje byloje nuostolių, padarytų gamtai dydis 24486 Lt. Atsakovo atstovas sutiko su tokiu žalos dydžiu ir jo paskaičiavimu.

Atsakovas medžių kirtimo metu neturėjo reikiamo leidimo šių darbų atlikimui, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.246 str. 3 d.). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami (CK 6.251 str. 1 d.). Atsakovas neginčydamas žalos padarymo fakto, sutiko atlyginti padarytą žalą natūra. Teismas laiko, kad gamtai padaryta žala nagrinėjamoje byloje gali būti atlyginta tik priteisiant konkrečią žalos atlyginimo sumą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis turi savivaldybės leidimą atsodinti medžius, t.y. , kad jis realiai turi leidimą ir tuo pačiu galimybę atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Sprendžiant dėl priteistino nuostolių dydžio teismas atsižvelgia į atsakovo šeimyninę ir turtinę padėtį : atsakovas augina dvi mažametes dukras (30,31 b.l.), atsakovo ir jo sutuoktinės vidutinės mėnesinės pajamos yra 1328,12 Lt (32-34, 35 b.l.), nors šeimos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau dalis jo yra įkeista bankui pagal paskolos sutartis (37-77 b.l.), todėl teismas laiko, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas žalą mažinti, priteisiant pusę padarytos žalos dydžio ( CK 1.5str., 6.251str.2d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą, reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80,93, 96 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos ( CPK 96 str.6d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 12243 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt tris litus) padarytai žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742529.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 367 Lt (tris šimtus šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.