Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-178-567/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 2S-178-567/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Trečiasis asmuo: A. B., J. S., BUAB “Archidis”, UAB “Swedbank lizingas”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: K. V.

Procesinio sprendimo kategorija: 109. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų A. B. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1593-728/2014 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. V. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, tretieji asmenys A. B., J. S., BUAB “Archidis”, UAB “Swedbank lizingas”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą K. V. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti aplink žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą akliną monolitinę tvorą, pažymėtą matininko V. K. 2013-06-12 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M l :500 atkarpoje tarp taškų 2 ir 8, 8 ir 9, 9 ir 10, 10 ir 14, 14 ir 15, 15 ir l, bei sutvarkyti statybvietę;

2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti aplink žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0013:83, Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, pastatytą akliną monolitinę tvorą, pažymėtą matininko V. K. 2013-06-12 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 atkarpoje tarp taškų 2 ir 8, 8 ir 9, 9 ir 10, 10 ir 14, 14 ir 15, 15 ir l, bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, jog atsakovas 2004 metais pradėjo statyti akliną monolitinę tvorą visu jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perimetru, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka suderinto projekto bei statybos leidimo (LR Statybos įstatymo 2 str., 3 str., 12 str., 23 str., 28 str., 35 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas K. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo netenkinti ir pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis A. B. ir J. S.. Nurodė, jog 2007 m. birželio 4 d. atsakovui buvo išduotas statybos leidimas, kuris sklype Nugalėtojų g. 28 A, Vilniuje, suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą ir priklausinius (tvorą), todėl BUAB „Archidis“ sutikimas dėl tvoros ir gyvenamojo namo statymo nebuvo reikalingas. Suinteresuoti asmenis A. B. ir J. S. nėra gretimos teritorijos savininkai, nei naudotojai, o pareikštas reikalavimas neturi ir neturės apskritai jokios įtakos šių asmenų teisėms ir/ar teisėtiems interesams (CPK 47 str.).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad tvora buvo pastatyta, pažeidžiant statybos reikalavimus. Atsakovui buvo 2006-10-20 surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo konstatavo, kad viso žemės sklypo Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, perimetru pastatyta betoninė tvora ir nurodyti visi tvoros aukščiai. Atsakovas nevykdė institucijos įpareigojimo, bei vengė įvykdyti teisėtus reikalavimus.

Trečiasis asmuo BUAB „Archidis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypu Nemenčinės pl. 45, Vilniuje. Atsakovas šioje žemės sklypo dalyje savavališkai pasistatė akliną monolitinę tvorą, negavęs gretimo sklypo savininko, t.y. trečiojo asmens, sutikimo.

Tretieji asmenys A. B. ir J. S. pareikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad sutinka su ieškiniu, bei prašė įpareigoti atsakovą K. V. savo lėšomis nugriauti savavališkai žemės sklypo Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, perimetru pastatytą akliną monolitinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-06-04 išduotas statybos leidimas Nr. GN/588/07-0060, kurio teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, nereglamentuoja tvoros statybos. Tvora yra pastatyta ant BUAB „Archidis“ priklausančio sklypo ribos, o vietomis tvoros konstrukcijos peržengia UAB „Archidis“ priklausančio sklypo ribą, todėl tvoros statybai ir bylos nagrinėjimo metu yra reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko (BUAB „Archidis“) sutikimas, kurio atsakovas nėra gavęs. Pagal tvoros statybos metu galiojusius teisės aktus tvoros statybai buvo reikalingas statybos leidimas ir statinio projektas, kurio atsakovas nėra gavęs. Taip pat tvoros statybai buvo reikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui, kurio atsakovas nėra gavęs. Nurodė, kad pastatyta tvora pažeidžia privalomus teisės aktų reikalavimus dėl paviršinio vandens nutekėjimo sistemų įrengimo ir kelia grėsmę BUAB „Archidis“ priklausančio žemės sklypo bei ant jo stovinčio gyvenamojo pastato tinkamai būklei, eksploatavimui ir saugumui.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos dublike nurodė, kad palaiko ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Ieškovas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinyje nurodyta teisinė argumentacija klaidina teismą. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, aptarė buvusias aplinkybes ir nustatytus pažeidimus, tiek ieškinio tikslinimo metu egzistuojančią faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsiliepime atsakovas klaidingai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama statybą leidžiančio dokumento išdavimo ginčo statiniui klausimą, paneigė tokio dokumento privalomumą šiam statiniui. Atsakovas su prašymu pritarti statinio projektui į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi, pridėjęs tik vienbučio gyvenamojo namo tvoros – I grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcijos projektą, nors ginčas byloje kilęs dėl neteisėtos naujo I ir II grupės statinio statybos (Statybos įstatymo 2 str., 3 str., 12 str., 23 str., 28 str., 35 str.).

Triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su dubliku ir ieškinyje pateiktais reikalavimais. Atsakovas yra gavęs sklypo savininkų sutikimus tvorai statyti, todėl atsakovas yra sąžiningas asmuo, visada siekė tinkamai suderinti savo atliekamus veiksmus su aplinkinių teritorijų savininkais, o taip pat ir suderinęs/gavęs tų teritorijų savininkų pritarimą tvoros statybai (pastatyta tvora yra patenkinti ir atsakovo kaimynai), išskyrus kaimyną BUAB „Archidis“, kuris nemotyvuotai nesutiko su tvoros egzistavimu. Atsakovas nesutinka dėl ginčo tvoros aukščių, kadangi tvoros aukščio matavimų duomenys iki šiol nėra ištaisyti ir tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti ir patikslinti. Plane ranka padarytus įrašus, nenurodžius nei įrašą dariusio asmens, nei jo pareigų, nei kompetencijos atlikti tokio pobūdžio veiksmus, reikia vertinti kritiškai. Atsakovas nurodė, kad tvora tapo barjeru nuo lietaus sukeliamų problemų kaimyniniams sklypams. Nugriovus tvorą, visas į atsakovo sklypą patenkantis vanduo pateks ir į BUAB „Archidis“ sklypą.

2014-12-05 ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-08 nutartimi patvirtino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo K. V. 2014-12-04 sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir atsakovas K. V., siekdami taikiai išspręsti ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1593-728/2014 pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo ieškovas prašė:

2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti aplink žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą akliną monolitinę tvorą, pažymėtą matininko V. K. 2013-06-12 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 atkarpoje tarp taškų 2 ir 8, 8 ir 9, 9 ir 10, 10 ir 14, 14 ir 15, 15 ir l, bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Atsižvelgdami į tai, kad:

- Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2014-10-23 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-141023-01183 statinio projektui „Tvoros, Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, statybos projektas, Nr. UL-13-1022-TP-AK", parengtas 2014 m., suteikiantį teisę statyti naują nesudėtingą statinį, statinio paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kita);

- Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo 2014-11-05 aktu Nr. LDIPA-00-141105-00249 konstatuota, kad rašytinis pritarimas, išduotas 2014-10-23, Nr. RPP-01-141023-01183 pagal Tvoros, Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, statybos projektą, Nr. UL-13-I022-TP-AK, parengtą 2014 m., išduotas teisėtai;

- Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo 2014-11-13 akte Nr. (23.54)-SPA-2376 nurodyta, kad statinys - tvora Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, neatitinka esminių statinio projekto sprendinių, t. y. statinio vietos sklype - dalis tvoros patenka į valstybinę žemę;

vadovaujantis LR CPK 42 straipsnio l dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, LR CK 6.983 straipsnio l dalimi, šalys susitarė sudaryti taikos sutartį žemiau nurodytomis sąlygomis:

1. Atsakovas įsipareigoja per 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti tvoros Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, pažymėtos matininko V. K. 2014-11-18 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 (pridedamas) atkarpoje tarp taškų l ir 15, dalį, patenkančią į valstybinę žemę, arba šią tvoros dalį perstatyti taip, kad ji atitiktų Tvoros, Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, statybos projektą, Nr. UL-13-1022-TP-AK, parengtą 2014 m., ir neperžengtų žemės sklypo Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0013:83, ribų, apie tai raštu informuoti ieškovą ir pateikti patvirtinančius dokumentus. Ieškovas patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu dėl likusios šiuo metu esamos tvoros, pažymėtos V. K. 2014-11-18 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 visose atkarpose tarp taškų 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15, jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų neturi ir ateityje nereikš;

2. Per nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius šios sutarties l punkte nurodyto įsipareigojimo, atsakovas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo neįvykdymo dieną mokėti 30 € (trisdešimties eurų) baudą į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", banko kodas 73000 (LR CPK 273 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 5 dalis), tačiau baudos mokėjimas neatleidžia nuo sutarties l punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymo;

3. Šalys susitaria, kad atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šios sutarties l punkte nurodyto įsipareigojimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti savavališkai pastatytos tvoros Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, pažymėtos matininko V. K. 2014-11-18 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 (pridedamas) atkarpoje tarp taškų l ir 15, dalį, patenkančią į valstybinę žemę, ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo;

4. Ieškovas atsisako ieškinyje pareikštų reikalavimų:

1) įpareigoti atsakovą K. V. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti aplink žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą akliną monolitinę tvorą, pažymėtą matininko V. K. 2013-06-12 sudarytame suvestiniame teritorijos plane M 1:500 atkarpoje tarp taškų 2 ir 8, 8 ir 9, 9 ir 10, 10 ir 14, 14 ir 15, 15 ir l, bei sutvarkyti statybvietę;

5. Ši taikos sutartis neatima teisės ieškovui, nustačius Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus dėl atsakovo statomų (pastatytų) statinių statybos, veikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

6. Šalys nereiškia ir ateityje nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kiekviena sutarties šalis padengia visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigoja atlyginti visas kitas bylinėjimosi išlaidas bei visas teismo turėtas pašto išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje, t. y. bylinėjimosi išlaidas valstybei;

7. Šalys patvirtina, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, turi pilną teisę ir reikiamus įgaliojimus pasirašyti šią sutartį bei vykdyti visus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus visą šios sutarties galiojimo laiką;

8. Šalims yra išaiškintas LR CPK 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punkto, 294 straipsnio turinys bei bylos nutraukimo pasekmės. Šalims žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CPK 584 straipsnio l dalies 4 punktas);

Atsiliepimas

9. Sutarties šalys pripažįsta, kad abipusių nuolaidų būdu šia sutartimi išsprendė visus ieškinyje ir atsiliepime išdėstytus reikalavimus, todėl prašo teismo patvirtinti šią šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1593-728/2014, vadovaujantis LR CPK 293 str. 5 p.

10. Ši taikos sutartis įsigalioja ir privalo būti vykdoma nuo ją patvirtinančios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos;

11. Taikos sutarties sudarymui, aiškinimui, įsigaliojimui, taikymui, vykdymui bei iš sutarties atsirandančioms teisėms ir pareigoms taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

12. Visi taikos sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti daromi rašytine forma šalims pasirašant papildomus susitarimus, kurie laikomi neatskiriama taikos sutarties dalimi, ir patvirtinami teismo. Taikos sutarties priedai yra neatskiriama jos dalis.

13. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią. Teismas civilinę bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia viešojo intereso, nutraukiant civilinę bylą (LR CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 3 d., 291 str., 293 str. 5 p., 294 str., 295 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Tretieji asmenys A. B. ir J. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį ir bylą spręsti iš esmės:

1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti savavališkai žemės sklypo Nugalėtojų g. 28 A, Vilniuje, perimetru pastatytą akliną monolitinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę, t. y. įvykdyti visus inspekcijos 2006-10-20 savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-97 nurodytus reikalavimus, teismo eksperto Č. I. nurodytas privalomąsias išvadas, kurios išdėstytos ekspertizės akte, įrengti žemės sklypo teritorijoje drenažinę sistemą, išmontuoti lietaus nuotekų šulinį, esantį prie Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, sklypo ribos, esantį neleistinu atstumu nuo gyvenamojo namo pamatų, nugriauti savavališkai pastatytą 2014 m. statinio dalį, kuri buvo pastatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 sprendimu nugriautos tvoros vietoje ir sutvarkyti statybvietę;

2) skirti atsakovui 5792 EUR (20000 Lt) baudą pagal LR CPK 95 str. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad teismas, nemotyvuodamas ir nesigilindamas į bylos esmę, patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pažeidė teisingumo principą. Sudaryta taikos sutartis pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas akliną monolitinę tvorą pastatė, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka suderinto projekto bei statybos leidimo. Atsakovas pats pripažino savavališkos statybos faktą ir suprato savo pareigas ir savo neteisėtų veiksmų pasekmes. K. V. nuo 2004 metų ignoruoja visus inspekcijos nurodymus. Tai patvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas statytojas, piktybinis galiojančių įstatymų pažeidėjas, kadangi jau 10 metų vengia pašalinti esminius savavališkai pastatyto statinio pažeidimus. Atsakovas neginčijo 2006-10-20 savavališkos statybos akto Nr. (101) 11.11-97 ir jo galiojimas nebuvo sustabdytas. Akte nurodyta, kad dėl pastatytos aklinos betoninės tvoros tarp sklypų, esančių Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, ir Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, atsirado įgriūva dėl netinkamai įrengto lietaus vandenį surenkančio įrenginio. Neteisėtai pastatytas statinys daro neigiamą įtaką aplinkai, gretimo žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, ir jame stovinčio gyvenamojo namo būklei, kokybei ir saugumui, todėl turi būti nugriautas. Nurodė, kad tvora pastatyta ant BUAB „Archidis“ priklausančio sklypo ribos, o vietomis tvoros konstrukcijos peržengia UAB „Archidis“ priklausančio sklypo ribą, todėl tvoros statybai buvo reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, kurio atsakovas nėra gavęs (LR CK 6.983 str.; Statybos įstatymo 23 str., 28 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą, ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui K. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2014-10-23 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-141023-01183 statinio projektui „Tvoros, Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, statybos projektas Nr. UL-13-1022-TP-AK“, parengtam 2014 m., suteikiantį teisę statyti naują nesudėtingą statinį, statinio paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita). Taikos sudarymo metu šis ginčo statinio statybą leidžiantis dokumentas buvo galiojantis ir nenuginčytas.

Atsakovas K. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį nepakeistą ir trečiųjų asmenų atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstatymas numato galimybę statytojui ir po savavališkos statybos fakto nustatymo savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas nurodė, kad yra gavęs visų besiribojančių sklypų savininkų rašytinius sutikimus dėl tvoros statybos. Taip pat yra gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui Nr(duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys A. B. ir J. S. neturi teisinio suinteresuotumo, todėl taikos sutartis ginčijama nepagrįstai. Taikos sutartis nėra jokiais aspektais tiesiogiai susijusi su trečiųjų asmenų teisėmis ar teisėtais interesais, todėl teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja. Atsakovas yra sąžiningas asmuo, siekęs tinkamai suderinti savo atliekamus veiksmus su aplinkinių teritorijų savininkais (Statybos įstatymo 2 str., 28 str.).

Trečiasis asmuo BUAB „Archidis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį nepakeistą ir atmesti atskirąjį skundą. Nurodė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, taip pat nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas yra gavęs BUAB „Archidis“, sklypų savininkų ir valdytojų, t. y. suinteresuotų asmenų, rašytinius sutikimus dėl tvoros statybos, tiek ir rašytinį pritarimą supaprastintam tvoros statybos projektui. Atsakovas pateikė statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, o taip pat ir besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teismas konstatuoja, kad tokiame procese pasiektas susitarimas neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šis susitarimas yra kompromisinis.

Nagrinėjamu atveju teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ji yra patvirtinama.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas gali tvirtinti taikos sutartį byloje, kuri iškelta pagal viešojo administravimo institucijos ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą padeda užtikrinti civilinio proceso principai (CPK 5–21 straipsniai). Šios bylos ginčo dalykas yra neteisėtos statybos padarinių pašalinimas įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 – 16 straipsniai). Byloje ieškovas – viešojo administravimo institucija – paprašė pirmosios instancijos teismo patvirtinti šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį.

Teismas pažymi, kad taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susietas su dispozityvumo principo įgyvendinimu (CPK 13 straipsnis).

Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu – pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas, atsižvelgiant į tai, kad teismas gali netvirtinti šalių taikos sutarties.

Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių. Teismas pažymi, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Materialioji teisė (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 – 16 straipsniai) nustato galimybę po savavališkos statybos nustatymo jos įteisinimą, kai gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir t. t.

Teismas pažymi, kad, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, teismas gali tvirtinti taikos sutartį dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo tokiu būdu, kuris nustatytas įstatyme, nes materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Galiojančios materialiosios teisės normos dėl savavališkos statybos teisinių padarinių nustato galimybę, konstatavus neteisėtos statybos faktą, vėliau ją įteisinti, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir reikalingus sutikimus.

Teismas sprendžia, kad teisės taikymą lemia byloje konstatuoti teisiškai reikšmingi faktai. Teismas konstatuoja, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kad taikos sutartis pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens (kaimyninio sklypo savininko) BUAB „Archidis“ teisių pažeidimų nekonstatuota. Byloje patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, atsižvelgiant į joje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus. Statytojas (atsakovas) pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas prisiėmė įsipareigojimą, neįteisinus savavališkos statybos per 6 mėnesius, už atsakovo lėšas pašalinti tvoros dalį, patenkančią į valstybinę žemę.

CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl taikos sutarties teisėtumo, pažymi, kad pagal byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus nėra pagrindo taikos sutartį laikyti prieštaraujančia viešajai tvarkai, gerai moralei, nes pats ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikdamas jam pavestą funkciją – valstybinę statybos priežiūrą, po nustatyto savavališkos statybos fakto sutiko su taikos sutarties sąlygomis, įvertinęs reikšmingas bylai aplinkybes:

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui tinkamai neįforminus tvoros statybos, buvo pažeistas viešasis interesas, tačiau, išaiškinęs pažeidimą, viešojo administravimo subjektas sudarė su atsakovu teisėtą ir pagrįstą taikos sutartį, nes statytojas (atsakovas) pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas prisiėmė įsipareigojimą, neįteisinus savavališkos statybos per 6 mėnesius, už atsakovo lėšas pašalinti tvoros dalį, patenkančią į valstybinę žemę, tuo užtikrinant viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje yra aptarta, kaip bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, taip pat numatyta, neįteisinus savavališkos statybos per 6 mėnesius, galimybė už statytojo (atsakovo) lėšas pašalinti tvoros dalį, patenkančią į valstybinę žemę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, turi teismo sprendimo galią ir jos nevykdant gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas taikos sutartį ir, remdamasis byloje konstatuotais faktais, daro išvadą, taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė, atsižvelgiant į tai, kad šalims buvo žinomi šio procesinio veiksmo padariniai (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryta taikos sutartis - tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, pakeičiant ir nustatant iš naujo teises ir pareigas ir šitaip išsprendžiant ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sudarius taikos sutartį, pripažįstama, jog šalys pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir negali pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Atmestinas apeliantų prašymas paskirti atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5792 Eur (20000 Lt) baudą, nes ieškovas ir atsakovas įstatymų nustatyta tvarka sudarė taikos sutartį, siekdami taikiu būdu išspręsti kilusį ginčą. Teismas nenustatė teisinių pagrindų skirti baudą atsakovui pagal CPK 95 straipsnį ir nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis bei sąmoningo bylos vilkinimo.

Tai, kad apeliantams nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia, kad nutartis neatitinka LR CPK 291 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad lakoniškas skundžiamos nutarties surašymo stilius negali būti pagrindas panaikinti nutartį, nes įstatymas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas iš esmės tinkami išnagrinėjo aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CK 6.983 str., 6.985 str., CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 42 str., 140 str. 3 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka