Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorui Juozui Bagdonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta 18 MGL (2 340 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė -12 MGL (1 560 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 10 MGL (1 300 Lt) bauda.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL (376 Eur) bauda pakeista 5 parų areštu;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir paskirta 24 MGL (903,84 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta sumažinta 16 MGL (602,56 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 14 MGL (527,24 Eur) bauda. Bauda išieškota;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojant per 6 šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 75 MGL (3 750 Eur) bauda;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 (septynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės apribojimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas ir 75 MGL (3 750 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. S. paskirta intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą – Kaišiadorys, (duomenys neskelbtini), buvimo laikas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant G. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2025 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi G. S. paskirta BK 75 straipsnio 6 dalies 3 punkte, 7 dalyje numatytas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka ir iki probacijos pabaigos lankyti priklausomybės konsultanto užsiėmimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34% neblaivumas vairuojant automobilį), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė nemažiau dviejų smūgių G. T. į veido sritį ir krūtinę padarydamas paviršinius odos įdrėskimus viršutinėje lūpoje bei krūtinės priekiniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad viskas įvyko 2025 m. gegužės 6 d. Jis nuvyko taksi automobiliu iki (duomenys neskelbtini), tikslu aplankyti mergaites (dukras). Užėjęs į kambarį, jis pamatė G. T., eidamas link jo tiesiog pargriuvo, ir netyčia ranka sudavė jam per veidą, ir traukdamas ranką, matyt prabrėžė krūtinę. Tuo metu kai jis ėjo link G., jį (G. S.) laikė liudytojas M. R., ir tuo metu pastarasis (G.) pabėgo į lauką. M. R. jį laikė dėl to, nes galvojo, kad jis (D. S.) nuri mušti G.. Kaltinamojo teigimu, tądien jis buvo neblaivus, negalintis pasakyti kokio neblaivuvo buvo. Kiek pamena aplinkybes, tiek ir pasakojo. Atsimena, kad T. gulėjo lovoje, gali būti kad jie tarpusavyje apsižodžiavo, ir jis pradėjo eiti link jo (G. T.), tačiau jį pastvėrė M. R., norėdamas sulaikyti, tada jis (G. S.) griuvo ant lovos ir to pasekoje sudavė G. T..

LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus kaltinamojo G. S. parodymus duotus ikiteisminiame tyrime (1 t., b.l. 155-156), jis pilnai sutiko, kad taip galėjo būti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. atsiprašė nukentėjusiojo G. T..

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, bei nukentėjusiajam teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis bei nukentėjęs, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 6 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalį, kad minėtą dieną apie 21:44 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo vidaus patalpose, miegamojo kambaryje, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo – G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., savo rankų kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam G. T. į veido sritį, taip pat rankomis sugriebęs asmeniui už krūtinės ją apdraskė, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Įvykį matė mažamestės F. R., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ir I. R., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Nukentėjusiajam G. T. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t,. b.l. 1-2, 3).

Atliekant veiksmus ikiteisminiame tyrime buvo gauta informacija, kad kolegų ekipažas 2025 m. gegužės 6 d. apie 22:05 val. adresu, (duomenys neskelbtini), sustabdė po įvykio su automobiliu „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, pasišalinusį nusikalstamos veikos padarymu įtariamą G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 6 d. 22:11 val. nustatytas 2,34% promilių vidutinis neblaivumo lygis, su tuo pačiu alkotesteriu, antro tikrinimo metu 22:27 val., nustatytas 2,19% promilių vidutinis neblaivumo lygis. Automobilis „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu, Technikos g. 18A, Kaunas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjęs G. T. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine K. R., jos dukromis - F. R., gimusia (duomenys neskelbtini) m., ir I. R., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, bei sugyventinės broliu M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais. Minėti sugyventinės vaikai yra nuo jos buvusio sugyventinio G. S., su kuriuo ji kartu nebegyvena apie 2 metus. Minėtu adresu kartu su savo sugyventine K. R. jau gyvena apie 1,5 metų. Nukentėjusiojo G. T. parodymu, 2025 m. gegužės 6 d., apie 21:44 val. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo sugyventine K. R., jos dukromis bei jos broliu, namuose taip pat buvo ir sugyventinės brolio M. R. draugė G. R.. Jam būnant namuose, miegamojo kambaryje, vienam gulint lovoje, į miegamojo kambarį atėjo sugyventinės brolio M. R. draugė G. R. ir jam pasakė: „atvažiavo G.“. Iš karto po šių žodžių į miegamojo kambarį įbėgo G. S., kuris nedelsiant užgriuvo ant jo ir kumščiu sudavė jam nemažiau dviejų kartų į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. G. S. užšokus ant jo, jis suprato, kad jis buvo stipriai neblaivus, tai rodė jo neadekvati elgsena. Jis bandė ištrūkti, tačiau tuo metu G. S. ranka įsikabino jam į krūtinę, apdraskė ją. Tuo metu į kambarį įbėgo jo sugyventinė ir jos dukros, kurios pradėjo rėkti ir verkti, taip pat įbėgo ir jo sugyventinės brolis M. R., kuris stvėrė G. S. iš nugaros pusės ir bandė jį atstumti nuo jo. Tuo metu jis išsinėrė iš G. S. rankų ir iš karto pabėgo iš namų. Išbėgęs iš namų, jis nubėgo į kitoje gatvėje esantį kaimynų kiemą, kur savo mobiliuoju telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie įvykį policiją. Bėgdamas iš namų, prie savo namų matė stovintį pilkos spalvos automobilį „Opel Astra“, valstybinių numerių neprisimena, kuris priklauso G. S. motinai, su juo galimai buvo atvažiavęs G. S.. Laukdamas policijos ir greitosios medicinos pagalbos jis išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai tuo metu pro jį pravažiavo prieš tai minėtas pilkos spalvos automobilis „Opel Astra“. Ar G. S. sėdėjo už vairo, jis nematė, tačiau tai yra jo motinos automobilis, todėl suprato, kad automobilį vairavo G. S.. Netrukus jam paskambino jo sugyventinė K. R. ir informavo, jog atvyko policija, todėl jis grįžo namo. Grįžęs namo jis nurodė policijai, kuria kryptimi nuvažiavo G. S., taip pat pasakė, kad jis buvo neblaivus, todėl policija nedelsiant išvažiavo jo ieškoti. Po kurio laiko atvyko kitas policijos ekipažas. Kiek prisimena, namų durys buvo neužrakintos, todėl G. S. atvažiavęs laisvai pateko į namus pro duris. Kaip pastarasis įėjo į namus, jis negirdėjo, jam tai pasakė į kambarį atėjusi G. R.. Atvykusi GMP apžiūrėjo jį, tačiau stiprių sumušimų nenustatė, į gydymo įstaigą jį nevežė. Konfliktą matė jo sugyventinė su savo broliu ir jo drauge, tiek jo sugyventinės mažametės dukros. Dėl tokių G. S. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytos kraujosruvos krūtinės srityje. Jam išaiškinta jo teisė dėl civilinio ieškinio, tačiau civilinį ieškinį reikšti byloje atsisakė. Su įtariamuoju taikytis nenori ir nesutinko, nes nori, kad jis už savo veiksmus atsakytų įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l.5-8,9; 41, 42, 43).

Iš byloje pateikto asmens apžiūros protokolo matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. gegu-žės 6 d. buvo apžiūrėtas nukentėjęs G. T. (po įvykio), kuriame konstatuota, kad apžiūrint minėto vyriškio kūną po džemperiu, ant kairės pusės krūtinės dalies, dešinės pusės krūtinės dalies bei po krūtine matomi paraudimai bei kraujosruvos, kurios užfiksuotos fotonuotraukomis. Bei apžiūrint minėtą vyriškį, po nosimi, ties šnervėmis, matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės (1 t, b.l. 68-69, 70, 71; fotolentelė Nr. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. T. konstatuoti paviršiniai odos įdrėskimai viršutinėje lūpoje ir krūtinės priekiniame paviršiuje padaryti dviem poveikiais ir labiausiai tikėtina, apdraskant pirštų nagais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai negalėjo atsirasti griūnant, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 80-81).

Įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b.l. 21-22. 23; Fotolentelė Nr. 1; 1 t., b.l. 24-30, 31).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja K. R. parodė, kad G. S. yra jos buvęs sugyventinis, kartu su juo gyveno apie 8 metus, turi dvi bendras dukras - I. R. ir F. R., kurios po skyrybų liko gyventi su ja. Tame pačiame name dar gyvena jos brolis M. R.. G. T. įvykio metu buvo jos sugyventinis, tuo pačiu jis buvo ir G. S. draugas. Jai pradėjus gyventi su G. T., tarp jo ir G. S. prasidėjo nesutarimai, mano, jog G. S. jam pavyduliavo. G. S. pas ją į namus atvažiuoja retai. 2025 m. gegužės 6 d. ji, jos brolis M. R. ir jo draugė G. R. buvo namuose. Dukros žaidė kieme. Jau po 21 valandos, tikslaus laiko nepamena, ji kartu su G. T. buvo kambaryje, abu sėdėjo ant lovos, kalbėjosi, ji lankstė skalbinius. Kitame kambaryje buvo brolis su drauge. Ji susirinko skalbinius ir nešė juos iš kambario. Jau išėjus iš kambario, kuriame liko G. T., ji prie lauko durų išgirdo: „labas vakaras“, durys buvo neužrakintos. Atsisukusi tarpduryje pamatė G. S.. Jis buvo visiškai girtas, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai pasikeitę, iš burnos sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad buvo agresyviai nusiteikęs. Pamačiusi G. S. tokioje būklėje ji iš karto įtarė, kad gali būti kažkas negerai, todėl pasakė broliui, kad jis eitų su juo parūkyti, o jo draugės paprašė, kad ji nueitų pasakyti G. T., kad nesirodytų. Brolio mergina pas G. T. nuėjo pirma, o brolis nuėjo paskui, nes, matyt, norėjo užtikrinti draugės saugumą. Tuo pačiu momentu į tą patį galinį kambarį nuėjo ir G. S., o brolio mergina tuo metu grįžo. Ji paskui juos nėjo, kadangi kaip tik tuo metu namo sugrįžo dukros ir ji buvo virtuvėje su jomis. Kas tiksliai vyko kambaryje, ji nežino, nes nematė, tuo momentu ji buvo su dukromis, nes nenorėjo, kad jos eitų į tą kambarį, kur vyko veiksmas. Kuomet G. R. su jos dukromis nuėjo į kitą kambarį, ji nuėjo pažiūrėti, kas vyko pas vyrus. Atėjusi į kambarį pamatė, kad jos brolis laikė G. S., o pastarasis už megztinio laikė G. T.. Jo nosis jau buvo kruvina. Prie jos G. S. nesudavė nei vieno smūgio G. T., nes, jau kaip suprato, viskas buvo įvykę iki jos atėjimo. Ji G. T. pasakė, kad nerkis iš to megztinio, už kurio jį laikė G. S., ką jis ir padarė, ir tada išbėgo į kauką. G. S. norėjo jį vytis, bet ji nuramino jį, be to jos brolis laikė jį apglėbęs rankomis. Po kiek laiko jį paleido, namuose liko ji, brolis ir jo draugė, jie visi ramino jos dukras, kadangi jos verkė. Dukroms nieko neatsitiko, tiesiog jos išsigando. Netrukus į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Jiems atvykus, ji susisiekė su G. T. ir jis parėjo į namus (1 t., b. l. 64-65,66).

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja G. R. parodė, kad ji draugauja su K. R. broliu M. R.. K. R. gyvena su dvejomis dukromis ir įvykio metu gyveno su sugyventiniu G. T., kurį ji irgi pažinojo. G. S. irgi pažįsta, kadangi jis yra K. R. dukrų tėvas. 2025 m. gegužės 6 d. vakare jie visi buvo namuose. Ji kambaryje su draugu gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Apie 21:30 val. jie išgirdo prie lauko durų: „labas vakaras“. Abu su draugu pašoko iš lovos, iš balso atpažino, kad tai buvo G. S.. Su juo K. R. pasisveikino, buvo nuėjęs ir jos draugas M. R., o ji tuo metu nuėjo į kambarį pas G. T., kuris ją paklausė: „ar G. S. atvažiavo“, ji tai patvirtino ir pamatė, kaip pas jį į kambarį atėjo G. S., kuris jai atrodė neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo pasikeitęs jo elgesys. Ji tuo metu išėjo į kitą kambarį, kur jau iš kiemo buvo grįžusios K. R. dukros. Kadangi bute kilo triukšmas, mergaitės išsigando ir verkė, todėl ji jas ramino. K. R. taip pat buvo atėjusi prie mergaičių, o kažkuriuo metu buvo nuėjusi pažiūrėti, kas vyko tarp vyrų. Po konflikto G. T. išbėgo į lauką, o G. S. išvyko. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir sugrįžo G. T.. Jo veidas buvo kruvinas, dar namuose prausėsi, iki kol atvyko medikai. Paklausus jį kas nutiko, sakė, kad jį sužalojo G. S.. Kas ir kaip ten vyko, ji nematė, taip pat nematė, kaip jį sužalojo. Kiek jai žinoma, policiją išsikvietė pats G. T. (1 t., b. l. 52-53, 54,55).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad K. R. yra jo sesė. Ji kartu su dukromis gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis šituo adresu irgi dažnai būna, tačiau ne pastoviai, nes turi ir kitą gyvenamą būstą. G. T. iki įvykio buvo sesers draugas. G. S. pažįsta taip pat, nes jis yra sesės buvęs vaikinas, jį pažįsta jau apie 8 metus. 2025 m. gegužės 6 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo kartu su drauge G. R.. Namuose dar buvo sesė su dukromis ir G. T.. Vakare, tikslios valandos nepamena, bet jau buvo sutemę, jie su drauge gulėjo lovoje, kai tuo metu išgirdo G. S. balsą jų namuose. Jis atsikėlė iš lovos ir atėjo pas jį. G. S. atrodė neblaivus, tai sprendė iš alkoholio kvapo, sklindančio iš jo burnos. Žinodamas, kad namuose yra G. T., o jie tarpusavyje nelabai sutarė, jis norėdamas išvengti pykčių G. S. pasiūlė eiti parūkyti. Tačiau pastarasis nėjo. Tuo metu jo sesė nuėjo pas G. T. į kambarį, o G. S. jai iš paskos. Kai jis atėjo į kambarį, jame jau buvo G. S., ar dar buvo jo sesė, nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Jis būdamas kambaryje matė, kaip G. S. ranka bandė apglėbti G. T., kuris tuo momentu iš gulimos padėties kėlėsi į sėdimą padėtį. Jis tuo tarpu spėjo G. S. ranką sugriebti ir laikė. Tada pastarasis kita ranka sugriebė G. T. už džemperio, ties krūtine ir laikė. Tada jis pradėjo laikyti jau abi G. S. rankas, bet jis tuo pačiu vis dar laikė G. T. už džemperio. Jis taip laikydamas G. S. rankas, G. T. iš džemperio išsinėrė ir iš kambario pabėgo. G. T. pasišalinant iš kambario, jis nematė, kad būtų kokie sužalojimai ant jo veido, taip pat nematė, kad G. S. jam suduotų tiesioginius smūgius į veidą. Netrukus jis paleido G. S., kuris irgi išėjo į lauką, dar pakalbėjo su sese ir išvažiavo. Jam išvažiavus į namus, grįžo G. T. ir tik tada jis pamatė, kad jo nosis buvo kruvina. Kuriuo tiksliai momentu ji galėjo būti sužalota, jis nežino, nes to momento nematė, nebent kai G. S. bandė jį apglėbti, nes pats nematė. Po to į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, išsikvietė G. T., ką jis jiems pasakojo, jis nežino, nes negirdėjo ( b. l. 58-59, 60, 61).

Tyrime G. S. apklaustas įtariamuoju, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, paaiškino, kad K. R. yra jo buvusi sugyventinė. Su ja kartu negyvena jau maždaug du metai, tačiau turi dvi bendras dukras, kurios gyvena su ja. 2025 m. gegužės 6 d. apie 21:00 val. jis nuvažiavo pas K. R. į namus, esančius pranešime apie įtarimą nurodytu adresu. Atvažiavo blaivus, važiavo aplankyti dukrų. Šiuo adresu yra nuosavas namas, jam atvykus, gyvenamojo namo durys buvo neužakintos, jis užėjo į vidų. Pirmiausia pasisveikino su dukromis, po to užėjo į kitą kambarį, kur rado lovoje gulintį G. T., kurį jis pažįsta, tačiau kas jis yra K. R., nežino. Tarp jų pradžioje įvyko žodinis konfliktas, nes G. T. jo atžvilgiu pasakė įžeidžiančias replikas, todėl jis nesusilaikė ir jam rankos kumščiu porą kartų sudavė į veido sritį. Sudavė jam gulinčiam lovoje. Tai pamatęs K. R. brolis M. R. juos išskyrė. G. T. krūtinės tyčia nesužalojo, tiesiog kuomet juos skyrė, jis buvo įsikabinęs rankomis į jo viršutinį rūbą ir tiesiog netyčia galėjo apdraskyti, kol jį nuo jo atitraukė. Tik nepamena tas rūbas buvo megztinis ar maikė. Tuomet jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 155-156, 157, 158).

BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už asmeniui fizinio skausmo sukėkimą ar nežymus sveikatos sutrikdymą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

Įvertinus virš aptartus įrodymus teismas konstatuoja, kad G. S. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis 2025 m. gegužės 6 d. apie 21:44 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34% neblaivumas vairuojant automobilį), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė nemažiau dviejų smūgių G. T. į veido sritį ir krūtinę padarydamas paviršinius odos įdrėskimus viršutinėje lūpoje bei krūtinės priekiniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustayta tvarka, kaltinimai G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. Ši kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta paties kaltinamojo duotais paaiškinimais ikiteisminiame tyrime, teisiamajame posėdyje bei nukentėjusiojo G. T. duotu parodymu ikiteisminiame tyrime, jog įvykio dieną į miegamojo kambarį įbėgo G. S., kuris nedelsiant užgriuvo ant jo ir kumščiu sudavė jam nemažiau dviejų kartų į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. G. S. užšokus ant jo, jis suprato, kad jis buvo stipriai neblaivus, tai rodė jo neadekvati elgsena. Jis bandė ištrūkti, tačiau tuo metu G. S. ranka įsikabino jam į krūtinę, apdraskė ją. Tuo metu į kambarį įbėgo jo sugyventinė ir jos dukros, kurios pradėjo rėkti ir verkti, taip pat įbėgo ir jo sugyventinės brolis M. R., kuris stvėrė G. S. iš nugaros pusės ir bandė jį atstumti nuo jo (1 t., b.l. 6, 41-43). Šią kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti bylos rašytiniai duomenys, tai yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, jog G. T. buvo nustatyti paviršiniai odos įdrėskimai viršutinėje lūpoje ir krūtinės priekiniame paviršiuje padaryti dviem poveikiais ir labiausiai tikėtina, apdraskant pirštų nagais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 80-81). Bei ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. R., G. R. ir K. R. patvirtino aplinkybę, jog įvykio dieną įvykio vietoje matė neblaivų kaltinamąjį G. S., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kuris buvo agtresyviai nusiteikęs, bute buvo triukšmas, mergaitės išsigando ir verkė, todėl K. R. ir G. R. jas ramino. Liudytojos G. R. parodymu, po konflikto G. T. išbėgo į lauką, o G. S. išvyko, o atvykus policijos pareigūnams į namus, ji matė G. kruviną veidą, bei pastarojo paklausus kas nutiko, šis pasakė, kad jį sužalojo G. S., ji pati to įvykio nematė. Liudytoja K. R. taip pat nematė paties įvykio aplinkybių, tačiau tyrime parodė, kai G. R. su jos dukromis nuėjo į kitą kambarį, ji nuėjo pažiūrėti, kas vyko pas vyrus. Atėjusi į kambarį pamatė, kad jos brolis laikė G. S., o pastarasis už megztinio laikė G. T.. Jo nosis jau buvo kruvina. Prie jos G. S. nesudavė nei vieno smūgio G. T., nes, jau kaip suprato, viskas buvo įvykę iki jos atėjimo. Ji G. T. pasakė, kad nerkis iš to megztinio, už kurio jį laikė G. S., ką jis ir padarė, ir tada išbėgo į kauką. G. S. norėjo jį vytis, bet ji nuramino jį, be to jos brolis laikė jį apglėbęs rankomis. Po kiek laiko jį paleido, namuose liko ji, brolis ir jo draugė, jie visi ramino jos dukras, kadangi jos verkė. Atvykus pareigūnams, ji susisiekė su G. T. ir jis parėjo į namus (1 t., b. l. 64-65,66). Liudytojo M. R. parodymu nustatyta, kad įvykio dieną kai jis atėjo į kambarį, jame jau buvo G. S., ar dar buvo jo sesė, nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Jis būdamas kambaryje matė, kaip G. S. ranka bandė apglėbti G. T., kuris tuo momentu iš gulimos padėties kėlėsi į sėdimą padėtį. Jis tuo tarpu spėjo G. S. ranką sugriebti ir laikė. Tada pastarasis kita ranka sugriebė G. T. už džemperio, ties krūtine ir laikė. Tada jis pradėjo laikyti jau abi G. S. rankas, bet jis tuo pačiu vis dar laikė G. T. už džemperio. Jis taip laikydamas G. S. rankas, G. T. iš džemperio išsinėrė ir iš kambario pabėgo. G. T. pasišalinant iš kambario, jis nematė, kad būtų kokie sužalojimai ant jo veido, taip pat nematė, kad G. S. jam suduotų tiesioginius smūgius į veidą. Netrukus jis paleido G. S., kuris irgi išėjo į lauką, dar pakalbėjo su sese ir išvažiavo. Jam išvažiavus į namus, grįžo G. T. ir tik tada jis pamatė, kad jo nosis buvo kruvina. Kuriuo tiksliai momentu ji galėjo būti sužalota, jis nežino, nes to momento nematė, nebent kai G. S. bandė jį apglėbti, nes pats nematė (1 t., b.l. 58-59). Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo G. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės atėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios, nukentėjęs byloje nepareiškė civilinio ieškinio.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis anksčiau teistas, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir neišnykęs, šią inkriminuotą veiką padarė iki jo atžvilgiu priimto 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta -90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos. Jis nėra įrašytas įskaitoje dėl priklausomybės ligų ar psichinių ligų gydymosi (1 t., b.l. 87, 90, 91,92). Pažymėtina, kad pakartotinės tapačios nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymas, kitų nusikalstamų veikų darymas, administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą spręsti apie didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, tai taip pat rodo, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo nusikalstamas veikimas buvo nukreiptas į valstybės itin saugomą gėrį – kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, kuris buvo nukreiptas į kito asmens fizinį saugumą ir neliečiamumą. Nusikalstamą veiką kaltinamasis vykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs net savo mažamečių vaikų akivaizdoje, elgdamasis ciniškai ir įžūliai demonstruodamas savo neigiamas nuostatas. Įvertinus šiuos duomenis, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas skirtina viena iš alternatyvių bausmės rūšių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, kuri taikant LR BK 63 straipsnio 1,3 dalies nuostatas, bendrintina su bausme paskirta 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, prieš tai taikant LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį (viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (1:1)), skiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis yra teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dirba, yra jaunas, darbingo amžiaus, turi dvi nepilnametes dukras, todėl siekiant išlaikyti G. S. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nustatytu laiku būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat BK 72 ⁵ straipsnio pagrindu G. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per teismo nustatytą terminą.

Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos G. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2025 m. gegužės 6 d.), ir paskirti jam 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo subendrinti su bausme paskirta 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 75 MGL ( 3 750 Eur) bauda, prieš tai taikant Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papuntį (viena laisvės atėmimo diena prilyginant vienai arešto parai (1:1)) ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis ) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir 75 MGL (3 750 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais G. S. paskirtos 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – Kaišiadorys, (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22:00 val. iki 6:00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti G. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2026 m. gegužės 5 d.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr.217) atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 72 ⁵ straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.