- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-491-109/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01824-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algirdo Remeikos sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, šalims nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 23 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2698-814/2010 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. T., Institucijai, teikiančiai išvadą-Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
ieškovė V. T. 2009 m. spalio 12 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš V. T. materialinį išlaikymą vaikams, B. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodiniais mokėjimais po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, mokant juos kas mėnesį, nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2001-02-19 Jonavos r. CMS, akto įrašo Nr. 9. Nuo 2009 m. gegužės mėn. gyvena atskirai. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus B. T. ir (duomenys neskelbtini) V. T.. 2009 m. gegužės mėn. jų su atsakovu tarpusavio santykiai pašlijo ir jis nustojo gera valia teikti vaikų išlaikymui materialinę paramą. Ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis paremtų savo vaikus materialiai, tačiau atsakovas į jos prašymus nereagavo. Ieškovė nurodė, kad vaikų maistui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 400 Lt, drabužiams, avalynei, higienos ir kitoms prekėms - 250 Lt, mokyklinėms prekėms, mokesčiams už darželį, įvairiems mokykloje organizuojamiems renginiams ir laisvalaikio praleidimui (ekskursijoms, gimtadieniams ir pan.) vidutiniškai išleidžia į mėnesį po 200 Lt. Vyresniojo sūnaus B. išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleidžia 811 litų, jaunesniojo sūnaus V. išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleidžia 742 litų. Ieškovė dirba UAB „MLI“ ir jos gaunamo atlyginimo vidurkis yra 1 601,09 Lt per mėnesį. Iš savo atlyginimo turi susimokėti mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas už vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame su vaikais ir gyvena. Turi automobilį Nissan Micra. Vidutiniškai kas mėnesį mokesčiams išleidžia apie 300,00 Lt. Be to, dirba Kaune, tenka automobiliu kas dieną važinėti į darbą. Automobilio priežiūrai ir kurui vidutiniškai kas mėnesį išleidžia apie 300,00 Lt. Atskaičius visus mokesčius jos atlyginimo nepakanka, tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės (b. l. 1, 2 .36,37).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį nuo 2009-11-01 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė motiną V. T., priteisė iš ieškovės V. T. atsakovui V. T. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. T. valstybei 216,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 107-113). Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai (b. l. 65) patvirtina, jog ieškovė sūnaus B. išlaikymui išleidžia 761,14 Lt, o sūnaus V. išlaikymui - 742 Lt. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra neįgalus, darbingas tik iš dalies ir tai riboja jo galimybes susirasti darbą. Teismas sprendė, jog atsakovas, pagal savo darbingumo lygį gali ieškoti srities, kurioje pagal galimybes galėtų dirbti. Teismas laikė, kad atsakovo specialybė stalius - dailydė yra paklausi. Be to, teisme atsakovas nurodė, kad jis UAB „Agrochema“ dirbo įvairius darbus: tinkuotojo, mūrininko, santechniko, dažytojo bei plytelių klojėjo. Šie darbai darbo rinkoje taip pat paklausūs, o tai lengvina ir įsidarbinimo procesą. Be to teismas pažymėjo, kad nutraukdamas darbo sutartį su UAB „Agrochema“ atsakovas gavo 8000 – 9000 Lt išeitinę kompensaciją. Nuo 2009-09-01 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto jam mokama 375,00 Lt netekto darbingumo pensija. Teismas laikė, kad tai, jog ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, vienintelį būstą, kuriame gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, teigti, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovo, nesudaro pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas gali kiekvienam vaikui skirti po 300 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 150 Lt išlaikymo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 115-117). Nurodė, kad teismas neįvertino akivaizdžių įrodymų dėl to, kad atsakovas neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, t. y. kad jis yra neįgalus ir jo sveikatos būklė nuolat blogėja, kad jis yra registruotas darbo biržoje ir turi vieninteles pajams - 375 Lt neįgalumo pensiją. Aplinkybė, kad apeliantas buvo gavęs išeitinę išmoką nieko nekeičia, kadangi šios santaupos ne didėja, atvirkščiai, šie pinigai greit bus išleisti kasdienėms reikmėms. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas gali susirasti darbą pagal savo sugebėjimus, kadangi neatkreipė dėmesio į tai, kad paklausūs darbingi specialistai, o ne turintys neįgalumą. Todėl turėtų būti vertinama, kad ieškovės materialinė padėtis yra kur kas geresnė, ji gauna pastovų 1 600 Lt atlyginimą ir vaikų išlaikymui turi skirti didesnę dalį nei atsakovas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir padarytomis išvadomis.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma, su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Pažymėtina, kad šalių sūnus Vilius turi specialių poreikių dėl sveikatos sutrikimų (reikalinga ortopedinė avalynė), kurių nebuvo nurodęs teismas.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iš jo sūnums išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt dydžiu iki jų pilnametystės nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, priteistas išlaikymas neatitinka sūnų poreikių ir tėvų turtinės padėties, ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei jo. Be to, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnį, nes rėmėsi byloje neįrodyta aplinkybe, kad jis gali susirasti darbą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuodamas šalių sūnų: Viliaus ir Beno poreikių turinį ir apimtį, teismas atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t.y. sūnų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti, todėl teismo per mėnesį nustatyta 761 Lt suma sūnaus Viliaus išlaikymui bei 742 Lt suma sūnaus Beno išlaikymui yra protinga, pagrįsta bylos rašytiniais įrodymais.
Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Konstatuotina, kad teismo nustatyta ieškovės dalis vaikų išlaikyme yra didesnė, t.y. V. sudaro 461 Lt, B. – 442 Lt, o atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Lt.
Taigi, teismas pagrįstai pagrindiniu kriterijumi vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti laikė šalių sūnų interesus ir poreikius, taip pat atsižvelgė į CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį kriterijų - minimalią mėnesinę algą. Taip pat konstatuotina, kad teismas teisingai įvertino atsakovo argumentus dėl jo sunkios turtinės padėties ir pagrįstai jų nepripažino lemiamais, nes iš Jonavos darbo biržos 2009-10-16 pažymos Nr. 3006 matyti, kad atsakovui nuo 2010 -01-30 yra paskirta 1041 Lt nedarbo draudimo išmoka, taip pat atsakovas gauna 375 Lt neįgalumo pensiją.
Įvertinusi teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, padarė teisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.(CPK 178- 185, 328 , 330 straipsniai 326 straipsnio 1dalies 1punktas).
Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatytų sūnums išlaikymo dalių dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.