Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-622-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-11
Bylos Nr.
2A-622-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10993-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
Atsakovas
UAB „Ecokuras“
Trečiasis asmuo
Zarasų rajono žemės ūkio bendrovė „Sparnai“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-622-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10993-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1;121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ecokuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BAB „Medienos plaušas“ ieškinį atsakovui UAB „Ecokuras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Zarasų rajono žemės ūkio bendrovė „Sparnai“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB „Medienos plaušas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia AB „Medienos plaušas“ ir atsakovo UAB „Ecokuras“ 2011-04-29 pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 53 300,04 Lt sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tokiu būdu grąžinant šalis į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.80 str. 2 d., 6.66, 6.77 str. nuostatomis bei Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d. 14 p., 3 d. 8 p. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo. Nurodė, kad ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, trečios eilės kreditoriams, vyko ginčai teisme; sandorio sudarymo momentu įmonė buvo nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ecokuras“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę ieškovui pagal teismo sprendimą, kurį ieškovas privalėjo vykdyti. Atsakovas ginčijamo sandorio metu neturėjo duomenų apie ieškovo nemokumą ar iškeltą bankroto bylą. 2009-2010 metų pradžioje ieškovas buvo veikianti įmonė, vykdė veiklą. Negalima reikalauti, kad kiekvienu atveju subjektai tikrintų sandorio šalių mokumą, nes tai sulėtintų pačią komercinę veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, jog reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu AB „Medienos plaušas“ buvo nemoki, dėl turtinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tai negalėjo nebūti žinoma reikalavimo perleidimo sutartį pasirašančioms šalims. Teismas sprendė, jog tokiu būdu, esant bendrovei nemokiai, turint įsipareigojimų kreditoriams ir prieš pat iškeliant AB „Medienos plaušas“ bankroto bylą pasirašytas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė ne tik šios bendrovės pirmosios eilės (darbuotojų) ir antrosios eilės kreditorių teises, bet ir visų AB „Medienos plaušas“ kreditorių interesus, nes ieškovas, būdamas nemokus suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir taip sumažino savo turtą bei visų likusių kreditorių galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog BAB „Medienos plaušas“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sutartį, o UAB „Ecokuras“ neturėjo teisės reikalauti, kad sutartis būtų sudaryta, taip pat sprendė, jog sutarties šalys, sudarydamos sutartį, buvo nesąžiningos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ecokuras“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo, kai tuo tarpu viešų duomenų apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo. Šie duomenys apie bankroto bylos iškėlimą viešai buvo paskelbti tik 2011-07- 28, t. y. praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta esant įprastai verslo logikai, siekiant kuo greičiau vykdyti atsiskaitymus dar prieš iškeliant bankroto bylą ir net nežinant, kad tokią ruošiamasi kelti. Pažymi, jog finansines prievoles draudžiama vykdyti įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurioje reglamentuojamos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, netaikytina iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, nes iki tol nėra iškeltos bankroto bylos ir įmonė nėra įgijusi bankrutuojančios įmonės statuso. Pirmosios instancijos sprendime pateikti argumentai, kurie paremti duomenimis, kurie buvo pateikti ir tapo vieši tik iškėlus bankroto bylą nesudaro pagrindo ginčijamą ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą sandorį vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas nebuvo paprastas ieškovo kreditorius, kuris yra skolingas pagal tam tikras sutartis ar įsipareigojimus, tačiau kreditorius, kuriam skola buvo priteista įsitesėjusiu teismo sprendimu. Tai reiškia, kad atsakovas galėjo bet kada kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo ir bet kokiu atveju ieškovo gautos lėšos iki bankroto bylos iškėlimo iš trečiojo asmens „Sparnai“ būtų pervestos į atsakovo sąskaitą kaip priverstinis teismo sprendimo įvykdymas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Pažymi, jog teismas konstatavo, kad skolininkas nemokus buvojau nuo 2009 metų, t. y. pagal 2009 metų balansą. Todėl, tada lyg ir turėtų būti panaikinti visi jo sandoriai, kuriais jis atsiskaitė su kreditoriais nuo pat 2009 metų. Tačiau atvirkščiai, įmonė dar daugiau nei du metus vykdė aktyvią ūkinę veiklą, sudarinėjo sandorius, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Todėl teismo argumentai dėl įmonės nemokumo nuo 2009 metų paremti tik prielaidomis ir neatitinka tikrovės, nes įmonė dar veikė du metus. Nors ieškovo 2009 metų balansas ir buvo neigiamas, tačiau jis nebuvo faktiškai sustabdęs veiklos, toliau vykdė savo įsipareigojimus, sudarinėjo sandorius, reiškė kreditorinius reikalavimus (ieškinius) skolininkams bei vykdė ūkinę veiklą, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas yra mokus. Nurodo, kad teismo motyvas dėl 2011-03-31 dienos balanso taip pat nepagrįstas, nes šis balansas ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo viešai paskelbtas. Be to, šiuo atveju teismas formuoja ydingą praktiką dėl domėjimosi visais verslo subjektais, su kuriais sudaromi sandoriai. Negalima reikalauti, kad kiekvienu atveju verslo subjektai tikrintų sandorio šalių mokumą, nes tai labai sulėtintų pačią komercinę veiklą, kadangi nebūtų galima greitai reaguoti į paklausą.

Atsiliepimas

Ieškovas BAB „Medienos plaušas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju 2011-05-02 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pažeidžiant visų BAB „Medienos plaušas“ kreditorių interesus. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo sprendime, ieškovas būdamas nemokus suteikė pirmenybę atsakovui patenkinti savo finansinį reikalavimą į ieškovą pirmiau kitų kreditorių. Priešingai nei teigia atsakovas, BAB „Medienos plaušas“ kreditorių interesai buvo pažeisti ne todėl, kad buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, o todėl, kad būtent CK 6.66 str. 1 dalis imperatyviai nurodo, kad įmonei jau esant nemokiai nėra galima suteikti prioriteto vienam iš kreditorių kitų kreditorių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, jau buvo nemokus, bei tai, kad būdamas nemokus, ieškovas suteikė pirmenybę atsakovui, nes, kaip sprendimu teisingai konstatuota, ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams ir valstybinėms institucijoms. Pažymi, jog vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas, į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Nagrinėjant bylą iš esmės posėdžio metu atsakovo atstovas (direktorius) patvirtino, kad žinojo apie sunkią BAB „Medienos plaušas“ finansinę padėtį. Atsakovo atstovas (direktorius) patvirtino, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl to, kad BAB „Medienos plaušas“ neturėjo lėšų atsiskaityti su juo. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas turėjo žinoti (kitaip tariant, negalėjo nežinoti) apie BAB „Medienos plaušas“ kreditorių teisėtų interesų pažeidimą, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą. Atsakovas, prieš sudarydamas ginčo susitarimą, turėjo veikti aktyviai ir pasidomėti, kokios priežastys lėmė, kad ieškovas BAB „Medienos plaušas“ nepajėgia padengti savo 53 300,04 Lt įsiskolinimo atsakovui, susidariusio dar 2011 m. pradžioje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad siekdamas sudaryti sandorį, nepažeidžiantį įstatymų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie ieškovą kaip ginčo sandorio šalį. Atsakovas nevykdė savo pareigos aktyviai pasidomėti kitos sandorio šalies padėtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad sudarant 2011-04-29 reikalavimo perleidimo sandorį nebuvo pažeisti BAB „Medienos plaušas“ kreditorių interesai. Kolegija pažymi, kad prieš sudarant 2011-04-29 reikalavimo perleidimo sandorį, 2011-04-28 AB „Medienos plaušas“ vadovas pasirašė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad AB „Medienos plaušas“ yra nemokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai 22346957 Lt viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės 14131396 Lt (IBĮ 2 str. 8 d.), todėl keltina bankroto byla (b. l. 29). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, AB „Medienos plaušas“ skola pirmos eilės kreditoriams ir antros eilės kreditoriams (VSDFV) sudarė 316275,02 Lt (b.l. 8). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant kreditorių interesus, nes reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo dieną (2011-04-29) AB „Medienos plaušas“ buvo akivaizdžiai nemokus, turėjo didelių įsipareigojimų pirmos ir antros eilės kreditoriams, reikalavimą perleido kreditoriui UAB „Ecokuras“, kuris nėra priskiriamas pirmos ir antros eilės kreditoriams. AB „Medienos plaušas“ vadovas dieną prieš sudarant sandorį (2011-04-28) pasirašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl sandorio sudarymo dieną (2011-04-29) AB „Medienos plaušas“ buvo gerai žinomos ir suprantamos aukščiau paminėtos aplinkybės, kad įmonė nemoki, jai bus keliama bankroto byla, esant dideliems įsiskolinimams darbuotojams ir VSDFV, ginčijamu sandoriu bus pažeisti pirmos ir antros kreditorių eilės interesai. Aplinkybė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo perleidimo sandoris buvo pasirašyti iš esmės tuo pačiu metu irgi patvirtina, kad tokiu sandoriu, nepagrįstai buvos siekiama išskirtinai apsaugoti vieno kreditoriaus UAB „Ecokuras“ interesus ir tokiu būdu sąmoningai pažeisti kitų kreditorių interesus.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sudarydamas ginčijamą, sandorį AB „Medienos plaušas“ vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. 2011-04-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš AB „Medienos plaušas“ UAB „Ecokuras“ naudai buvo priteista 58300,04 Lt skola (b. l. 50). Tačiau ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2011-04-29) preliminarus sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo nepasibaigęs 20 terminas, per kurį AB „Medienos plaušas“ turėjo teisę pareikšti prieštaravimus. Pažymėtina, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas nebuvo įsiteisėję, todėl nepagrįsti apelianto aiškinimai, kad sudarydamas ginčijamą sandorį AB „Medienos plaušas“ vykdė teismo sprendimą.

Atmetami apelianto argumentai, kad jis veikė sąžiningai, nežinojo apie AB „Medienos plaušas“ nemokumą ir pagrįstai tikėjosi, kad pastarasis yra mokus. Kolegija pažymi, kad AB „Medienos plaušas“ prievolė UAB Ecokurui buvo piniginė, todėl jeigu AB „Medienos plaušas“ būtų buvęs mokus, savo prievolę būtų įvykdęs, atsiskaitydamas įprastu būdu - pinigais. Savo ruožtu skolininko mokumu įsitikinęs kreditorius prievolės įvykdymą taip pat priimtų tik pinigais. Nagrinėjamu atveju prievolė buvo įvykdyta neįprastu būdu, todėl yra pagrindo manyti, kad apeliantui buvo žinoma, jog AB „Medienos plaušas“ yra nemoki ir negali atsiskaityti pinigais, o sudaromas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus. Darytina išvada, kad UAB „Ecokuras“, sudarydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką pažeidžiantį sandorį, veikė nesąžiningai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius