- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- I-284-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00158-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kybartų pataisos namams
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, įgaliotai atstovei Erikai Mikalauskienei,
nedalyvaujant atsakovo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2009-03-25 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 1.6-9.2/224, kuriuo jam paskirta nuobauda – uždrausta 1 mėnesį pirkti maisto produktus;
2) panaikinti 2009-04-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 2S-1132, kuriuo buvo atmestas V. K. skundas dėl 2009-03-25 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimo Nr. 1.6-9.2/224 panaikinimo;
3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (T. b.l. 4-12) nurodė, taip pat jis ir jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2009-03-13 apie 15 val. į gyvenamąjį kambarį Nr. 404 atėjo administracijos pareigūnai ir nepagrįstai paėmė padėklą bei veidrodį. Šie daiktai priklausė nuteistiesiems ir negalėjo būti paimti iš valgyklos bei kirpyklos. Pareiškėjas garsiai, normaliu tonu pasakė, kad tokius pareigūnų veiksmus apskųs. Pareigūnams susidorojimu jis negrasino. Jo pokalbį turėjo girdėti ir kiti kambaryje Nr. 404 buvę nuteistieji. Be to, jo gyvenamoji patalpa yra izoliuota nuo valgyklos bei kirpyklos ir atsinešti minėtus daiktus be administracijos pareigūnų žinios neįmanoma. Drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo apkaltintas tuo, kad grasino administracijos darbuotojams susidorojimu bei neklausė jų teisėtų reikalavimų nutraukti tokius veiksmus. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės ir todėl Drausmės komisija nepagrįstai pasiūlė Kybartų PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą. Apie grasinimus Drausmės komisijos posėdžio metu patvirtino tik būrio viršininkas D. B., o kitas administracijos pareigūnas to nepatvirtino. Būrio viršininkas nori susidoroti su pareiškėju, todėl ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Kybartų PN direktorius, nutarimu skirdamas pareiškėjui nuobaudą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi nuobaudą paskyrė jos nepadariusiam asmeniui. Prieš skiriant nuobaudą nebuvo apklausti visi 404 kambaryje buvę nuteistieji, kirpyklos bei valgyklos darbuotojai, kiti administracijos pareigūnai, kurie dalyvavo paimant daiktus iš 404 kambario. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamento direktorius neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, nesurinko papildomų įrodymų bei nepagrįstai nepanaikino Kybartų PN direktoriaus nutarimu paskirtos nuobaudos. Dėl šių aplinkybių turi būti panaikintas ir Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jis negalėjo apsirūpinti vitaminais, būtiniausiais maisto produktais, daugelis nuteistųjų dėl to vengė su juo bendrauti. Tai taip pat sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus. Jo prašomas 10000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijams, valstybės turtinei padėčiai, todėl nėra aiškiai per didelis.
Atsiliepimas
Atsakovai – Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundą ir atsakovų įgaliota atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai atsiliepime į skundą (b.l. 64-65) nurodė, taip pat atsakovų įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN 4 būryje, o jo gyvenamosios patalpos Nr. 404. 2009-03-13 apie 15 val. kambaryje Nr. 404 buvo rasti padėklas ir veidrodis, kurie neteisėtai buvo paimti iš nuteistųjų valgyklos bei kirpyklos. Administracijos pareigūnams paimant padėklą bei veidrodį, pareiškėjas pradėjo garsiai pareigūnų atžvilgiu reikšti nepasitenkinimą, grasino pareigūnams susidorojimu bei neklausė jų teisėtų reikalavimų nutraukti tokius veiksmus. Tarnybinio tyrimo metu buvo patvirtintos aplinkybės dėl 404 kambaryje buvusių daiktų priklausomybės. Drausmės komisija Kybartų PN direktoriui pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. 2009-03-25 nutarimu Kybartų PN direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą – uždraudė 1 mėnesį pirkti masto produktus. Pareiškėjas šią nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Iš to seka, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus ir todėl jam buvo pagrįstai paskirta nuobauda. Atsakovai bei jų įgaliota taip pat nurodė, kad jokie neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikti, nuobauda jam paskirta pagrįstai, todėl jokia neturtinė žala negalėjo atsirasti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo ir, tuo pačiu, dėl jos dydžio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN (b.l. 68-69). 2009-03-13 apie 15 val. Kybartų PN pareigūnai pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Nr. 404 rado bei paėmė Kybartų PN valgyklai bei kirpyklai priklausančius padėklą ir veidrodį (68-69, 73-75). 2009-03-13 tarnybiniame pranešime būrio viršininkas D. B. nurodė, kad, paimant iš 404 kambario daiktus, pareiškėjas pareigūnams grasino, vartojo psichologinį smurtą ir, paprašius liautis, savo veiksmų nenutraukė (b.l. 70). 2009-03-25 Drausmės komisijos posėdyje (b.l. 67) buvo pasiūlyta Kybartų PN direktoriui pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – uždrausti 1 mėnesį pirkti maisto produktus. 2009-03-25 nutarimu (b.l. 66) Kybartų PN direktorius pareiškėjui už BVK 12 str. 2 d., 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimus paskyrė nuobaudą – uždraudė 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamento direktorius savo sprendimu (b.l. 17) patvirtino, kad Kybartų PN direktorius pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą ir, tuo pačiu, atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas pabrėžia, kad spręsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir, tuo pačiu, pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 – 33 str.).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Iš to seka, jog pareiškėjas uždaro tipo įstaigoje – Kybartų pataisos namuose objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi (ABTĮ 57). BVK 142 str. 1 – 3 d. nustato nuobaudų rūšis, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 str. 1 d., 3 d. nustato, kad nuobauda skiriama tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu ir tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, o BVK 143 str. 8 d. numato galimybę apskųsti paskirtos nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą aukštesniam pareigūnui (šiuo atveju – Kalėjimų departamento direktoriui). 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 236 p. numato, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Taisyklių 202 p. nustato, kad tik įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, numatytas BVK. BVK 12 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 12 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 str. 1 d. 2 p. imperatyviai reikalauja, kad nuteistieji vykdytų pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o BVK 110 str. 2 d. 8 p. draudžia nuteistiesiems naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis.
Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus pareiškėjui buvo paskirta už BVK 12 str. 2 d., 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimų pažeidimą (2009-03-13 apie 15 val. jis naudojo administracijos pareigūnų atžvilgiu psichologinį smurtą (žodžiu grasino susidoroti), nereagavo į reikalavimą nutraukti tokius veiksmus). Ištyrus administracinės bylos rašytinius įrodymus, išklausius ir įvertinus liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui nebuvo surinktas pakankamas pagrindas įrodymų, jog jis pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus, todėl 2009-03-25 nutarimu nuobauda jam paskirta nepagrįstai (ABTĮ 57 str.). Iš 8 teismo posėdyje apklaustų liudytojų tik 2 pareigūnai (D. B., L. J.) iš dalies bei gana abstrakčiai nurodė aplinkybę, jog pareiškėjas agresyviai reiškė nepasitenkinimą, grasino susidoroti. D. B. šią aplinkybę nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 70). Kiti liudytojai (tiek administracijos pareigūnai, tiek nuteistieji) kategoriškai nepatvirtino minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių bei parodė, kad pareiškėjas tik žadėjo skųstis dėl išnešamų daiktų. Tarnybinio tyrimo išvados ir jos priedų duomenys taip pat neduoda pakankamo bei neginčijamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas naudojo psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Iš to seka, kad Kybartų PN direktoriaus, įvertinęs pateiktus tarnybinio tyrimo, Drausmės komisijos posėdžio protokolo duomenis, neturėjo pakankamo pagrindo duomenų pareiškėjui paskirti nuobaudą už BVK 12 str. 2 d., 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimus. Iš esmės Kybartų PN direktorius vadovavosi tik pareigūno D. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, nes pareigūnas L. J. nebuvo net rašęs tarnybinio pranešimo, o parodymus davė tik betarpiškai teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir liudytojų D. B., L. J. parodymai yra abstraktūs bei mažai informatyvūs, todėl jie ir negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti nuobaudos teisėtumui bei pareiškėjo skundui atmesti. Teismas, įvertinęs pateiktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad pareiškėjo išsakytas pažadas apskųsti pareigūnų veiksmus negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas BVK 110 str. 2 d. 8p. prasme, nes pareiškėjui teisę skųstis numato visa eilė teisės aktų (Konstitucija, BVK, Taisyklės ir t.t.). Iš to taip pat seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, viešai žadėdamas apskųsti pareigūnų veiksmus, nepažeidė ir BVK 12 str. 2 d. reikalavimų. Akivaizdu, kad nepagrįstai šios nuobaudos teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamento direktorius, nes jokie papildomi įrodymai jam nebuvo pateikti (b.l. 17). Iš to seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai turi būti panaikinti (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, reikalauja 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog neturtinė žala jam iš esmės padaryta neteisėtai Kybartų PN direktoriui paskyrus pareiškėjui nuobaudą bei, tuo pačiu, negalinti pirkti būtinų maisto produktų, vitaminų, taip pat sumažėjus bendravimo galimybei su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo nuomone, neturtinės žalos atsiradimui įtakos turėjo ir nepagrįstas bei priimtas neatlikus išsamaus tyrimo Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl to pablogėjo jo savijauta, jis patyrė dvasinius sukrėtimus bei psichologinį diskomfortą ir t.t. Teismas pabrėžia, kad pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo reikalavimus, nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datą, aplinkybes, pareiškėją įpareigoja ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutą (CK 6.271 str.) gali apginti pažeistas asmens teises tik tuo atveju, jei pareiškėjas konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia, jog jo nurodoma valdžios institucija (pareigūnas) pažeidė atitinkamas jo teises. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Kybartų PN direktorius, Kalėjimų departamento direktorius pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta neturtinė žala (pasekmės). Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą CK 6.271 str. bei CK 6.250 str. kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-372/2009). Teismas taip pat konstatuoja, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius - CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, nes įstatymų leidėjas numatė ir objektyviąją atsakomybės rūšį. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, valstybės atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.250 str. yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas neturtinės žalos atlyginimas. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Kaip jau buvo paminėta, neturtinės žalos atlyginimui būtina nustatyti sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Iš to seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu, todėl vien teiginių, kad ginčijamų nutarimo, sprendimo priėmimas bei negalėjimas pirkti vitaminų sukėlė dvasinius išgyvenimus, bendravimo stoką žalos atlyginimui nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie Kybartų PN direktoriaus veiksmai (nutarimo priėmimas) bei to pasėkoje negalėjimas apsipirkti PN parduotuvėje, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Ginčo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai sąlygojo neigiamą poveikį pareiškėjui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Teismas pabrėžia, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl negalėjimo pirkti maistą, vitaminus, bendrauti neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, taip pat jų nėra ir bylos dokumentuose, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo duomenų išvadai, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas pats nurodė, kad į gydytojus nesikreipė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog sumažėjo jo bendravimo su kitais nuteistaisiais galimybės arba pakito sveikatos būklė. Kybartų PN pareiškėjas yra pilnutinai išlaikomas valstybės, gauna nemokamą maitinimą, kuris yra kokybiškesnis negu nemažos dalies jokių teisės pažeidimų (ir nusikaltimų) nepadariusių asmenų. Atsižvelgiant į nuteistųjų tarpusavio bendravimo ypatumus, susiklosčiusius jų santykius su PN administracija, teismas daro išvadą, jog, paskyrus nuobaudą, jokio pagrindo bendravimo sumažėjimui neatsirado, bet priešingai. Teismas konstatuoja, kad skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas siekia apginti savo pažeistą teisę į teisingą ir teisės aktais reglamentuotą nuobaudos skyrimą (BVK 143 str. 3 d., 8 d.). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas, įvertinęs visas šios administracinės bylos aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti priimtų sprendimų teisėtumą teisme, daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teisingą bei teisėtą nuobaudos skyrimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. To pasėkoje konstatuojama, kad teismas šiuo sprendimu pripažįsta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bei teisėtą nuobaudos skyrimą (BVK 143 str. 3 d., 8 d.), o reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 4 p., 89 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2009-03-25 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimą Nr. 1.6-9.2/224.
Panaikinti 2009-04-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 2S-1132.
Likusio dalyje V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.