- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- I1-3313-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00453-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A.M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.M.kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 616,33 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 9).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30, kiti nuteistieji apsipirkinėdavo pataisos namų parduotuvėje pareiškėjo vardu, todėl iš jo sąskaitos nuolat dingdavo pinigai. Pareiškėjo teigimu, pataisos namų administracija nekontroliuoja nuteistųjų apsipirkimo proceso, todėl kiti asmenys galėjo nekliudomai apsipirkti pareiškėjo vardu ir už jį pasirašyti apsipirkimo žiniaraštyje. Pareiškėjas nurodė, kad buvo raštu ir žodžiu kerpęsis į būrio auklėtoją, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. Dėl tokio pataisos namų neteisėto neveikimo, pareiškėjas patyrė ne tik turtinių nuostolių, bet ir neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 ir 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ir 23 straipsniui, kadangi minėtos BVK nuostatos, ribojančios nuteistiesiems pinigų suma, už kurią jie gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15-16) ir papildomuose paaiškinimuose su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nuteistieji, apsipirkę pataisos namų parduotuvėje, pasirašytinai patvirtina prekių įsigijimą nuteistųjų prekinimo žiniaraštyje. Kaskart apsipirkdamas pareiškėjas pasirašytinai tai patvirtindavo. Pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštyje ir nuteistųjų prekinimo žiniaraštyje nurodytos pareiškėjo išleistos pinigų sumos sutampa. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai visiškai nedetalizuoti, abstraktūs ir nepagrįsti. Nėra jokių duomenų apie tai, kad kiti nuteistieji apsipirkdavo pareiškėjo vardu. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją ar pareigūnus dėl ginčo dalyko. Skundas grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais, konkrečiai neįvardijant valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėto Pravieniškių PN neveikimo, leidžiant kitiems nuteistiesiems apsipirkti iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ž iki alos,- atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigė, jog laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-09-30 iš jo asmeninės sąskaitos dingdavo pinigai, kadangi kiti nuteistieji, jam nežinant, apsipirkdavo pataisos namų parduotuvėje pareiškėjo vardu ir už jį pasirašydavo žiniaraštyje.
BVK šeštajame skirsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės ir pareigos. Šio kodekso 92 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leistinų daiktų. Nuteistųjų apsipirkimo pataisos įstaigoje tvarka ginčo laikotarpiu buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) XII skyriuje. Taisyklių 77 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti kiekvienam nuteistajam galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga (Taisyklių 78 p.).
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu kiti nuteistieji apsipirkdavo pataisos namų parduotuvėje jo vardu ir už jį pasirašydavo, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo tiksliai paaiškinti, kurie konkretūs asmenys, kada ir už kokias sumas apsipirko pareiškėjo vardu, taip pat negalėjo nurodyti, kiek pinigų kas mėnesį turėdavo savo asmeninėje sąskaitoje ir kiek jų, kaip teigia, prarasdavo.
Iš atsakovės atstovo pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio ir Žiniaraščio nuteistųjų prekinimui matyti, kad ginčo laikotarpiu A.M. pataisos namų parduotuvėje ginčo laikotarpiu pasirašytinai apsipirko šiomis datomis: 2019-02-20, 2019-04-25, 2019-05-16, 2019-05-28, 2019-06-11, 2019-06-13, 2019-06-20, 2019-06-27, 2019-07-02, 2019-07-09, 2019-07-11, 2019-07-17. Kiekviename žiniaraščio įraše prie pareiškėjo pavardės esantis parašas, teismo vertinimu, sutampa su pareiškėjo skunde esančiu parašu. Nors pareiškėjas teigia, kad parašai yra ne jo, jokių šias abejones pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Deklaratyvus pareiškėjo teiginys, kad parduotuvėje jo vardu apsipirko kiti asmenys, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti šią aplinkybę.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, pastebėjęs, jog iš jo sąskaitos dingsta pinigai, būtų į tai operatyviai reagavęs, siekęs šią situaciją išsiaiškinti, skundęsis pataisos namų administracijai ar pareigūnams. Pareiškėjas teigė, kad buvo kreipęsis į būrio auklėtoją, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu tiksliai nepaaiškino, ar kreipėsi žodžiu, ar raštu, taip pat nenurodė, kokiam konkrečiam pareigūnui ir kada tiksliai skundėsi, kada ir koks pareigūnas jo rašytinio prašymo neregistravo, šio prašymo nepridėjo prie skundo, aplinkybes šioje dalyje teismo posėdžio metu dėstė painiai ir abstrakčiai.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundą teismui pareiškėjas padavė praėjus daugiau nei metams nuo pirmosios skunde nurodomos ginčo laikotarpio dienos ir praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos (b. l. 4). Praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomų įvykių, taip pat pareiškėjui nepateikus jokių tikslių duomenų apie tai, kokie asmenys, kada, už kokias sumas apsipirko jo vardu, dėl paties pareiškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba ir abstrakčiai nurodytų aplinkybių atsakovui yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus, ypač jei jis laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir pataisos namų pareigūnus ar administraciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė ginčo laikotarpiu nesupratęs, kad iš jo sąskaitos dingsta pinigai, tačiau taip pat nurodė, jog apsipirkti negalėjo, nes pinigų jo sąskaitoje vis trūko. Tokie nenuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai vertintini kritiškai ir laikytini dviprasmiškais. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo ginčo laikotarpiu domėtis savo finansine padėtimi ir, pastebėjęs neatitikimus, operatyviai į tai reaguoti, ieškoti pagalbos, kreiptis į pataisos namų pareigūnus. Pareiškėjui laiku nesiskundus pataisos namų administracijai dėl galimo kitų nuteistųjų nesąžiningo elgesio, Pravieniškių PN negalėjo žinoti apie jo teisių pažeidimus ir atitinkamai reaguoti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai sukeltą neturtinę žalą. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde nurodomų aplinkybių nesikreipė ir į pataisos namų psichologus (b. l. 20).
Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių įrodymų, esant tik juos paneigiančių įrodymų, teismas vertina, kad pataisos namai nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Konstatuojant atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais duomenimis. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
40Pareiškėjas skunde teismui kelia abejonę dėl BVK 92 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams.
Pareiškėjas skundą grindė abstraktaus pobūdžio samprotavimais ir teiginiais, tačiau nepagrindė prašymo detaliai suformuluotais teisiniais argumentais. Be to, ginčą pareiškėjas kildino ne iš nuteistiesiems nustatytų apipirkimo limitų, bet pataisos namų administracijos aplaidaus nuteistųjų apsipirkimo proceso vykdymo. Teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl galiojančio teisinio reglamentavimo. Teismo nuomone, pareiškėjui taikytini apribojimai kyla iš jo statuso ir su juo susijusių suvaržymų. BVK 92 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios nuteistiesiems limitą apsipirkti, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Pažymėtina, kad BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų sumų dydžiai gali keistis, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo nustatyta tvarka pakeitus socialinės išmokos dydį. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir reikmenų sąrašas gali būti peržiūrėtas ir, nustačius būtinybę, papildytas. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti ir prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.