Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-420-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1635-589/2018 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikinimo, sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nutraukimo patvirtinimo pagal pareiškėjų E. M. ir A. M. prašymą, institucija, teikianti išvadą –Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai E. M. ir A. M. 2018 m. sausio 11 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos įrašą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Paaiškino, kad jie kartu negyvena apie dvejus metus laiko, neveda bendro ūkio, buitinius reikalus tvarko atskirai, todėl buvimas santuokoje neteko prasmės. Santuokos iširimo priežastis – charakterių nesuderinamumas, nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, pasiskirstymo pareigomis. Taip pat nurodė, kad yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo, o galimybių išsaugoti šeimą ir susitaikyti nėra. Gražiuoju susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, jo išlaikymo bei pareiškėjos išlaikymo iki vaikui sukaks treji metai. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, dėl kilnojamojo turto padalinimo susitarė, o kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinės pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą tenkino. Panaikino šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos įrašą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas taip pat patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kurioje, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad: E. M. pagal 2017 m. spalio 11 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį įgyja automobilį „O. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurį 4100 Eur kainą, kaip vienkartinę išlaikymo E. M. formą, savo asmeninėmis lėšomis sumoka A. M.. Pareiškėjai patvirtina, kad automobilis „O. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise E. M. atitenka nuo šios sutarties pasirašymo ir automobilio perdavimo E. M. dienos. Po santuokos nutraukimo automobilis „O. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise lieka E. M.. A. M. jokios kompensacijos už E. M. tenkantį šiame punkte nurodytą turtą nereikalauja ir ateityje nereikalaus, o E. M. pareiškia, kad 4100 Eur vienkartinė išlaikymo išmoka yra pakankama ir tinkama, dėl jos ginčų nėra ir ateityje nebus keliama (sutarties 1.1.2 punktas, sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas) ir kad A. M. mokės 100 Eur išlaikymą E. M. kol sūnui E. M. sukaks trys metai (sutarties 3.1 punktas, sprendimo rezoliucinės dalies 9 punktas). Teismas sprendė, kad sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, o pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, tėvų bendravimo su vaiku klausimų. Kartu teismas nurodė, jog pagal į bylą pateiktus duomenis santuokos metu pareiškėjai nekilnojamojo turto ir kito turto neįgijo, o dėl santuokos metu įgyto automobilio susitarė, kad šis automobilis atitenka pareiškėjai E. M.. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė kreditorių neturintys, jie susitarė, kad A. M. mokės išlaikymą E. M. iki vaikui sukaks treji metai, o po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai prašė palikti santuokines pavardes. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, kartu atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai taikytis nenori, į tai, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, nusprendė santuoką nutraukti bei patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (CK 3.53 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad šalys buvo sutarusios, jog 4100 Eur vertės automobilis „O. M.“, kurį jis nupirko, yra vienkartinė pareiškėjos E. M. išlaikymo forma ir ji jokio išlaikymo iš jo ateityje nereikalaus. Tačiau ilgo sutarties derinimo proceso metu pareiškėja savavališkai, nesilaikydama aptarto susitarimo, į sutartį įrašė 3.1. punktą, numatantį jo tariamą įsipareigojimą buvusiai sutuoktinei mokėti 100 Eur kasmėnesinį išlaikymą iki kol sūnui sukaks trys metai. Pasirašydamas sutartį, objektyviai suklydo ir nepastebėjo sutarties 3.1 punkto, manė, jog išlaikymas E. M. yra sumokėtas nupirkus jai automobilį. Tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, pastebėjo šią sutarties sąlygą, su kuria nesutinka. Sutarties 3.1. punkto sąlyga mokėti po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį E. M. prieštarauja 1.1.2 punktui ir šalių suderintai valiai dėl pareiškėjos vienkartinio išlaikymo sumokant už automobilį suteikimo, pažeidžia jo teises, nes pagal jį jis turi sumokėti dvigubą išlaikymą.Kadangi buvo suklaidintas dėl sutarties sąlygų, byloje neegzistuoja visos CK 3.51 straipsnyje įtvirtintos santuokos bendru sutikimu nutraukimo sąlygos ir tarp šalių kyla ginčas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių neturėjo teisės tvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo turėjo sustabdyti tol, kol sutuoktiniai sudarys naują, įstatymo reikalavimus atitinkančią ir viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir (ar) iš esmės nepažeidžiančią sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų sutartį dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą (CPK 330 straipsnis), dėl to nebuvo tirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. M. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad visą laiką derinant santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties nuostatas pareiškėjas A. M. sutiko, jog būtų įrašyta nuostata dėl 100 Eur kasmėnesinio išlaikymo jai iki vaikui sukaks 3 metai. Aplinkybė, kad jai su mažamečiu vaiku reikalinga transporto priemonė, nepaneigia būtinybės jai teikti išlaikymą. Iki gimstant sūnui dirbo pagal verslo liudijimą, dėl ko negauna jokių išmokų iš „Sodros“ biudžeto. Apelianto ginčijama sutarties nuostata buvo žinoma ir derinta tiek su pačiu apeliantu, tiek su jo atstovu advokatu, o pirmosios instancijos teisme teismas posėdyje paskelbė tvirtinamos sutarties nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, teisėtumas. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą (CPK 330 straipsnis), kadangi neatsižvelgė, jog šalių sudarytos sutarties nuostatos įtvirtina apelianto pareigą teikti dvigubą išlaikymą E. M., kas iš esmės prieštarauja įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir pažeidžia pareiškėjo A. M. teises ir teisėtus interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, o taip pat byloje esančias faktines aplinkybes apie santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sudarymą, su pareiškėjo A. M. apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad jį tenkinti nėra pagrindo.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šeimos bylas nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Tačiau sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis; tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus; kad sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan. Sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinio, gali būti pripažinta iš esmės pažeidžianti vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 17 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje įrašyti 1.1.2 bei 3.1 punktai dėl 4100 Eur transporto priemonės „O. M.“, kaip vienkartinės išlaikymo išmokos E. M., bei 100 Eur kasmėnesinio išlaikymo E. M. teikimo iki pareiškėjų sūnui sueis 3 metai, yra pasirašyta abiejų pareiškėjų – E. M. ir A. M. (3 – 4 b. l.). Reikšminga, kad prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutarties patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2018 m. sausio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė būtent apelianto atstovas, profesionalią teisinę pagalbą apeliantui teikęs advokatas R. G. (2 b. l.). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo interesai, net ir tuo atveju, jei jis neturėjo minimalių teisinių žinių, buvo užtikrinami tinkamai. Išvadą, jog pareiškėjas A. M. suprato santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygas bei išreiškė valią būtent dėl E. M. teikiamo išlaikymo turtu (automobilis) bei kasmėnesinėmis 100 Eur išmokomis iki šalių sūnui sueis 3 metai, pagrindžia ir tai, kad pareiškėjai asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame pateikto prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjime ir byloje prisiekė (25, 26 b. l.). Todėl nėra pagrindo vertinti, kad apelianto procesinės teisės galėjo būti užtikrintos netinkamai ar kad jis negalėjo tinkamai išreikšti pozicijos dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatų. Pagal bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis CPK 540 straipsnyje numatytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos E. M. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, paskelbė visus santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių punktus, įskaitant ir dėl 100 Eur kasmėnesinio išlaikymo E. M. iki šalių sūnui sueis 3 metai teikimo. Tokios aplinkybės neleidžia vertinti, kad ši sutarties sąlyga apeliantui buvo nežinoma, kad jis dėl jos su pareiškėja nesusitarė ar kad jis su tokia nuostata nesutiko.Pažymėtina, kad iš elektroninio pareiškėjų ir/ar jų atstovų tarpusavio susirašinėjimo turinio nustatyta, kad sutarties projektas, kuriame įtrauktas 3.1. punktas dėl 100 Eur išlaikymo E. M. teikimo, buvo siųstas apelianto A. M. advokatui R. G., kuris tokio paties turinio sutartį pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Apelianto atstovo advokato tiesioginis dalyvavimas pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu sutarties turinio nustatymo procese patvirtina, kad pareiškėjas procese buvo tinkamai atstovaujamas ir jo interesai procese buvo užtikrinti. Tai leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentą, jog ginčijamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3.1. punktas apeliantui tapo žinomas tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą (42 – 44 b. l.). Išvadą, kad sutarties 3.1. punkto nuostatos atitiko abiejų pareiškėjų valią, papildomai patvirtina dar ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių buvo įrašyta nuostata, kad A. M. įsipareigoja E. M. sumokėti 6000 Eur automobilio pirkimui (35 – 36 b. l.). Kadangi po šalių derybų 2017 m. spalio 17 d. sutarties 1.1.2 punkte yra nurodyta, kad 4100 Eur automobilio vertės sumokėjimas yra vienkartinė E. M. išlaikymo forma, tai likusi apie 1900 Eur suma iš esmės atitinka kasmėnesinių išmokų po 100 Eur iki pareiškėjų vaikui sueis 3 metai dydį ir bendrai sudaro 6000 Eur. Taigi, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nuostatos atitinka bendrą šalių susitarimo dėl išlaikymo sumą, tik dalis išlaikymo buvo sutarta teikti kitokia forma. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į nutarties 19-20 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, apelianto ginčijamas sutarties 3.1. punktas nėra akivaizdžiai neteisingas, nesąžiningas ar neproporcingai bloginantis jo turtinę padėtį. Todėl, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu teisinių pasekmių sutarties turinys ar jos 3.1. punktas prieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ar pažeidžia lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 3.1. punkto nuostatos vertintinos kaip logiškos ir teisingos, nes byloje neginčijama, kad pareiškėja augina mažametė šalių sūnų, dėl to negali dirbti bei negauna išmokų iš „Sodros“ biudžeto, nes neturi socialinio draudimo stažo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties turinys atitiko pareiškėjų valią, neprieštaravo įstatymams, viešajai tvarkai ir neįtvirtino pareiškėjų nelygiateisiškumo ar neproporcingo ir neadekvataus vieno iš jų teisių ribojimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ar procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų šalių sutarimu ir kad dėl to yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmestus pareiškėjo A, M. apeliacinį skundą, pareiškėjai E. M. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 200 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, pareiškėjai E. M. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.Su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į jį pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra susijęs su byloje ginčijamu klausimu, jo turinys šalims žinomas, nes šalys (jų atstovai) yra tų laiškų autoriai, dėl to šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jie priimami (CPK 314 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.