Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-488-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-12-28
Bylos Nr.
AN2-488-810/2018
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00060-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-488-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00060-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. K.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarties T. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimu T. K. už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta subendrinta 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad jis 2018 m. sausio 11 d. 16.15 val. Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruože su skiriamąja juosta d puse) 42 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punkto bei 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

2.1. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų T. K. nurodytas aplinkybes, kad jis automobilį lenkė leistinoje vietoje, pasibaigus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonai. Teismas pažymėjo, jog byloje pateiktos tik dvi fotonuotraukos, kurios nėra informatyvios, nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kurioje vietoje T. K. lenkė kitą transporto priemonę kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zona ir kt., bei pažymėjo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bylą dėl administracinio nusižengimo inicijavusiai institucijai, visos abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje pridėtas fotonuotraukas, kuriose matyti nusižengimo padarymo vieta, ignoravo pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas, teiginius bei surinktus įrodymus, išimtinai teikdamas pirmenybę T. K. gynybinėms versijoms. Teismas nesiėmė iniciatyvos išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, nors pareigūnai, užfiksavę nusižengimą, dalyvavo teismo posėdyje, teismas nepareikalavo sudaryti schemos, kurioje vietoje buvo padarytas nusižengimas.

3.2. Be to, kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, T. K. iš pradžių sutiko su padarytu nusižengimu, tačiau sužinojęs už kokį nusižengimą jam rašomas protokolas ir kokia gresia nuobauda pakeitė savo nuomonę. Institucijos atstovas taip pat pažymi, jog T. K. yra nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo jį esant itin nedrausmingą vairuotoją.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą T. K. prašo Institucijos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

4.1. T. K. tvirtina, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neatitinka byloje surinktos medžiagos, kadangi vaizdo įrašas, kaip galimas pažeidimo įrodymas, buvo sunaikintas, jis su padarytu pažeidimu nesutiko nuo pat pradžių, tokią poziciją išdėstė administracinio nusižengimo protokole. T. K. taip pat teigia, jog nesuprantama kaip J. B. tarnybiniame pranešime gali teigti, jog jis pakeitė savo nuomonę dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, jeigu ji visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje, prie jo vairuojamo automobilio buvo priėjęs tik policijos pareigūnas L. V.. Taip pat T. K. nesuprantamas ir skundo teiginys, jog teismas galėjo pareikalauti sudaryti įvykio schemą, kadangi skunde taip pat nurodoma, jog byloje yra pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti nusižengimo padarymo vieta.

5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Rasa Girdauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Kaip galima suprasti iš T. K. baigiamosios kalbos turinio, jis prašė apeliacinio skundo netenkinti, o, nusprendus skundą tenkinti, netaikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną T. K. atžvilgiu, kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą gautus duomenis, taip pat išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną T. K. atžvilgiu nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl byloje pateikti policijos pareigūnų L. V. ir J. B. tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai duoti teisme, taip pat byloje esančios fotonuotraukos patikimai ar iš viso nepagrindžia fakto, kad T. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės išvados ir ją pagrindžiančių motyvų nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apygardos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gauti duomenys.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimu T. K. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo iš esmės remiantis vien administracinio nusižengimo protokolu bei policijos pareigūnų L. V. ir J. B. tarnybiniais pranešimais, kuriuose identiškai nurodyta, jog apie 16.10 val. automobilio „AUDI Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A-6 kelyje, 42 km lenkė vieną iš transporto priemonių, nepasibaigus gerai matomai, ryškiai ištisinio ženklinimo linijai, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo T. K.. Vairuotojas teigė, jog matė, kad ištisinė linija neužilgo baigsis, todėl, nepagalvojęs nieko blogo, ją kirto, lenkdamas kitą transporto priemonę, tačiau, surašius administracinio nusižengimo protokolą, T. K. pažeidimą pradėjo neigti. Pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai L. V. ir J. B. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kategoriškai teigė matę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darydamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau daugelio įvykio aplinkybių prisiminti negalėjo. Pavyzdžiui J. B. negalėjo nurodyti, ar T. K. lenkimo manevrą atliko dar prieš kelyje esančią salelę, ar už jos, kiek transporto priemonių skyrė T. K. vairuotą bei pareigūnų tarnybinį automobilius, kai T. K. galimai kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. L. V. nurodė neprisimenantis, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo pažeidimo padarymo faktą iš karto po automobilio „Audi Q5“ sustabdymo, teigė, jog T. K. atliekant lenkimo manevrą, tarp policijos pareigūnų tarnybinio automobilio bei T. K. automobilio buvo įsiterpę dar 2-3 transporto priemonės.

11. Nepaisant to, jog iš tarnybinio pranešimo turinio, taip pat ir administracinio nusižengimo protokolo, kuriame T. K. nurodė nesutinkantis su padarytais pažeidimais, tvirtino lenkimo manevrą atlikęs jau pasibaigus siaurai ištisinei ženklinimo linijai bei kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonai, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija, taip pat galimą administracinio nusižengimo faktą užfiksavę policijos pareigūnai galėjo spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčys būsimą sprendimą teisme, nei nutarimą priėmusios institucijos atstovai nei administracinio nusižengimo protokolą surašę asmenys, nesiėmė priemonių surinkti daugiau T. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nors tokią galimybę, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, turėjo prie bylos medžiagos pridėdami vaizdo registratoriumi, įrengtu transporto priemonėje, kuria naudojosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai L. V. ir J. B., užfiksuotą vaizdo įrašą, taip pat pateikdami detalią įvykio vietos schemą, aiškiai nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą. Pateikti tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo nagrinėjant T. K. skundą teisme galimybės nebuvo, kadangi toks įrašas jau nebuvo saugomas.

12. Siekdamas išsamiai, visapusiškai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas dar kartą apklausė policijos pareigūnus L. V. ir J. B., taip pat įpareigojo Institucijos atstovę pateikti visą Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruože su skiriamąja juosta d puse) 42 kilometro schemą, joje pažymint padaryto administracinio nusižengimo vietą, taip pat tarnybinio automobilio padėtį, kuomet juo važiavę policijos pareigūnai pastebėjo pažeidimo padarymo faktą, tiksliai išmatuoti atstumą nuo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ iki salelės, atstumą nuo vienos salelės iki kitos salelės, nuo salelės iki pažeidimo padarymo vietos, bei fotonuotraukas, kuriose informatyviai atsispindėtų informacija apie įvažiavimo į kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ ir siauros ištisinės linijos galiojimo zoną. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. B. parodė, jog, nepaisant to, kad prieš pareigūnų tarnybinį automobilį važiavo dar kelios transporto priemonės, ji gerai matė, kaip T. K. vairuojamas automobilis kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, pravažiavęs salelę, pati su T. K. nebendravo. J. B. negalėjo atsakyti, kuris iš policijos pareigūnų rašė tarnybinius pranešimus, nurodyti, kurioje vietoje buvo tarnybinis automobilis salelės atžvilgiu ar kokia atkarpa siauros ištisinės ženklinimo linijos buvo likusi, kai T. K. galimai ją kirto. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustas L. V. taip pat parodė matęs, kaip T. K. vairuojamas automobilis kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, teigė, jog tarnybinis automobilis, kai buvo pastebėtas pažeidimo padarymo faktas, buvo prie sankryžos, nurodė, jog T. K. atliekant lenkimo manevrą, tarp policijos pareigūnų tarnybinio automobilio bei T. K. automobilio buvo įsiterpę galimai 3-4 transporto priemonės, teigė, jog iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, T. K. nesutiko su pažeidimu, būtent dėl šios priežasties buvo surašyti du, o ne vienas, kaip įprasta, tarnybiniai pranešimai. L. V. taip pat negalėjo atsakyti kuris iš policijos pareigūnų rašė tarnybinius pranešimus.

13. Apygardos teismui pateiktame įvykio vietos plane (b. l. 82), buvo užfiksuoti Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruože su skiriamąja juosta d puse) 42 kilometre esantys kelio ženklai „Lenkti draudžiama“ bei „Apribojimų pabaiga“, tarp šių kelio ženklų esantys objektai, tarp jų ir salelės, atstumas nuo vieno objekto iki kito objekto, taip pat tarnybinio automobilio bei T. K. automobilio padėtys, galimo pažeidimo padarymo metu, tikslus atstumas tarp šių automobilių, tiksli galimo pažeidimo padarymo vieta. Vis tik, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog šį įvykio vietos planą sudarė būtent liudytojas policijos pareigūnas L. V., kuris dar prieš planą parengiant, tiek apklausiamas pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nurodė įvykio aplinkybių gerai neprisimenantis, ką patvirtina ir jo parodymuose užfiksuoti nesutapimai, Pavyzdžiui, apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. V. nurodė nepamenantis, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo pažeidimo padarymo faktą iš karto po automobilio „Audi Q5“ sustabdymo, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme kategoriškai nurodė, jog T. K. iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nesutiko su pažeidimu. Taigi, apygardos teismui kyla pagrįsta klausimas, kaip įvykio aplinkybių gerai nepamenantis liudytojas, galėjo nubraižyti įvykio vietos schemą, labai tiksliai nurodydamas tarnybinio automobilio bei T. K. vairuoto automobilio padėtis galimo pažeidimo padarymo metu, tikslų atstumą tarp šių automobilių, tikslią galimo pažeidimo padarymo vietą. Be to, įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys nevisiškai atitinka ir paties L. V. parodymus. Apklausiamas šis liudytojas tvirtino, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis tuo metu, kai buvo pastebėtas pažeidimo padarymo faktas, buvo prie sankryžos, o įvykio vietos plane pažymėta, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis tuo metu, kai T. K. galimai atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, nuo sankryžos buvo nutolęs apie 70 metrų. Įvertinęs visus aukščiau nurodytus motyvus, apygardos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme pateiktas įvykio vietos planas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl juo apygardos teismas nesivadovauja.

14. Apygardos teismas, vertindamas liudytojų L. V. ir J. B. parodymų patikimumą ir jų pakankamumą T. K. kaltei pagrįsti, atkreipia dėmesį, jog minėti liudytojai daugelio T. K. inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybių prisiminti negalėjo, be to, jų parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Pavyzdžiui, apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja J. B. negalėjo nurodyti, ar T. K. lenkimo manevrą atliko dar prieš salelę, ar už jos, o apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nors apklausa vyko vėliau, parodė, jog lenkimo manevrą T. K. atliko už salelės. Toks šios liudytojos parodymų pasikeitimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, vėlesnės apklausos metu nurodant daugiau įvykio aplinkybių, vis tik leidžia abejoti jos parodymų nuoširdumu bei objektyvumu. Pažymėtina ir tai, kad, nors byloje ir yra pateikti du tarnybiniai pranešimai, tačiau jų turinys visiškai identiškas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tarnybinius pranešimus surašė vienas ir tas pats asmuo, kitas asmuo jį tik pasirašė. Tokios tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybės verčia abejoti bent viename iš jų užfiksuotų duomenų objektyvumu.

15. Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų T. K. versiją, jog jis kitą transporto priemonę lenkė leistinoje vietoje, pasibaigus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonai, nekirsdamas siauros ištisinės ženklinimo linijos. Tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės 2018 m. kovo 15 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

17. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepagrįstai priėmė nutartį. Kaip numatyta to paties straipsnio 4 dalyje, teismas, priimdamas nurodytą sprendimą, turėjo priimti nutarimą, tačiau ši formali klaida skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ir vien dėl to ji negali būti naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė