- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 1-19-517/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00138-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kaltinamasis
- S. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas niekur oficialiai nedirbęs ir nebuvęs registruotas darbo biržoje, iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004m. sausio 12d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1d., tačiau, kaip nepilnametis asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2006m. gegužės 04d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.-areštu 44(keturiasdešimt keturioms) paroms; 3) 2007m. vasario 23d. Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d.-areštu 80(aštuoniasdešimčiai) parų; 4) 2007m. kovo 26d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-10 mėn. l/a; 5) 2007m. birželio 20d. Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9dd.d.,-1m. ir 3 mėn. l/a; 6) 2015m. rugpjūčio 17d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-18 (duomenys neskelbtini) 88 Eur.(šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 88 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta; 7) 2015m. spalio 26d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų, du paskutiniai teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. G. pagrobė svetimą turtą, panaudojant grasinimus ir fizinį smurtą, t.y. padarė paprastą plėšimą, o būtent:
2009m. vasario 20d., apie 17¹⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. G. , veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie visi važiavo automobilyje „ Audi 100 “, Ukmergės rajone, greitkelyje Vilnius-Panevėžys, ties degaline „ Lu-koil “, esančia šalia Ukmergės miesto, sustojus pavežėti pakeleivingus automobilius stabdžiusį pil. K. K. , pastarajam įlipus į automobilį, jis(kaltinamasis S. G. ), grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį-pil. K. K. , iš pastarojo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7260 “, kurio vertė yra 28,96 Eur., po ko nukentėjusiajam tris kartus su kumščiu sudavė į veidą, ko pasekoje pastarajam buvo padarytos kraujosruvos nosies srityje ir kairiame žande, nosies kaulų lūžimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to iš nukentėjusiojo K. K. striukės kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais 50 litų, kas atitinka 14,48 Eur. sumą, vairuotojo pažymėjimu, išduotu pil. K. K. vardu, asmens tapatybės kortele, studento pažymėjimu ir AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo kortele „ VISA Electron “ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių piniginę su studento pažymėjimu grąžino, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, dar pagrobė ir nukentėjusiojo K. K. su savimi turėtą krepšį su jame buvusiais nešiojamuoju kompiuteriu
„ Asus X51RL “ su įranga, pakrovėju ir TV imtuvu, kurių bendra vertė yra 579,24 Eur.(viso plėšimo būdu užvaldė svetimo turto bendrai 622,68 Eur. sumai), tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. bendrą 622,68 Eur. turtinę žalą.
Kaltinamasis S. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis važiavo nuo Vilniaus pusės link Troškūnų miestelio, esančio Anykščių rajone. Jo vairuojamas automobilis buvo pilnas žmonių. Šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jaunas čigoniukas, kurį visi vadino „ Arte “, galinėje sėdynėje sėdėjo A. A. su vaiku ir du lietuvių tautybės vaikinai, kurių vardai Augis ir Tomas, kurie, kaip pakeleiviai, įsėdo Ukmergės mieste. Automagistralėje sustojo prie pakeleivingus automobilius stabdžiusio vaikino, kurį irgi sutiko pavėžėti. Vaikinas atsisėdo į galinę sėdynę, todėl automobilyje vienu žmogumi buvo per daug. Priekyje sėdėjęs čigoniukas
„ Arte “ iš įsėdusio paskutinio pakeleivio pradėjo reikalauti pinigų, gal prašė ir telefono, po to tam vaikinui buvo suduotas smūgis į nosį ir atimti su savimi turėti daiktai. Kas dar mušė įsėdusį pakeleivį, jis nematė. Matė iš to vaikino atimtus mobilaus ryšio telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Kadangi automobilyje prasidėjo muštynės, jis pakeliui išsuko iš automagistralės ir sustojo. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs čigoniukas „ Arte “ ir lietuvių tautybės vaikinai sumuštam ir apiplėštam pakeleiviui liepė bėgti į mišką. Jis pats į automobilį įsėdusio pakeleivio nemušė ir iš jo jokių daiktų negrobė, nes vairavo automobilį. Atvažiavus į Troškūnus, vogtus daiktus jis siūlė pirkti šiame miestelyje gyvenantiems pažįstamiems-pil. R., iš pradžių vogtą mobilaus ryšio telefoną nunešęs į kavinę, kurį paliko kaip užstatą, o vėliau tą pačią dieną vogtą nešiojamąjį kompiuterį nunešė į pil. R. namus, kurį pardavė už 500-600 litų.
Kitų nusikaltimo, t.y. 2009m. vasario 20d. įvykdyto plėšimo prieš nukentėjusiojo-pil. K. K. asmenį, padaryme dalyvavusių asmenų, kaip bendrininkų, atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00652-15(b.l. 24-28, t. 1).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. G. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo K. K. ir liudytojų R. R. ir G. R. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais(b.l. 56-57, 97-98, 137-138, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 58, 99, 139, t. 1), tarnybiniais pranešimais dėl IMEI kontrolės atlikimo(b.l. 92, 94, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolais(b.l. 110, 114, t. 1) ir fotolentele bei priedu prie antrojo protokolo, t.y. nešiojamojo kompiuterio „ Asus X51RL“ dėžės lipduku(kortele) su duomenimis(b.l. 115-116, t. 1), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 111-112, t. 1), AB bankas „ Swed-
bank “ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytos pil. K. K. vardu, išrašu apie joje esančių piniginių lėšų judėjimą finansinių operacijų atlikimo metu(b.l. 59, 68, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 65, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis K. K. , patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, jau buvo pavakarys, tarpe 16⁰⁰-17⁰⁰ val. Jis autostopu važiavo iš Vilniaus į Panevėžį. Greitkelyje Vilnius-Panevėžys, ties degaline „ Lukoil “, esančia šalia Ukmergės miesto, stabdė pakeleivingus automobilius, kad nuvažiuoti iki Panevėžio. Jį pavėžėti sutiko sustojęs „ Audi 100 “ markės automobilis, kuriame sėdėjo du romų tautybės vyrai ir dvi romų tautybės moterys, viena iš kurių rankose laikė mažametį vaiką. Jis įsėdo į minėto automobilio galą, už keleivio sėdynės. Važiuodamas, jis nepastebėjo, kad automobilio galinės durelės buvo užrakintos. Pradėjus važiuoti, priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis romų tautybės vyras pradėjo iš jo reikalauti duoti savo telefoną paskambinti. Pasak nukentėjusiojo, jis pradėjo meluoti, kad telefonas yra išsikrovęs, tačiau jam tas vyriškis pagrasino, kad, jeigu jis neduos telefono, tai jie iš jo atims viską. Paėmęs jo turėtą telefoną „ Nokia “, tas priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jam atsakius, kad pinigų neturi, minėtas vyriškis, atsisukęs, smogė jam su kumščiu tris kartus į veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis tam vyrui nesipriešino, kuris pradėjo kraustyti striukės kišenes, iš kurios ištraukė piniginę su joje buvusiais 50 litų, AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo kortelė ir dokumentais(asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu ir studento pažymėjimu), iš kurių sugrąžino piniginę ir studento pažymėjimą. Ant kelių jis turėjo krepšį su nešiojamuoju kompiuteriu „ ASUS X51RL “ su visa įranga. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs romų tautybės vyriškis jo paklausė, kas yra krepšyje, o jam atsakius, kad nešiojamasis kompiuteris, tas vyriškis sugriebė krepšį, kurios jis(nukentėjusysis K. K. ) nenorėjo paleisti. Tada tas vyriškis pagrasino, kad, jeigu jis nepaleis krepšio, tai jis(priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs romų tautybės vyriškis) išsitrauks šautuvą. Būdamas išsigandęs, kad jį vėl gali pradėti mušti, atidavė krepšį. Pavažiavus apie 2 kilometrus, automobilis išsuko iš automagistralės į šalutinį kelią ir sustojo prie miško, kur liepė jam išlipti iš automobilio ir bėgti.
Liudytoja R. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną jos šeimai priklausančioje kavinėje buvo ruošiamasi svečių užsakymui. Matė į kavinę užėjusį S. G. , kurį pažįsta iš matymo, nes jis anksčiau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), miestelyje. Su S. G. buvo romų tautybės moteris. Vėliau jai sutuoktinis G. pasakė, kad S. G. , kaip užstatą, paliko mobilaus ryšio telefoną „ Nokia “, nes jam reikėjo pinigų. Sutuoktinio žodžiais, S. G. prašė 50 litų, tačiau vyras jam davė 25 litus. Daugiau jokių kitų daiktų S. G. jiems nepaliko. Kad paliktas mobilaus ryšio telefonas yra vogtas, ji su sutuoktiniu nežinojo. Apie tai, kad telefonas yra vogtas, jiems pasakė atvykę kriminalistai, kurie susekė telefoną po to, kai jos sutuoktinis į tą telefoną įsidėjo savo SIM kortelę ir tuo telefonu naudojosi.
Liudytojas G. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo pavakarys. Tą vakarą jis dirbo bare jų šeimai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Į kavinę buvo užėjęs pažįstamas S. G. , kuris su tėvais anksčiau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), S. G. nusipirko degtinės ir alaus. Po to į kavinę užėjo romų tautybės mergina. Priėjęs prie baro, S. G. jo prašė paskolinti pinigų kurui ir išgėrimui, sakydamas, kad pinigus atiduos po dviejų-trijų dienų. Kaip užstatą paliko seno modelio mobilaus ryšio telefoną „ Nokia “. Jam pasiteiravus, ar telefonas nevogtas, S. G. užtikrino, kad telefonas yra nevogtas. Į paliktą telefoną jis buvo įsidėjęs savo SIM kortelę ir tuo telefonu naudojosi. Po to, kai pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, jis sužinojo, kad S. G. kaip užstatas paliktas mobilaus ryšio telefonas yra vogtas. Daugiau jokių kitų daiktų, tame tarpe ir nešiojamojo kompiuterio, S. G. jam nesiūlė pirkti ir jis jokio kompiuterio nepirko.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2009m. rugpjūčio 31d. nukentėjusysis K. K. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nešiojamojo kompiuterio „ Asus X51RL “, kuris iš jo buvo užvaldytas plėšimo būdu, dėžės lipduką(kortelę) su duomenimis(b.l. 114, t. 1). Šis lipdukas(kortelė) buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 115-116), t. 1).
Iš AB bankas „ Swedbank “ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytos nukentėjusiojo-pil. K. K. vardu, išrašo matyti, kad 2009m. vasario 20d., 18⁰⁵ val., nuo minėtos sąskaitos bankomateNr. H228, esančiame prekybos centro „ Maxima “ patalpose adresu: Ukmergės gt. Nr. 23, Panevėžio m., kuriame vaizdo stebėjimo sistema nėra įrengta, buvo nuimti pinigai 40,- Lt. sumoje(b.l. 59, 68, t. 1).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. K. iš policijos kartotekoje esančių jam atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų atpažino pil. A. A. , kaip asmenį, kuri 2009m. vasario 20d. sėdėjo automobilyje, galinės sėdynės viduryje, į kurį jis, kaip pakeleivis, įsėdęs, buvo apiplėštas, panaudojant fizinį smurtą(b.l. 56-58, t. 1).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu pil. R. R. ir G. R. iš policijos kartotekoje esančių jiems atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų kiekvienas iš jų atskirai atpažino kaltinamąjį S. G. , kaip asmenį, kuris 2009m. vasario 20d., pavakarį, buvo užėjęs į jų šeimai priklausančią kavinę, esamčią adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, kaip užstatą, pil. G. R. paliko plėšimo būdu užvaldytą vieną iš daiktų, t.y. mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7260 “(b.l. 97-99, 137-139, t. 1).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pil. G. R. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7260 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. 110, t. 1). Šis mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam K. K. (b.l. 111-113, t. 1).
Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjo 2009m. balandžio 02d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl IMEI kontroės atlikimo matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 88-1-00138-09 dėl plėšimo fakto, buvo nustatyta, kad plėšimo būdu užvaldytu mobilaus ryšio telefonu „ Nokia 7260 “, kurio IMEI Nr. 356218009741910, naudojasi abonentas Nr. (8-610) 47507, o atlikus šio numerio įeinančių ir išeinančių skambučių analizę, buvo nustatyta, kad šio numerio abonentas yra pil. G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), b.l. 91-94, t. 1).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2009m. vasario 24.-balandžio 16d.d. laikotarpyje atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie į gydymo įstaigą besikreipusio buvusio sužaloto nukentėjusiojo K. K. gydymą tyrimą ir minėto asmens papildomą medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. padarytos kraujosruvos nosies srityje ir kairiame žande ir nosies kaulų lūžimas, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate prieš 2-5 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajam K. K. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 65, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009m. vasario 20d., jau buvo pavakarys, Ukmergės rajone, greitkelyje Vilnius-Panevėžys, ties degaline „ Lukoil “, esančia šalia Ukmergės miesto, nukentėjusysis K. K. stabdė pakeleivingus automobilius, kad nuvažiuoti iki Panevėžio. Nukentėjusįjį K. K. pavėžėti sutiko sustojęs „ Audi 100 “ markės automobilis, kuriame sėdėjo romų tautybės asmenys, tarp kurių buvo ir kaltinamasis S. G. . Nukentėjusiajam K. K. įsėdus į automobilį, važiuojant link Panevėžio, panaudojus smurtą ir grasinimus, iš nukentėjusiojo plėšimo būdu buvo užvaldytas svetimas turtas, t.y. nukentėjusiojo K. K. su savimi turėti mobilaus ryšio telefonas „ Nokia “, piniginė su joje buvusiais 50 litų, AB bankas
„ Swedbank “ mokėjimo kortele „ VISA Electron “ Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentais bei krepšys su jame buvusiais nešiojamuoju kompiuteriu „ Asus X51RL“ su įranga, pakrovėju ir TV imtuvu, iš kurių piniginė su studento pažymėjimu buvo grąžinti, po ko apiplėštas nukentėjusysis K. K. buvo išlaipintas pakeliui, prie miško keliuko. Nors kaltinamasis S. G. , neneigdamas to fakto, kad tą vakarą važiavęs automobiliu „ Audi 100 “, kurį, pasak kaltinamojo, jis vairavo, kompanijoje su buvusia savo sugyventine A. A. , romų tautybės vaikinuku, kurį vadino „ Arte “, ir dar dviem lietuvių tautybės vaikinais Augiu ir Tomu, kurių jis gerai nepažįsta, teigia, kad jis pats jokio smurto ir grasinimų pakeleivio-nukentėjusiojo K. K. nenaudojo ir jokių daiktų iš šio vaikino neatiminėjo, ką darė automobilyje, galinėje sėdynėje sėdėję lietuvių tautybės vaikinai, o jis(kaltinamasis S. G. ), tik parduodamas, realizavo vogtus daiktus(mobilaus ryšio telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį), tačiau tikėti tokiu kaltinamojo S. G. aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos teisminio tardymo metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis K. K. , ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus byloje(b.l. 1, 35-38, 40, t. 1), kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visą laiką aiškiai parodė, kad įvykio dieną autostopu važiavo į Panevėžį. Automagistralėje Vilnius-Panevėžys, ties degaline „ Lukoil “, esančia šalia Ukmergės, susistabdė pakeleivingą automobilį. Automobilyje važiavo du romų tautybės vyrai ir dvi romų tautybės moterys, viena iš kurių rankose laikė mažametį vaiką. Jis įsėdo į minėto automobilio galą, už keleivio sėdynės. Važiuodamas, jis nepastebėjo, kad automobilio galinės durelės buvo užrakintos. Pradėjus važiuoti, priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis romų tautybės vyras pradėjo iš jo reikalauti duoti savo telefoną paskambinti. Pasak nukentėjusiojo, jis pradėjo meluoti, kad telefonas yra išsikrovęs, tačiau jam tas vyriškis pagrasino, kad, jeigu jis neduos telefono, tai jie iš jo atims viską. Paėmęs jo turėtą telefoną „ Nokia “, tas priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jam atsakius, kad pinigų neturi, nukentėjusiojo K. K. žodžiais, minėtas vyriškis, atsisukęs, smogė jam su kumščiu tris kartus į veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis tam vyrui nesipriešino, kuris pradėjo kraustyti striukės kišenes, iš kurios ištraukė piniginę su joje buvusiais 50 litų, AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo kortelė ir dokumentais(asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu ir studento pažymėjimu), iš kurių sugrąžino piniginę ir studento pažymėjimą. Ant kelių jis turėjo krepšį su nešiojamuoju kompiuteriu „ ASUS X51RL “ su visa įranga. Nukentėjusiojo K. K. teigimu, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs romų tautybės vyriškis jo paklausė, kas yra krepšyje, o jam atsakius, kad nešiojamasis kompiuteris, tas vyriškis sugriebė krepšį, kurios jis(nukentėjusysis K. K. ) nenorėjo paleisti. Tada tas vyriškis pagrasino, kad, jeigu jis nepaleis krepšio, tai jis(priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs romų tautybės vyriškis) išsitrauks šautuvą. Pasak nukentėjusiojo K. K. , būdamas išsigandęs, kad jį vėl gali pradėti mušti, atidavė krepšį. Pavažiavus apie 2 kilometrus, automobilis išsuko iš automagistralės į šalutinį kelią ir sustojo prie miško, kur liepė jam išlipti iš automobilio ir bėgti. Šie nukentėjusiojo K. K. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas nėra jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam K. K. atpažinimui buvo pateikta eilė nuotraukų su romų tautybės asmenimis, tarp kurių buvo tiek tą vakarą nukentėjusįjį pavežti sustojusiame automobilyje sėdėjusi pil. A. A. , kuri buvo apklausta byloje, tiek ir kaltinamasis S. G. , tačiau nukentėjusysis, atpažindamas tik šią romų tautybės moterį(b.l. 51-52, 56-58, t. 1), duodamas parodymus byloje, visą laiką aiškiai parodė, kad fizinį smurtą ir grasinimus jo atžvilgiu naudojo tik automobilio keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjęs romų tautybės vyriškis, kuris iš jo plėšimo būdu užvaldė ir su savimi turėtus daiktus. Kad fizinį smurtą prieš pakeleivį-nukentėjusįjį K. K. naudojo būtent kaltinamasis S. G. , kuris iš pastarojo atėmė ir su savimi turėtą nešiojamąjį kompiuterį, 2013m. balandžio 15d. savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi ir nukentėjusiojo K. K. pagal nuotraukas atpažinta liudytoja A. A. , kuri vėlesnės apklausos 2013m. birželio 06d. metu jau nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena(b.l. 72-73, 80, t. 1). Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo K. K. asmenį jo aiškinamomis aplinkybėmis prieš 2-5 paras iki apžiūros faktą, pastarajam konstatavus kraujosruvas nosies srityje ir kairiame žande, nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. patvirtina ir teismo medicinos specialisto, laikotarpyje nuo 2009m. vasario 24d. iki 2009m. balandžio 16d. atlikusio tyrimą, tame tarpe ir papildomą nukentėjusiojo K. K. medicininę apžiūrą, išvada(b.l. 60-65, t. 1). Savo ruožtu pats kaltinamasis S. G. , kaip buvęs paieškomas besislapstantis nuo ikiteisminio tyrimo asmuo, po jo sulaikymo vykusių apklausų dėl įvykdyto plėšimo metu nors ir neigė savo kaltę, jam pačiam smurtavus ir plėšimo būdu užvaldžius svetimą turtą, visgi kaltinamasis visą laiką parodė, kad įvykio dieną, važiuodamas iš Vilniaus, jis sėdėjo automobilio „ Audi 100 “ priekinėje keleivio sėdynėje, t.y. būtent toje vietoje, kurioje, nukentėjusiojo K. K. žodžiais, sėdėjęs romų tautybės asmuo jam grasino ir, prieš jį pavartojęs fizinį smurtą, plėšimo būdu užvaldė su savimi turėtus daiktus(b.l. 94-97, t. 1). Jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. G. pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad įvykio dieną būtent jis vairavo automobilį, o šalia keleivio sėdynėje sėdėjo romų tautybės vaikinukas, kurį vadino „ Arte “. Toks kaltinamojo S. G. parodymų keitimas, kurie visumoje yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, yra vertintinas tik kaip kaltinamojo gynybos pozicija, kuria siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu prisiderinant ir prie parodymus byloje keitusios liudytojos A. A. aiškinamų įvykio aplinkybių, prie kurių pastaroji pasiliko ir teisminio tardymo metu, kuri dar 2015m. lapkričio 03d. atliktos akistatos su kaltinamuoju S. G. metu savo pirminių parodymų atsisakė, teigdama, kad pirminės apklausos metu viską melavo(b.l. 75-76, t. 1), todėl kaltinamojo S. G. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Kritiškai yra vertintini ir teisme apklaustos liudytojos A. A. parodymai byloje, kurie taip pat yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, juolab, kad ši liudytoja, kaip kaltinamojo S. G. buvusi sugyventinė, auginanti jų bendrą vaiką, yra suinteresuota bylos baigtimi, duodant naudingus parodymus kaltinamojo naudai, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti ir šios liudytojos parodymais.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis S. G. , palikdamas kaip užstatą, realizavo ir vieną iš plėšimo būdu užvaldytų daiktų, t.y. mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7260 “, ką patvirtina tiek byloje apklaustų liudytojų R. R. ir G. R. parodymai, tiek ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai(b.l. 92, 94, 97-98, 110-113, 137-138, t. 1), laikytina, kad būtent kaltinamasis S. G. , veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, su kuriais įvykio dieną važiavo automobilyje „ Audi 100 “, atliko jam kaltinime inkriminuojamus veiksmus nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1d., požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas, padarytas panaudojus fizinį smurtą(paprastas plėšimas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje yra ir pareikštas nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys 605,64 Eur.(šešių šimtų penkių eurų ir 64 eur/ct.) sumai plėšimo būdu užvaldytų ir negrąžintų daiktų vertei atlyginti(b.l. 40, 42-44, t. 1.).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. G. plėšimo būdu svetimą turtą užvaldė, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, todėl nusikaltimu padaryta turtinė žala turėtų būti atlygintina, taikant solidarinės atsakomybės klausimą(LR CK 6.279 str. 1d.). Kadangi teismui yra perduota baudžiamoji byla tik dėl kaltinamojo S. G. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, o kitų nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų, kaip bendrininkų, atžvilgiu tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00652-15(b.l. 24-28, t. 1), baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys yra tenkintinas pilnai ir priteistinas tik iš kaltinamojo S. G. , nes žala buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais ir šio kaltinamojo veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, kaltinime patikslinus priteistinos žalos sumą(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo S. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo S. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. G. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas septynis kartus, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2008m. gegužės 08d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują įžūlų nusikaltimą nuosavybei. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis S. G. po plėšimo padarymo nuo 2009m. lapkričio 05d. buvo paieškomas asmuo ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, iki 2014 metų gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, kur taip pat vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, nes buvo teisiamas už vagystę su įsilaužimu, o grįžęs į Lietuvą 2015 metais, vėl du kartus buvo teisiamas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal LR BK 259 str. 1d.(b.l. 144-146, 151-181, t. 1, 45-48, 113-119, t. 2). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio raj. PK Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42659-15, kurioje kaltinamasis S. G. yra įtariamas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis(b.l. 183, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo S. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo S. G. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. G. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamojo S. G. padarytais grupiniais nusikalstamais veiksmai turtinė žala nukentėjusiam asmeniui nėra atlyginta, teismas, atsižvelgdamas tiek į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, tiek ir į jau ne vieną kartą buvusio teisto kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam S. G. , kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, nes kitų bausmės rūšių kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtinos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos arešto bausmės dalis pagal paskutinįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2015m. spalio 26d. Vilniaus m. apyl. teismo baudžiamąjį įsakymą, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, o po to visiško sudėjimo būdu pridėjus ir pagal 2015m. rugpjūčio 17d. Vilniaus m. apyl. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą baudą(LR BK 63 str. 3, 4, 6 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ ir 2d.).
Kaltinamojo S. G. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėjai atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 7p. pagrindu(b.l. 189, 192, t. 1, b.l. 1-4, 107, 108-109, t. 2).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2015m. gruodžio 04d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam S. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 439,94 Eur.(keturių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 94 eur/ct.) sumą(b.l. 148, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
Kadangi nagrinėtinu atveju kaltinamasis S. G. , būdamas laisvėje, iki jo sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, o kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. padarytos grupinės veikos, dėl kurios atsiradusios pasekmės nėra pašalintos, t.y. padaryta turtinė žala dar nėra atlyginta, pobūdį bei įvertinus šio kaltinamojo dabartinę esamą turtinę padėtį, iš kaltinamojo S. G. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo S. G. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams. LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2015m. spalio 26d. Vilniaus m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį-dvidešimt parų arešto, šią bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir subendrintą bausmę paskirti vienerius metus septynis mėnesius ir dvidešimt dienų laisvės atėmimo. LR BK 63 str. 3d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2015m. rugpjūčio 17d. Vilniaus m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą 18 (duomenys neskelbtini) 88 Eur.(šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 88 eur/ct.) dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus septynis mėnesius ir dvidešimt dienų laisvės atėmimo ir 18 (duomenys neskelbtini) 88 Eur.(šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 88 eur/ct.) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015m. rugsėjo 21d., t.y. kaltinamojo sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visiškai atliktą arešto bausmę pagal 2015m. spalio 26d. Vilniaus m. apyl. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kardomąją priemonę-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo K. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo S. G. 605,30 Eur.(šešių šimtų eurų ir 30 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naujai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktinį įrodymą-mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7260 “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės su maitinimo elementu(baterija), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam K. K. , o daiktinį įrodymą-nešiojamojo kompiuterio „ Asus X51RL“ dėžės lipduką(kortelę) su duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo S. G. interesus byloje, priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam S. G. -nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.