Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
1-252-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21816-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. V., M. B.
Civilinis ieškovas
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-252-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21816-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; (S) 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja A. B.,

sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei, Vaivai Vilkei, Jurgitai Juškuvienei ir Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamiesiems A. V. ir M. B.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį sumažinta 18 MGL (677,88 €) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, ir

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 159 straipsnį, 24 straipsnio 5-6 dalis, 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos) subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2016 m. kovo 4 d.,

Žemesnės instancijos teismas

yra kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir M. B., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2016 m. gegužės 7 d. apie 4¹⁵ val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „P“ esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį, pašaliniai asmenys patyrė išgąstį, o būtent: A. V. sudavė nukentėjusiajam E. G. kumščiu vieną smūgį į veidą, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, M. B. sudavė nukentėjusiajam E. G. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į veidą, padarydami poodines kraujosruvas veido kairėje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimus nosies kairiojo sparnelio srityje, kairio skruosto srityje, viršutinės lūpos kairėje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. V. prisipažino kaltu (2 t., b. l. 40-44), kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Gailisi dėl to, ką padarė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su SODROS ir Teritorinių ligonių kasų civiliniais ieškiniais. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra per didelis. Padarytą žalą galima vertinti šimtais, o ne tūkstančiais eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paaiškino (1 t., b. l. 131-132), kad 2016 m. gegužės 7 d. buvo naktiniame klube „P“ Negali pasakyti, su kuo buvo klube. Klube tarp M. B. ir E. G. įvyko konfliktas, bet jis tame konflikte nedalyvavo. Klubo darbo valandos baigėsi, todėl išėjo iš klubo. Stovėjo lauke, pamatė iš klubo išeinantį E. G., kažką jam pasakė. Pasirodė, kad E. G. eina link jo. Trenkė E. G. į veidą, po to kokius tris kartus spyrė ir nuėjo. Tuo muštynės ir baigėsi. Nematė, kad M. B. būtų mušęs E. G.. Po įvykio policininkai sulaikė jį ir M. B.. Per raciją girdėjo, kad E. G. sakė, jog neturi jokių pretenzijų. Policijos ekipažas atvežė juos į ligoninės priėmimo skyrių, ten jiems išplovė akis, nes į jas buvo pripurkšta dujų. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino kaltu (2 t., b. l. 40-44), kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad gailisi dėl to, ką padarė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su SODROS ir Teritorinių ligonių kasų civiliniais ieškiniais. Nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nes jis yra per didelis. Atlygintinos žalos suma galėtų būti keli šimtai eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. paaiškino (1 t., b. l. 107-108), kad 2016 m. gegužės 7 d. buvo naktiniame klube „P“ Dėl girtumo neatsimena, su kuo buvo klube. Klube tarp jo ir E. G. kilo konfliktas. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas. Išėjo iš klubo. Lauke sutiko E. G., sudavė jam į veidą, po to spyrė E. G. koja į veidą. Dėl girtumo neatsimena, ar A. V. mušė E. G.. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis E. G. parodė (2 t., b. l. 40-44), kad yra naktinio klubo „P“ vadovas, su teisiamais jaunuoliais ankščiau neturėjo reikalų. Vaikinai keršijo jam už tai, kad po konflikto su klubo darbuotojais buvo išvaryti iš klubo. Yra įsitikinęs, kad tą vakarą viskas buvo daroma iš keršto, siekiant kuo labiau jį sužaloti, nes iš nugaros buvo nutrenktas ant grindinio. Kai viršugalviu trenkėsi į gatvės grindinį, kilo realus pavojus jo gyvybei. Medikai jį išnešė iš namų ir pristatė į gydymo įstaigą. Pas šeimos gydytoją lankėsi iš karto po įvykio tris savaites, kol buvo nedarbingumas. Po savaitės nuo įvykio su mėlynėmis ir ištinimais atėjo į darbą, nes nuo jo kaip įmonės vadovo priklauso daugybė organizacinių dalykų, turi pasirašinėti pavedimų orderius ir pan. Per paskutinį pusmetį (skaičiuojant nuo 2016 m. pabaigos, kai buvo apklausiamas) dėl sveikatos sutrikdymo pas gydytojus nesilankė. Žino, kad jam buvo padarytas galvos/smegenų sutrenkimas. Gydytojai sakė, kad tomografas fiksuoja tik kraujo išsiliejimą į smegenis. Nėra medikas, todėl medicininiais terminais negali paaiškinti gydytojų tyrimų rezultatų. Po sutrenkimo nuolat sukasi galva, akyse „važiuoja“ vaizdas. Iki šiol geria smegenų veiklą gerinančius papildus. Gydytojas sakė, kad po tokių sutrenkimų galėjo nutikti ir baisesnių pasekmių, tokių kaip kaukolės skilimas ar invalidumas. Be galvos svaigimo, po įvykio nuolat jaučia nerimą. Sunku paaiškinti, ko labiau bijo: ar to, kas nutiko, ar to, kas galėjo nutikti. Turi gyventi su tomis mintimis. Padarytas sutrenkimas padarė neigiamos įtakos jo koncentracijai, tačiau tai jam netrukdo sportuoti, žaisti biliardą, dalyvauti biliardo turnyruose, bando toliau gyventi įprastą gyvenimą. Dėl šito įvykio nukentėjo jo šeima, verslas, vaikai. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė (1 t., b. l. 5, 75), kad 2016 m. gegužės 7 d. dirbo UAB „Avicula“ bare „P“ esančiame Vytauto g. 225, Šiauliuose. Yra UAB „Avicula“ direktorius. Apie 4 val. išėjo iš baro, buvo prie pat įėjimo, ten buvo grupelė žmonių. Buvo blaivus. Neatsimena, kas įvyko toliau. Atsimena, kad jį sodino į taksi automobilį, jis grįžo namo. Tos pačios dienos ryte atsikėlė, pasijuto labai blogai ir veidrodyje pamatė, kad yra sumuštas. Tada kreipėsi į ligoninę. Medikams pasakė, kad nugriuvo, nes neatsiminė, jog yra sumuštas. Gydymo įstaigoje jam pasakė, kad yra smegenų sukrėtimas. Po to susisiekė su bendradarbiu V. S.. Iš V. S. sužinojo, kad nurodytą dieną jis (E. G.) buvo su būreliu žmonių; jam nusisukus, vienas iš tų žmonių trenkė ranka (E. G.) į galvos sritį; nugriuvo, tada tas pats asmuo jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas; (E. G.) atsikėlė, tada kitas asmuo puolė ant jo ir trenkė ranka į veidą; po to (E. G.) atsisėdo ant žemės ir vėl buvo spardomas kojomis. Įvykio metu apie 30 min. prarado sąmonę.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė (2 t., b. l. 115-116), kad yra apsaugos darbuotojas. Įvykio naktį pagal iškvietimą atvyko į klubą „P“ Atvykęs į įvykio vietą, matė, kad M. B. išprašė iš klubo. M. B. buvo agresyvus, labai energingas, kovinėje stovėsenoje. Klube bendravo greičiausiai su klubo administratoriumi D. D.. Nepamena, ką jis (D. D.) sakė. D. D. nesakė, kad buvo sumuštas naktinio klubo „P“ direktorius. Negali pasakyti, ar kaltinamieji buvo įėję į klubą. Klubo administratoriaus prašymu liudytojas liko klube, nes buvo labai daug neblaivių asmenų. Klube „P“ prabuvo apie 20-30 min.

Išėjęs lauke pamatė A. V.. Jis lakstė iki pusės nuogas, vyko kažkoks sąmyšis. Paskui M. B. prabėgo (pro A. V.) ir užpuolė E. G.. M. B. sukontaktavo su nukentėjusiuoju. Nematė smūgio, nes kažkas užstojo, bet po to E. G. nugriuvo. Matė stovintį M. B. ir gulintį E. G.. Negali pasakyti, kuo sudavė, bet žmogus šiaip sau nenukris. Nematė, ar A. V. kažką darė, tik pamena, kad buvo iki pusės išsirengęs. Priėjo prie E. G., paklausė, ar turės pretenzijų, tas pasakė, kad ne. Papurškus dujų kaltinamieji pasišalino Dvaro g. link. Lygtais kažkas iškvietė policiją. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis yra klubo savininkas. Sumuštą nukentėjusįjį matė tik lauke.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė (1 t., b. l. 79), kad dirba UAB GRIFS AG vyresniuoju apsaugos darbuotoju. 2016 m. gegužės 6 d. 8⁰⁰ val. pradėjo darbą ir dirbo iki 2016 m. gegužės 7 d. 8⁰⁰ val. 2016 m. gegužės 7 d. apie 4¹¹ val. iš UAB GRIFS AG pulto budėtojos gavo telefoninį pranešimą, kad iš baro „P“ esančio (duomenys neskelbtini), gautas pavojaus signalas. Maždaug per dvi minutes nuvyko į barą „P“ Pamatė, kad prie baro durų buvo apie 25 m. amžiaus, apie 185-190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, juodas kelnes ir juodus sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis vilkintis vyras. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje, atrodė neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs, veržėsi įeiti į barą. Lygtais kažkas iš baro apsaugos darbuotojų iš vidaus laikė duris ir nenorėjo įleisti to vyro. Paklausė to vyro, kodėl jis garsiai šūkauja, ko veržiasi į barą. Vyras nieko neatsakė, tik atsistojo į kovinę padėtį, tai yra pasirengė muštis. Kažkas tą jaunuolį apramino ir jis su draugu nuėjo Dvaro g. link. Liudytojas įėjo į barą „P“ išsiaiškinti iškvietimo aplinkybių. Tuo metu bare buvo ramu, personalas pasakė, kad konfliktas jau baigėsi ir niekas jokių pretenzijų neturi. Kiek atsimena, baro „P“ administratorius paprašė dar truputį pabūti bare, užtikrinti viešąją tvarką. Truputį pabuvo baro salėje, viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo, todėl nutarė išeiti iš baro.

Išėjęs į lauką, pamatė, kad prie baro „P“ (duomenys neskelbtini) tarp kelių asmenų vyksta grumtynės. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. Vienas vyras, išsirengęs iki pusės nuogai, ruošėsi pulti ant kito vyro. Šis vyras buvo apie 25-30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185-190 cm ūgio, tamsiais vidutinio ilgumo plaukais. Liudytojas užstojo kelią tam išsirengusiam vyrui. Tuo metu pastebėjo, kad prie baro atbėgo juodus sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis vilkintis vyras. Šis vyras puolė ant žemesnio ūgio vyro. Mano, kad juodus sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis vilkintis vyras sudavė žemesnio ūgio vyrui smūgį, nes žemesnio ūgio vyras nugriuvo ant grindinio, užpuolęs vyras lygtais spirti bandė gulinčiam vyrui. Nematė smūgio sudavimo momento, nes tarp jo ir konflikte dalyvavusių asmenų stovėjo kitas vyras ir užstojo vaizdą.

Po įvykio žemesnio ūgio vyras liko gulėti ant grindinio, o (A. V.), norėdamas nuslopinti konfliktą, konfliktą pradėjusiam vyrui į veidą papurškė dujų, kad jis apsiramintų ir nebekonfliktuotų. Kažkas iš to vyro draugų nuvedė jį Dvaro g. kryptimi. Priėjo prie ant grindinio gulėjusio vyro. Vyras buvo sąmoningas. To vyro kelis kartus paklausė, ar jis turės pretenzijų jį sumušusiam asmeniui, ar reikia iškvieti GMP. Ant grindinio gulėjęs vyras pasakė, kad niekam jokių pretenzijų neturi. GMP taip pat atsisakė. Nors nukentėjęs vyras pretenzijų neturėjo, liudytojas vis tiek iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį, nurodė, į kurią pusę nuėjo konflikte dalyvavęs asmuo, apibūdino, kaip jis atrodė. Po įvykio iš prie baro lauke buvusių asmenų sužinojo, kad įvykio metu nukentėjo baro direktorius E. G.. Asmeniškai jo nepažįsta.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2016 m. gegužės 24 d. protokoluose (1 t., b. l. 80-85) užfiksuota, kad liudytojas A. V. atpažino M. B. ir A. V. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. D. parodė (2 t., b. l. 137-138), kad su E. G. sieja darbiniai santykiai, o kaltinamuosius pažįsta kaip baro klientus. Kaltinamieji sėdėjo prie stalelio salės kampe. Padavėja atėjo (pas D. D.) ir pasakė, kad kaltinamieji atsisakė apmokėti sąskaitą, visus baugina, gąsdina, keikiasi. Prie kaltinamųjų nuėjo apsaugos darbuotojai ir paprašė apmokėti sąskaitą. Kaltinamieji apsaugos darbuotojus pasiuntė toli toli, todėl apsaugos darbuotojai kaltinamuosius metė lauk. Kaltinamieji priešinosi. Liudytojas stovėjo šalia ir girdėjo, kaip M. B. šaukė apsaugos darbuotojui: „aš tavo našlę sudeginsiu“, „aš jumis supliekinsiu“, „palik mane“ ir t. t. Apsaugos darbuotojas A. V. užlaužė M. B. ranką ir jį išvedė. M. B. šaukė: „paleisk man rankas“, „aš su tavimi susidorosiu“, „mašiną sudeginsiu“, „žinau, kur tu gyveni“. Nematė, kad apsauga panaudojo kokias nors spec. priemones. Nepamena, ar buvo išvesdintas kitas kaltinamasis. Kito kaltinamojo (A. V. prie stalelio) nematė. Gal jis jau buvo lauke. Išmetęs M. B. lauk, apsaugos darbuotojas A. V. turbūt grįžo atgal į salę. Nematė, kad E. G. klubo viduje su kaltinamaisiais būtų aiškinęsis santykius.

Liudytojas nuėjo į kabinetą atsigerti ir per kameras pamatė, kad lauke vyksta konfliktas. Kaltinamieji pribėgo prie nukentėjusiojo ir jam spyrė. Iš pradžių davė ranka, nukentėjusysis krito. E. G. gulėjo ant žemės. Per monitorių apsaugos darbuotojo nematė. Liudytojas greitai išbėgo iš kabineto ir apsaugos darbuotojams pasakė, kad lauke kažkas vyksta, liepė eiti žiūrėti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė (2 t., b. l. 137-138), kad yra įmonės generalinis direktorius, o E. G. – direktorius. Ryte atvyko į darbą ir sužinojo, kad buvo kažkoks įvykis, išsaugojo vaizdo įrašą ir atidavė jį policijai. Nieko negali pakomentuoti, nes jo per įvykį nebuvo. Nežino, kiek ilgai E. G. nebuvo darbe.

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 17) nurodyta, kad E. G. pateikė kompaktinį diską su įvykio vaizdo įrašu.

Apžiūros 2016 m. gegužės 11 d. protokole su fotolentelėmis (1 t., b. l. 18-23) aprašyta E. G. pateikto kompaktinio disko apžiūra. Plokštelėje yra išsaugotas failas pavadinimu NVR VIDEO_NVR VIDEO_IP Camera1_20160507035536_20160507043053_115828 su 35:10 min. trukmės vaizdo įrašu. Vaizdo įraše užfiksuotas 2016 m. gegužės 7 d. vaizdas pėsčiųjų bulvare prie baro „P“ esančio (duomenys neskelbtini). Filmuotos medžiagos įrašo pradžia yra 3:55:35 val. Įraše matosi į barą „P“ įeinantys ir išeinantys asmenys, lauke prie baro stovintys ir ant suolo sėdintys asmenys.

4:06:11 val. iš baro „P“ į (duomenys neskelbtini) išeina vyras (A. V.) ir atsisėda ant AB „Swedbank“ laiptų, rūko. 4:08:20 val. vyras (A. V.) atsistoja ir žiūri į lauke esančias merginas. 4:12:57 val. vyras (A. V.) atsisėda ant suolo, esančio (duomenys neskelbtini) priešais įėjimo į barą „P“ duris. 4:13:03 val. iš baro „P“ į lauką išeina juodas kelnes ir juodus trumpomis rankovėmis sportinius marškinius dėvintis vyras (M. B.) ir nueina prie ant suolo sėdinčio vyro (A. V.), kalbasi. A. V. atsistoja ir su M. B. nueina prie baro „P“ durų. Prie M. B. prieina UAB GRIFS AG apsaugos darbuotojas (A. V.) ir su juo kalbasi. M. B. truputį atsitraukia, atsistoja į kovinę padėtį. Prie M. B. prieina vyras ir paveda jį į šalį. Prie M. B. prieina dar vienas vyras ir jie abu nueina Dvaro g. link. A. V. stovi prie AB „Swedbank“ laiptų, kažką sako, nueina arčiau baro „P“ durų ir atsistoja šalia kitų lauke esančių asmenų.

4:14:36 val. iš baro „P“ į lauką išeina du vyrai, rankomis apsikabinę per nugarą (vienas iš jų yra E. G.). Jie sustoja prie kitų lauke esančių asmenų, kalbasi. A. V. prieina arčiau E. G. ir galbūt trumpai pasikalba. 4:15:14 val. A. V. kumščiu smūgiuoja šalia stovinčiam E. G. į veidą. Nuo smūgio E. G. nugriūna ant grindinio. A. V. ant grindinio nugriuvusiam E. G. kelis kartus spiria. Šalia esantis vyras A. V. nustumia nuo E. G.. A. V. truputį atsitraukia, nusirengia bliuzoną, megztinį (plikai iki pusės). Ant žemės nugriuvęs E. G. atsistoja ir eina prie jam smūgiavusio vyro (A. V.) ir vėl sugrįžta atgal. Jam iš paskos eina iki pusės nusirengęs vyras (A. V.). Apsaugos darbuotojas (A. V.) pastoja kelią A. V., A. V. atsitraukia atgal. 4:15:45 val. nuo Dvaro g. pusės (duomenys neskelbtini) prie baro „P“ stovinčių asmenų atbėga M. B.. M. B. 4:15:47 val. kumščiu smūgiuoja stovinčiam E. G., šis ant nugaros nugriūna ant grindinio. M. B. lygtais spiria į veidą griūnančiam vyrui. Prie smūgį sudavusio vyro (M. B.) eina apsaugos darbuotojas (A. V.). M. B. rankomis imituoja smūgius, apsaugos darbuotojas jam į veidą papurškia dujų ir M. B. atsitraukia, nueina Dvaro g. kryptimi. Vyras pakelia nuo grindinio ir pasodina E. G.. Matosi, kad E. G. sumuštas kairysis skruostas. Prie jo ateina vyras (A. V.), tačiau tuoj pat nueina Dvaro g. kryptimi. 4:17:40 val. A. V. kalbasi telefonu. 4:20:48 val. (duomenys neskelbtini) nuo Dvaro g. pusės prie baro „P“ atvažiuoja policijos automobilis. 4:21:02 val. ant suolo sėdintis vyras (E. G.) atsistoja ir nueina į barą „P“ 4:23:19 val. policijos automobilis nuvažiuoja Žemaičių g. krytimi.

Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistas R. Makauskas 2016 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 25) nurodė, kad siunčia kompaktinį diską su 2016 m. gegužės 7 d. vaizdo įrašu pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21816-16.

Apžiūros 2016 m. gegužės 19 d. protokole su fotolentelėmis (1 t., b. l. 26-30) aprašytas kompaktinis diskas, gautas iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus. Kompaktiniame diske yra įrašytas failas pavadinimu 1009 Cam 102016_05_09_16_52_26_763 su 12.02 min. trukmės vaizdo įrašu. Vaizdo įraše matosi (duomenys neskelbtini) prie baro „P“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie baro „P“ yra būrelis asmenų. 00:33 val. įrašo laiku atsidaro baro „P“ durys ir į lauką išeina juodomis kelnėmis ir juodais trumpomis rankovėmis sportiniais marškinėliais apsirengęs vyras (M. B.). Jis nueina prie ant suolo sėdinčio vyro (A. V.), kalbasi. Prie baro ateina apsaugos darbuotojas (A. V.). A. V. atsistoja ir su M. B. nueina prie baro „P“ durų. 00:47 val. įrašo laiku prie M. B. prieina apsaugos darbuotojas (A. V.). M. B. atsistoja į kovinę padėtį. Vyras jį ramina. 1:04 val. įrašo laiku prie M. B. prieina vyras ir jį nuveda į Dvaro g. pusę. Eidamas M. B. smūgiuoja rankomis į orą.

2:11 val. įrašo laiku iš baro į lauką išeina rankomis per nugarą apsikabinę du vyrai (vienas iš vyrų yra E. G.). Jie atsistoja prie kitų asmenų, kalbasi. Šalia jų stovi A. V.. 2:47 val. įrašo laiku A. V. kumščiu smūgiuoja šalia stovinčiam vyrui (E. G.). Nuo gauto smūgio E. G. nugriūna ant grindinio. Smūgį sudavęs vyras (A. V.) nugriuvusiam vyrui (E. G.) kelis kartus spiria. Šalia stovintis vyras A. V. nustumia nuo E. G.. A. V. truputį atsitraukia, 3:05 val. įrašo laiku nusirengia viršutinius rūbus. Nuo grindinio atsikelia nugriuvęs vyras ir eina prie A. V.. Apsaugos darbuotojas (A. V.) užstoja kelią A. V., o E. G. atsitraukia atgal. 3:16 val. įrašo laiku nuo Dvaro g. pusės prie baro „P“ atbėga vyras (M. B.), pribėga prie E. G. ir 3:21 val. įrašo laiku smūgiuoja E. G. ranka. E. G. griūna ant grindinio. E. G. griūnant, M. B. spiria jam į veidą. E. G. nugriūna ant nugaros. Apsaugos darbuotojas (A. V.) eina prie M. B., o jam iš paskos nueina dar vienas vyras. Apsaugos darbuotojas tuoj sugrįžta atgal. Vyras pakelia E. G. ir pasodina jį ant suolo, o smūgius sudavęs vyras nueina Dvaro g. kryptimi. 8:17 val. įrašo laiku (duomenys neskelbtini) nuo Dvaro g. pusės prie baro „P“ atvažiuoja policijos automobilis. Iš jo išlipa policijos pareigūnai, kalbasi su apsaugos darbuotoju (A. V.). 8:32 val. įrašo laiku nuo suolo atsistoja vyras (E. G.) ir nueina link baro „P“ 8:45 val. įrašo laiku (duomenys neskelbtini) nuo Dvaro g. prie baro „P“ atvažiuoja dar vienas policijos automobilis. Iš jo išlipa policijos pareigūnai ir kalbasi su prieš tai atvykusiais policijos pareigūnais. Vienas policijos pareigūnas nueina prie ant suolo sėdinčių dviejų vyrų, su jais trumpai pakalba ir sugrįžta prie kitų policijos pareigų. Pareigūnai įsėda į savo automobilius. 10:47 val. įrašo laiku vienas policijos automobilis apsisuka ir nuvažiuoja Dvaro g. kryptimi, antras policijos automobilis nuvažiuoja Žemaitės g. kryptimi.

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. gegužės 9 d. protokole (1 t., b. l. 7-8) aprašyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 634/2016(04) teigiama (1 t., b. l. 12-13), kad E. G. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gegužės 7 d. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė pagrįsta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais. E. G. padarytos poodinės kraujosruvos veido kairėje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimai nosies kairiojo sparnelio srityje, kairio skruosto srityje, viršutinės lūpos kairėje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais, galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, tačiau sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. EG 572/2017(04) nurodyta (2 t., b. l. 131-132), kad po 2016 m. gegužės 7 d. įvykio E. G. paguldžius ištyrimui į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, jam nenustatyta jokių objektyvių neurologinių simptomų, būdingų galvos smegenų sukrėtimui. Ligoninėje atliktais specialiais tyrimo metodais (galvos smegenų kompiuteriniu tomografiniu tyrimu) galvos smegenų traumai būdingų pakitimų smegenyse taip pat nerasta, todėl teismo medicinos požiūriu E. G. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta. Ūminiame periode po galvos traumos E. G. vestibiulinės funkcijos sutrikimo nenustatyta, todėl 2016 m. birželio 10 d. ambulatoriškai nustatyta vestibulopatija neturi priežastinio ryšio su 2016 m. gegužės 7 d. patirta trauma.

E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent: poodinės kraujosruvos veido kairėje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimai nosies kairiojo sparnelio srityje, kairio skruosto srityje, viršutinės lūpos kairėje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio. Todėl E. G. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas pagal turimus objektyvius duomenis apie sužalojimą, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

konstatuoja:

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, per kurį sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamųjų veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.

Kaltinamiesiems pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuota veika neperkvalifikuojama į BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1871, 2016 m. kovo 25 d. redakcija Nr. XII-2277), nes kaltinamojo padėties nelengvina, taigi neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 1-2 d.).

Už viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu, gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m. (BK 284 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis A. V. yra jauno amžiaus (25 m.), šiuo metu nedirba, bet turi darbo patirties, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs (1 t., b. l. 151-153, 167-168). 16 kartų baustas administracine tvarka už smulkius administracinius teisės pažeidimus, iš jų 13 kartų už viešosios tvarkos pažeidimus, 2 kartus už pažeidimus nuosavybei, 1 kartą už valdymo tvarkos pažeidimą; dauguma pažeidimų padaryti esant neblaiviam arba susiję su neblaivumu. 1 kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (1 t., b. l. 154-158). Vieną kartą teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad naktiniame klube nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Vieną kartą teistas Jungtinėje Karalystėje už pasipriešinimą pareigūnui ar jo įžeidimą (1 t., b. l. 159-163). Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį padarymą, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi, formaliai atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2016 m. gegužės 10 d. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), t. y. kaltinamasis 2016 m. gegužės 7 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Todėl nėra BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis M. B. taip pat jauno amžiaus (25 m.), neturi oficialaus darbo patirties, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs (1 t., b. l. 143-144, 164-165, 167-168). Vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 145). Teistas du kartus: vieną kartą už 6 sunkius nusikaltimus nuosavybei ir 1 nesunkų nusikaltimą vaikui ir šeimai, vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 146-148). Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi, formaliai atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis A. V. davė sutikimą atlikti viešuosius darbus (2 t., b. l. 40-44). Kaltinamasis M. B. nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis jo atžvilgiu net nesvarstoma. Kaltinamieji nedirba, todėl skirti baudas būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo priežastį (santykių aiškinimasis jėga), būdą (primityvus, vulgarus), trukmę (kelios minutės), eigą (intensyvumą), smūgių skaičių ir dislokaciją (kiekvienas kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam po vieną smūgį į veidą ir spyrė atitinkamai tris kartus į įvairias kūno vietas ir vieną kartą vėl į veidą), pasekmes, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas po dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dvi kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tris kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvačios bausmės kaltinamiesiems už nusikaltimo padarymą galėtų būti griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Bausmės dydis (trukmė) kaltinamiesiems A. V. parenkamas šiek tiek mažesnis už vidurkį – 45 paros, M. B. – šiek tiek didesnis už vidurkį – 55 paros (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam A. V. skirta 45 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir nesumokėta 18 MGL (677,88 €) bauda ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas ir 18 MGL (677,88 €) bauda.

Kaltinamajam A. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, pastaroji kardomoji priemonė faktiškai nevykdoma, nes kaltinamasis nepateikė dokumento (1 t., b. l. 134-135, 137-138, 140), – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamajam M. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, pastaroji kardomoji priemonė faktiškai nevykdoma, nes kaltinamasis nepateikė dokumento (1 t., b. l. 110-111, 113-114), – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2016 m. rugsėjo 1 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 36-37) prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 157,56 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam E. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš pridėto informacinės sistemos SVEIDRA išrašo (1 t., b. l. 38) matyti, kad 157,56 € yra E. G. gydymo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gegužės 7-9 d. kaina. Kaltinamieji neginčijo šio civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 50) prašo priteisti iš kaltinamųjų 338,88 € (turtinės žalos atlyginimo). Ieškinį grindžia tuo, kad nukentėjusiajam E. G. per draudiminį nedarbingumo laiką 2016 m. gegužės 7-27 d. išmokėjo 338,88 € ligos pašalpą (įskaitant 50,83 € gyventojų pajamų mokestį ir 20,33 € privalomojo sveikatos draudimo įmokas) (1 t., b. l. 52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. EG 572/2017(04) nurodyta (2 t., b. l. 131-132), kad gautuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota E. G. gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, nežymus sveikatos sutrikdymo mastas yra tuomet, kai sveikata sutrikdoma ne ilgiau negu 10 (kalendorinių) dienų. E. G. sveikata buvo sutrikdyta 2016 m. gegužės 7 d., todėl maksimalus nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju 10 dienų gydymo terminas baigiasi 2016 m. gegužės 17 d. Ieškovas pateikė pažymą apie E. G. išmokėtas išmokas, kurioje nurodyta, kad E. G. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (15 darbo dienų) išmokėta 338,88 €.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai iš kaltinamųjų priteisiama atlyginti turtinę žalą, susidariusią dėl ligos išmokos E. G. už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (7 d. d.), t. y. 158,14 € (338,88 € / 15 darbo dienų x 7 darbo dienos).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. 2016 m. spalio 4 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 64-66) prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo (CK 6.37 str. 2., 6.210 str.) ir 400 € už advokato A. Damulevičiaus teisinę pagalbą. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, 2016 m. gegužės 7-27 d. buvo nedarbingas. Tai neigiamai atsiliepė jo darbo rezultatams, darbdavio požiūriui į jį. Dėl įvykio išgyveno stiprų emocinį stresą, jautėsi įžeistas, viešai pažemintas, sutrikęs, iki šiol jaučia baimės jausmą, nerimą, sutriko miegas. Po sumušimo ant odos liko žymių, todėl varžėsi eiti į darbą, bendrauti su žmonėmis. Bylą nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 40-44), nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. teigė, kad ieškiniu reikalaujama suma yra pagrįsta, nes įvykio metu patyrė galvos/smegenų sutrenkimą, iki šiol nuolat sukasi galva, akyse „važiuoja“ vaizdas, negali susikoncentruoti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama iš dalies.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Sužalojimai, sveikatos sutrikdymo mastas, ilgalaikės pasekmės įrodinėjami remiantis medicininiais dokumentais. Kiti faktiniai duomenys, pvz., nukentėjusiojo paaiškinimai, gali papildyti medicininius dokumentus, tačiau negali jų pakeisti. Nustatydamas nukentėjusiojo sveikatai padarytą neturtinę žalą, teismas remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. G 634/2016(04) (1 t., b. l. 12-13) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. EG 572/2017(04) (2 t., b. l. 131-132), kurios iš dalies paneigia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. parodymus arba tam tikrų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. nustatytų diagnozių priežastinį ryšį su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 634/2016(04) teigiama (1 t., b. l. 12-13), kad E. G. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gegužės 7 d. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė pagrįsta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. EG 572/2017(04) nurodyta (2 t., b. l. 131-132), kad po 2016 m. gegužės 7 d. įvykio E. G. paguldžius ištyrimui į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, jam nenustatyta jokių objektyvių neurologinių simptomų, būdingų galvos smegenų sukrėtimui. Teismo medicinos požiūriu E. G. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl nustatytų nežymių sužalojimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, nepatogumus buityje, darbe, varžytis bendrauti su žmonėmis, išgyventi stresą, jausti pažeminimą, baimę, nerimą. Byloje nėra dokumentų apie jo vartotus vaistus, ilgalaikį gydymąsi, taikytos reabilitacijos kursą, kitas negatyvias įvykio sukeltas fizines ar psichologines pasekmes, nenustatytas priežastinis ryšys tarp įvykio ir E. G. vėlesnio gydymo dėl vestibulopatijos (galvos svaigimo). Įvertinęs kaltinamųjų kaltės formą (tyčia), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. suduotų smūgių skaičių (penki), dislokaciją (veidas, kitos kūno vietos), dangą, ant kurios jis nugriuvo (grindinys), sužalotų organų dislokaciją (galva, alkūnės, dilbiai), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. įvykio metu ir vėliau sukeltas fizinius, emocinius, psichologinius, dvasinius išgyvenimus, jų trukmę (nuo vienos iki keliolikos savaičių), pragyvenimo lygį Lietuvoje bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia iš kaltinamųjų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. 1 700 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą jo civilinio ieškinio dalį atmeta kaip neįrodytą (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. pateikė teisinių paslaugų teikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. sutarties Nr. 16/46 kopiją (1 t., b. l. 59), pinigų priėmimo 2016 m. spalio 6 d. kvitą (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 37), 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašytą advokato orderį (1 t., b. l. 58). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. advokatui A. Damulevičiui už teisines paslaugas sumokėtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų priteisiama po 200 € išlaidų atlyginimo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Šiuo atveju nukentėjusiojo prašomos priteisti palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. 2016 m. spalio 4 d. civilinio ieškinio dalis, susijusi su metinių procesinių palūkanų priteisimu, paliekama nenagrinėta.

Kaltinamieji A. V. ir M. B. civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir nukentėjusiajam E. G. padarytą (ne)turtinę žalą turi atlyginti solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į A. V. vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90-91), paliekamas galioti, sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki civiliniams ieškovams priteistos žalos sumos – 2 015,70 € (157,56 € + 158,14 € + 1 700 €).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į M. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 95-96), paliekamas galioti, sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki civiliniams ieškovams priteistos žalos sumos – 2 015,70 € (157,56 € + 158,14 € + 1 700 €).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: E. G. gydymo stacionare ligos istorija Nr. XVI-8722 (2 t., b. l. 127) grąžinama VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei; E. G. asmens sveikatos ambulatorinė kortelė (2 t., b. l. 129) grąžinama UAB „MediCA klinika“; 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. V. skirtą 45 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir nesumokėta 18 MGL (677,88 €) bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 45 parų areštą ir 18 MGL (677,88 €) baudą.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

A. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

M. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. 2016 m. spalio 4 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. V. ir M. B. solidariai priteisti 1 700 € neturtinės žalos atlyginimo; iš A. V. ir M. B. priteisti po 200 € proceso išlaidų atlyginimo.

E. G. ieškinio dalį dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2016 m. rugsėjo 1 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. V. ir M. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 157,56 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. V. ir M. B. solidariai priteisti 158,14 € Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išlaidų, susidariusių dėl ligos išmokos E. G. išmokėjimo, atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į A. V. vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, iki 2 015,70 € sumažinus apribojimo mastą, kol jis ir/ar M. B. visiškai atlygins priteistą (ne)turtinės žalos atlyginimą – 2 015,70 €, leidžiant savo reikmėms disponuoti ne didesne nei 300 € suma per mėnesį, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu E. G., civiliniais ieškovais Šiaulių teritorine ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į M. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, iki 2 015,70 € sumažinus apribojimo mastą, kol jis ir/ar A. V. visiškai atlygins priteistą (ne)turtinės žalos atlyginimą – 2 015,70 €, leidžiant savo reikmėms disponuoti ne didesne nei 300 € suma per mėnesį, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu E. G., civiliniais ieškovais Šiaulių teritorine ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: E. G. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. XVI-8722 grąžinti VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei; E. G. asmens sveikatos ambulatorinę kortelę grąžinti UAB „MediCA klinika“; 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja A. B.